Darželyje – teroro seansai prieš vaikus: tąsomi plaukai, prievarta grūdamas maistas | kl.lt

DARŽELYJE – TERORO SEANSAI PRIEŠ VAIKUS: TĄSOMI PLAUKAI, PRIEVARTA GRŪDAMAS MAISTAS

Klaipėdos rajono mamų bendruomenę iki šiol glumina skaudžios istorijos, nutikusios viename rajono darželių, atgarsiai. Moterys įsitikinusios, kad jų mažamečiai vaikai vis dar jaučia pasekmes smurto, kurį patyrė iš ugdymo įstaigos darbuotojos.

Pietų metu – egzekucija

Vaikų tąsymas už plaukų, ausų sukiojimas, raudoni sprandai dėl auklėtojos smūgių, prievarta grūdamas maistas.

Tokius "ugdymo" metodus kentė darželio dvimečiai ir trimečiai, kol viena auklėtojų pasiryžo smurtą prieš mažylius slapta nufilmuoti.

Stebint vaizdus, kurie buvo užfiksuoti mobiliuoju telefonu, ima siaubas. Įraše matyti, kaip pietų metu darželio auklėtoja iš visų jėgų timpteli mažametę už susegtų plaukų taip, kad mažylė, regis, tuoj nukris nuo kėdės.

Vaikas terorizuojamas dėl to, jog nenori valgyti pietų. Maistas mažylei sugrūdamas per prievartą. Po tokio išpuolio darželinukė ne tik atpila visą sugrūstą valgį, bet ir apsišlapina iš išgąsčio.

Visą tą laiką darželio sienas drebina darželinukės verksmas. Niekas neprieina prie skriaudžiamos mažylės.

Tuo metu pusamžė moteris vaizdo įraše kvailai išsišiepia ir sumurma, kad esą bus jos viršus – suprask, nenorinčių valgyti darželinukų niekas čia netoleruos.

Sunku net patikėti, kad galima taip tyčiotis iš mažamečių.

Šią įraše užfiksuotą darbuotoją, panašu, erzina tai, jog mažamečiai ilgokai pietauja, nenoriai valgo. Moteris griebė mažylę už sprando, užlaužė jai galvą ir prievarta sugirdė arbatą iš puodelio.

Teismas skyrė baudą

Pernai Klaipėdos apylinkės teismo Gargždų rūmai nuteisė įraše užfiksuotą ugdytoją, jai skirta 2 tūkst. eurų bauda.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo baudžiamosios bylos sulaukusi darželio auklėtoja kaltę pripažino, tačiau aiškino, kad turėjo sveikatos problemų, todėl darželyje labai pavargdavo.

Moteris tikino kartais nesusivaldydavusi, nes grupę lanko 17 vaikų.

Pasekmės: po sukrečiančios istorijos viename Klaipėdos rajono darželių mažamečių mamos kelia į viešumą daugybę klausimų, kurie iki šiol jaudina bendruomenę. (Tomo Raginos nuotr.)

Teismui auklėtoja kaip privalumą nurodė esanti griežta pedagogė. Moteris tikino, jog iš vaikų reikalavusi, kad jie patys mokytųsi valgyti, apsirengti, naudotis tualetu.

Ikiteisminio tyrimo metu ugdytoja tvirtino, kad mergaitę tampiusi už plaukų, nes ją išvedė iš kantrybės nevalgymu, nuolatiniu verksmu.

Moteris teisminio proceso metu atsiprašė mažamečių tėvų, tačiau šie tvirtina netikintys jos nuoširdumu.

Prašė tylėti?

Aiškėja, kad ne su vienu mažamečiu buvo elgiamasi žiauriai, tačiau baudžiamosios atsakomybės sulaukta dėl vieno epizodo, kurį pavyko nufilmuoti kitai auklėtojai.

Redakcijai savo nuoskaudas liejusios kitų smurtą patyrusių vaikų mamos tikino, jog neliko patenkintos šiuo procesu.

"Ilgą laiką mes iš viso nieko nežinojome. Vieni vaikai darželį pradėjo lankyti dar tuo metu, kai net nemokėjo kalbėti. Tad galime tik įtarti, kas galėjo čia dėtis. Tačiau pradėjus aiškėti tikrajai padėčiai, darželio direktorė visais būdais prašė neviešinti šios istorijos. Gal ir blogai padarėme, jog tylėjome", – prisipažino mamos.

Moterys stebėjosi, kad teismo sprendimu kalta pripažinta auklėtoja darbą paliko savo noru, ji nebuvo atleista.

"O jei ši darbuotoja pamėgins įsidarbinti privačiai, pavyzdžiui, klaipėdiečių šeimose prižiūrėti vaikus? Kadangi visa ši istorija nebuvo viešinta, kas ten žinos, ką pasamdys savo vaikui?" – baiminosi mamos.

Vis dar jaučia pasekmes

Darbuotoja ne vienam vaikui yra grūdusi maisto per prievartą, tad motinos, kalbėdamos apie skaudžią patirtį, patarė kitiems tėvams itin atidžiai stebėti savo atžalas.

Viena mama pasakojo tik po metų supratusi, kodėl jos mergaitė vis prašydavo nerišti jai plaukų "į uodegą".

"Todėl, kad ji buvo tąsoma. Jai skaudėjo. Niekaip nesuprasdavau. Vaikas matė, kas daroma su kitais vaikais. Manau, jog mergaitė patyrė didelį stresą, nes jai prasidėjo dusulio priepuoliai. Tyrėme širdį, kvėpavimo takus, gydytojai ilgai aiškinosi, bet fiziologinių sutrikimų nerado. Tik jai nurimus ėmė vėl normaliai kvėpuoti", – dienraščiui pasakojo mama.

Tiek tąsymas už plaukų, tiek pakeltas tonas, psichologinis smurtas, pasak mamų, tikrai padarė žalos jų mažyliams.

"Bendravome su psichologe. Tuo metu, kai ši istorija pasiekė piką, psichologo darželyje iš viso nebuvo. Tik rudenį atsirado galimybė konsultuotis. Vaikas pasikeitė. Buvo nedrąsi mergaitė, o dabar ji darosi vis agresyvesnė, piktesnė. Manau, visa tai yra patirtų dalykų pasekmės", – įžvelgė mama.

Motinos šiurpsta, kad ugdymo įstaigoje buvo toleruojamas toks elgesys, tikėtina, ne vienerius metus.

"Kartais vaikas grįždavo tokiais suveltais plaukais, jog gumytes reikėdavo žirklėmis iškirpti. Matyt, ne veltui mergaitė nenorėjo, kad prie jos kas lįstų. Mano vaikas darželį lankė nuo 1,7 m. Ką ji turėjo iškentėti, kol dar nemokėjo šnekėti, baisu net pagalvoti", – prisiminė mažametės mama.

Moteris prisiminė, kad vieną dieną vaikas grįžo šlapia pižama.

"Ji buvo kiaurai permirkusi nuo snarglių. Niekaip nesupratau, galvojau, gal ji verkė pietų miego metu. Klausiau, sako, bėgo nosytė, o pietų miego metu vaikams niekur neleidžiama eiti, net servetėlės niekas nedavė, todėl nosį valėsi į pižamą. Kažkoks karceris, ne darželis", – šiurpo mama.

Mamoms – perspėjimai

Kolegės elgesį stebėjusi šios ugdymo įstaigos darbuotoja iš pradžių mėgino žodžiu sudrausminti vyresnę auklėtoją, tačiau ši atšaudavo, jog tai yra jos auklėjimo metodai ir niekas jų nedrįs keisti.

Nedidelės bendruomenės mamos tikino jautusios, kad už darželio sienų kažkas su jų vaikais tikrai vyksta.

Vienas vaikas, vos nuvestas į darželį, imdavo klykti, niekaip nepaleisdamas mamos.

"Mamoms aš norėčiau patarti, jog šiaip, be priežasties, toks vaiko elgesys nėra normalus. Kai tik vaikas pastebėdavo, kad tą dieną dirba būtent ta auklėtoja, imdavo klykti iki isterijų. Įsikniaubdavo ir raudodavo. Aš mėginau raminti save: juk tai kartojasi ne kiekvieną dieną. Gal vaikas ožiuojasi? Tačiau buvo kur kas rimtesnės priežastys, kaip paaiškėjo vėliau", – pasakojo viena nukentėjusių vaikų mama.

Kai kurie veiksmai kolegoms turėjo kelti minčių dėl šios darbuotojos adekvatumo, tačiau dauguma tylėjo.

Agnė Bilotaitė / Redakcijos archyvo nuotr.

"Pikčiausia, jog darželio darbuotojos žiūrėjo į akis man ir mano vyrui meluodamos, kad viskas gerai. Pikta, jog darželio vadovė iš šios istorijos išėjo sausa. Kol vyko tyrimas, vadovė esą sirgo, turėjo nedarbingumo pažymą. Reikia komos būsenos gulėti, kad nereaguotum. Visi darbuotojai turėjo žinoti. Čia suveikė tas dalykas – ne mano vaikas, man neskauda", – piktinosi mama.

Nuteistoji esą savo aukomis rinkdavosi tuos vaikus, kurie buvo tylesni, pažeidžiamesni. Viena mergaitė prieš pietų miegą visuomet užsinorėdavo į tualetą. Auklėtoją tai labai nervino.

Ji nenorėdavo vaiko palydėti iki tualeto, liepdavo gulėti ir kęsti arba penkis kartus iš eilės pakeldavo vaiką iš lovos ir varydavo į tualetą prieš pat pietų miegą.

"Juk tai – psichologinis smurtas. Mergytė žinojo šios auklėtojos grubumą, todėl, spėju, ją į tualetą imdavo varyti iš baimės. Užtekdavo tik pamatyti šią darbuotoją, ji pridarydavo kelnes", – pasakojo viena mamų.

Turime bausti tuos, kurie nusipelnė to, o ne tuos, kurie apie tai pranešė.

Ugdymo įstaigos direktorė gyveno kaimynystėje su šia auklėtoja, todėl darželio darbuotojai nedrįso atvirai konfliktuoti.

"Tai mažų bendruomenių problema. Visi vieni kitus pažįsta. O tie, kurie kelia problemas į viešumą, tokiose bendruomenėse nepageidaujami. Tačiau psichologo pagalbos reikia ne tik mažamečiams, kurie buvo žalojami, bet ir tėvams. Man pačiai teko ieškoti konsultacijos, nes aš nesusitvarkiau su savo pykčiu. Sužinojusi, kaip buvo elgiamasi su mano vaiku, aš ypač skaudžiai visa tai išgyvenau. Nežinau, ar kada nors aš tai galėsiu atleisti", – prisipažino mama.

Direktorei – atestacija

Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, išgirdęs apie tai, jog savotišką mobingą iš mažos bendruomenės patyrė nukentėjusių vaikų tėvai bei darželio auklėtoja, pranešusi apie įvykį, pyktelėjo.

"Labai gaila, kad mūsų visuomenė yra tokia. Auklėtoja, kuri paviešino šią situaciją, turi visą mūsų palaikymą. Negali būti net kalbos, kad su ja kas nors drįstų susidoroti. Tai yra pilietiškos elgsenos pavyzdys. Mes dėl šios situacijos bendravome ir su kitų įstaigų darbuotojais. Iš tiesų sistema turi veikti. Liūdna, kad ne visuomet sklandžiai ji veikia", – tikino Švietimo skyriaus vedėjas.

Tačiau tai, kad mamos iki šiol reikalauja šios ugdymo įstaigos vadovės galvos, A.Petravičius vadina emocijomis.

"Negaliu jos atleisti, visi tai supranta. Kai vyko tyrimas, ji turėjo nedarbingumo pažymą. Iš karto būtume pralaimėję bylą dėl tokio atleidimo. Tiesa, šiuo metu vyksta švietimo įstaigų reorganizacija, ketinama šį darželį prijungti prie kitos įstaigos, todėl tikėtina, jog vadovo pareigybė gali būti naikinama. Beje, direktorės, kaip ir visų kitų, laukia atestacija", – situaciją komentavo vedėjas.

A.Petravičius tikino, kad baudžiamoji byla dar nėra pagrindas šalinti įstaigos vadovą.

"Nors kaip žmogus aš ramiai į visa tai negaliu žiūrėti. Man emocijos sukyla tai prisiminus. Prie manęs niekas taip vaiko nebūtų drįsęs tąsyti, nors suprantu, jog smurtu į smurtą negalime reaguoti", – kalbėjo A.Petravičius.


Apsauga pranešėjui

Seimo narė Agnė Bilotaitė, išklausiusi šią istoriją, pripažino, kad ji išties sukrečianti.

"Pranešėjų apsaugos įstatymas veikia, tačiau kyla klausimas, kaip jis veikia? Dėl tokio statuso suteikimo į Generalinę prokuratūrą turi kreiptis pats darbuotojas. Antra sąlyga – tai turi liesti viešąjį interesą. Aš ne teisininkė, bet norėčiau manyti, jog ši situacija yra viešas interesas, juk kalba apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kuri teikia viešąsias paslaugas. Dar vienas dalykas, kuris yra labai svarbus, tai mažos bendruomenės sindromas, kuris tik apsunkino šią situaciją", – pabrėžė politikė.

A.Bilotaitės manymu, svarbu išsiaiškinti, ar švietimo sistemoje suveikė vidiniai pranešimų teikimo kanalai.

"Tokie vidiniai kanalai turi veikti, tačiau kartais žmonės tokiais kanalais nepasitiki. Pavyzdžiui, žmogus bijo, jog mažoje bendruomenėje bus atpažintas, nes kas nors iš Švietimo skyriaus praneš apie jo skundą. Tuomet yra galimybė tiesiai kreiptis į prokuratūrą", – priminė Seimo narė.

Pranešėjų apsaugos įstatymas numato galimybes pranešėjams gauti teisinę ar psichologinę pagalbą.

"Viena yra teisminis kelias, o kita – pati sistema. Ar ji tinkamai veikia, kad tokie žmonės nedirbtų švietimo įstaigose, ar sistema skatina pranešti apie tokius įvykius, saugiai pranešti, kad niekas nedrįstų išguiti žmogaus iš darbo? Turime bausti tuos, kurie nusipelnė to, o ne tuos, kurie apie tai pranešė", – kalbėjo A.Bilotaitė.

Rašyti komentarą
Komentarai (53)

Mama

Kada ugdymo istaigu darbuotojai privalomai praeidines privaloma psichlogine atestacija?? Nuolat oreantuojames i skandinavija. Tai jeigu Norvegijoj is tevu atimineja vaikus tai tokius pydagogus reikia deportuoti i rusija perauklejimui.

Tevas

Tai koks bl.. darzelis.. rasot apie nieka cia turbut tam kad zmones i privacius begtu.. kiek pas jus sitas straipsnis kainavo? Kiek klaipedoj privaciu siuinteresuotu darzeliu? Kazkoks briedas.. taigi mano vaikui butu panasi situacija tai visas tas auklytes i teisma iki kol jegos leis ir daugiau jos gyvenime apart valytoju darbo nesusirastu. Nu bl.. LABAI PASIDOMESIU KOKIA CIA ISTAIGA

Tai vaika

galima sutraumuoti visam likusiam gyvenimui.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS