DĖL NETINKAMŲ SĄLYGŲ PAIMTUS ŠUNIS BUVĘ ŠEIMININKAI SIEKIA SUSIGRĄŽINTI NET PER TEISMUS

Vakar antstoliai skubos tvarka iš gyvūnų prieglaudos Klaipėdos rajone turėjo išgabenti tris veislinius šunis, iš vienos šilutiškės paimtus dar pernai pavasarį. Tačiau teismo sprendimo vykdymas sustabdytas, kol bus nagrinėjamas gyvūnų teisių gynėjų apeliacinis skundas. Šunys iš moters buvo paimti, kaip teigiama, dėl netinkamos priežiūros.

Nerimas prie vartų

Pirmadienio popietę prie gyvūnų prieglaudos „Būk mano draugas“ prieigų Klaipėdos rajone skubiai sugužėjo nemažas būrys sunerimusių gyvūnų globėjų savanorių.

Jie sulaukė žinių, kad iš prieglaudos antstoliai teismo sprendimu ketina išgabenti pernai pavasarį iš Šilutės gyventojos paimtus tris šunis – du rusų kurtus ir prancūzų buldogą.

Šunys prieglaudoje atsidūrė po to, kai viešoji įstaiga „Šilutės gyvūnų gerovė“ sulaukė skundų, jog viename privačiame kieme netinkamomis sąlygomis laikomi trys veisliniai šunys.

„Kalytė vangi, labai liesa, dubens kaulai išsikišę, dehidratuota, be poodinio sluoksnio, oda pleiskanota, kailis retas, sausas, susivėlęs, nagai peraugę, godžiai reaguoja į maistą“, – taip veterinarijos gydytoja 2020 m. gegužės 27 d., apžiūrėjusi iš šilutiškės paimtą šunį, įrašė ligos istorijoje.

Apie kitus iš ten paimtus keturkojus įrašai – analogiški.

Šie gyvūnai atsidūrė prieglaudoje, kur buvo laikomi ir gydomi 8 mėnesius, kol jų savininkė J.B. sumanė juos susigrąžinti teismo keliu.

Nerimas: pirmadienio popietę prie gyvūnų prieglaudos Klaipėdos rajone savanoriai neramiai laukė pasirodant antstolių, kurie turėjo sugrąžinti šeimininkei tris iš jos pavasarį paimtus šunis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

O teismas net skubos tvarka nurodė antstoliams vykdyti sprendimą, tai yra iš gyvūnų prieglaudos paimti „daiktus“ arba „vertybes“ su konkrečiais mikroschemų skaičiais.

Būtent dėl to prieglaudoje pirmadienį ir buvo laukiama pasirodant antstolių.

Tačiau sulaukta tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų, į kuriuos, pasirodo, kreipėsi ieškovės advokatas, prašydamas išsiaiškinti, ar išties tie šunys yra gyvūnų globos namuose.

Tądien keturkojai buvo išgabenti pas savanorius, nes šiuo metu yra gydomi.

Netrukus teismas netikėtai atšaukė skubų sprendimo vykdymą.

Reikėjo skubaus sprendimo

Viešosios įstaigos „Šilutės gyvūnų gerovė“ vadovė Loreta Kleinienė pernai gegužės 25-ąją gavo informacijos, kad vienoje sodyboje šunys per dieną karštyje laikomi pririšti trumpu pavadžiu, nemaitinami, šalia nėra pastogės, kur pasislėpti nuo saulės.

„Pati vykau pasižiūrėti, ar tikrai skunde pateikti duomenys yra tikri. Važiavau pro šalį 9 val. ryto, mačiau tuos šunis, kaip ir tvirtinta skunde. Tuo metu neužėjau į namus pas šeimininkus, pagalvojau, gal vis dėlto žmonės tik laikinai juos čia išvedė ir pririšo. Maždaug apie 15 val. pravažiavau pro šalį vėl, tie šunys buvo toje pačioje vietoje. Bandžiau užeiti į namus, bet niekas neatidarė durų. Po to apie 16.30 val. apsilankiau trečią kartą, šunys tebebuvo pririšti saulėje ir sunkiai alsavo“, – pasakojo L.Kleinienė.

Pagaliau pavyko susisiekti su J.B., kurios kieme ir buvo laikomi šunys. Iškviesta policija.

„Neturėjome tikslo atimti gyvūnus, norėjome išsiaiškinti situaciją. Bet pradėjus su savininke bendrauti, tapo baisu šunis palikti tame kieme. Tų gyvūnų padėtis buvo labai sudėtinga. Ji tada sutiko tuos šuniukus laikinai perduoti į prieglaudą. Tad sutarėme, kad susisieksime. Ji kuriam laikui dingo iš mūsų akiračio, tačiau netrukus buvome apkaltinti, kad pavogėme šunis“, – pasakojo L.Kleinienė.

J.B. vyras Žanas dienraščiui aiškino kitaip. Jis įsitikinęs, kad šunys iš jų buvo paimti neteisėtai.

„Mano žmoną užsipuolė mūsų kieme. Mes stengėmės, kad šunys nesusiporuotų, dėl to jie ir buvo pririšti. Juk tie šunys ir parodose sėdi ilgesnį laiką. Sako, kad jie neturėjo ko ėsti. Netiesa, jie buvo maitinami reguliariai. Šunys pas mus buvo tik tris savaites, mes jų net nespėjome pas veterinarą nuvesti. Mes tuos šunis gavome teisėtai, visus dokumentus turime. Jūs pirma išsiaiškinkite, ar juos iš mūsų atėmė teisėtai“, – kalbėjo Žanas.

Nuosavybė kelia abejonių?

Įstaigos „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė, į kurios vadovaujamą prieglaudą „Šilutės gyvūnų gerovės“ atstovų prašymu pateko šunys, teigė, kad keturkojai buvo su mikroschemomis, bet į Lietuvos duomenų bazę jų duomenys įvesti nebuvo.

„Tai reiškia, buvo absoliučiai neaišku, kas jų šeimininkas. Vienas šuo, pagal dokumentus, kuriuos pateikė moteris, akivaizdu, buvo nelegaliai įvežtas iš Baltarusijos. Paskui stebuklingu būdu po trijų savaičių ta moteris įregistravo tuos paimtus iš jos šunis savo vardu“, – teigė G.Kučinskienė.

O šie veiksmai esą buvo neteisėti. Be to, G.Kučinskienės teigimu, šunys iš J.B. nebuvo vogti, bet ši pati juos atidavė.

„Pati suvokė, kad juos laikė netinkamai. Maža to, kai kurtai ir buldogas iš jos buvo paimti, rugpjūčio pradžioje į Šilutės beglobių gyvūnų tarnybą policija atvežė mažytį šuniuką, panašų į toiterjerą. Jis buvo rastas Šilutės priemiestyje, Traksėdžiuose. Aštuonias dienas buvo ieškomas šuns šeimininkas, atsiliepė ta pati J.B. Ji prisipažino, kad šuo jos. Bet dėl šito gyvūno ji parašė šuniuko atsisakymo raštą“, – teigė G.Kučinskienė.

Teismas nusprendė kitaip

Nepaisant visų gyvūnų teisių gynėjų argumentų, sausio 18 d. Šilutės teismo rūmuose administracinėje byloje buvo priimtas sprendimas skubiai grąžinti pernai gegužę iš šilutiškės J.B. paimtus šunis.

Tai patvirtino „Būk mano draugas“ advokatas Deivydas Ivanauskas.

„Nutartis buvo neįsiteisėjusi, ją dar galima apskųsti, bet skubus grąžinimas turėjo būti vykdomas iškart, nelaukiant, ką į apeliacinį skundą pasakys aukštesnės instancijos teismas. Tačiau tas skubus vykdymas sustabdytas. Kreipiausi į teismą dar kartą, išdėsčiau visus argumentus, teismas, priimdamas tą pirminį sprendimą, nežinojo, kad paraleliai vyksta ir civilinė byla. Apie tai informavau teismą, pateikiau prašymą stabdyti skubų išieškojimą, ir teismas, įvertinęs argumentus, sustabdė skubų gyvūnų grąžinimą iki tol, kol apeliacinis skundas bus išnagrinėtas“, – paaiškino D.Ivanauskas.

Ieškovės J.B. advokatas Eduardas Puškorius teigė, kad gyvūnai privalo būti grąžinti jo klientei.

Žmonės neatsakingai žiūri į gyvūnų auginimą, todėl ir dedasi tokie dalykai.

„Aš matau faktus, matau vaizdo įrašus, kaip buvo paimti gyvūnai, žinau įstatymą. Man nelieka klausimų dėl to. Juos paimant, nebuvo laikomasi įstatymo raidės. Ateina kažkokia moteriškė, pasikvietusi policininkus sako, kad blogai laikomi šuniukai, ir liepia juos atiduoti. Ir išsiveža. Visi pripažįsta, kad toks paėmimas yra neteisėtas. Vertinant šunų būklę, nuomonę turėjo pareikšti Veterinarijos tarnyba, šito padaryta nebuvo. Belieka tik teismas, kito kelio nematau“, – aiškino advokatas E.Puškorius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža pabrėžė, kad, ginant gyvūnų teises, įstatymų privaloma laikytis, net ir tuo atveju, jei matoma, kad gyvūnai yra laikomi nederamai ar kankinami.

„Mes norime, kad gyvūnai nekentėtų pas blogus savininkus. Mes tam ir dirbame. Tačiau nėra viskas taip paprasta. Žmonės neatsakingai žiūri į gyvūnų auginimą, todėl ir dedasi tokie dalykai. Mes dar pernai kvietėmės gyvūnų teisių gynėjus ir raginome juos, kad kviestų ir mūsų darbuotojus vykti kartu į tuos nelegalius veislynus. Mes vietoje įvertinsime situaciją ir teisėtai spręsime, ką daryti, tada nereikės vėliau vaikščioti po teismus, kas dabar ir įvyko“, – teigė A.Bauža.

Antanas Bauža / Redakcijos archyvo nuotr.

Gyvūnai kenčia tyliai

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje buvo priimtos kelios teismų nutartys, pagal kurias dar pavasarį iš įvairių nelegalių gyvūnų veisyklų paimti šunys turi būti grąžinti buvusiems savininkams.

Ir panašu, jog gyvūnų teisių karas perėjo į kitą stadiją, kurioje padėtis kol kas palankesnė vadinamiesiems gyvūnų kankintojams.

„Mes giname gyvūnus, o kai kurios teismų nutartys gina jų skriaudėjus. Gyvūnai paimti teisėtai, bet turi būti sugrąžinti nedelsiant“, – socialiniuose tinkluose piktinosi gyvūnų teisių gynėjai.

Jų teigimu, kai kurie teisinių institucijų atstovai tokiais savo  nutarimais toleruoja smurtą prieš gyvūnus, esą dažniausiai skiriama nedidelė bauda ir leidžiama toliau kankinti gyvūnus.

„Mes gerbiame Lietuvos valstybės įstatymus. Tačiau labai skaudu, kai jie kartais prasilenkia su realybe arba prieštarauja protingumo ar logiškumo principui. Džiugu, kad mūsų valstybėje priimti moteris ir vaikus ginantys įstatymai. Bet yra dar viena silpnoji grandis, kuri negali pasakyti ar pasiskųsti, kad baisu ar skauda. Jie tiesiog tyliai kenčia. Ir tam esame mes, žmonės, tačiau, gindami savo globotinius, jaučiame, kaip po truputį tampame nusikaltėliais, kuriems gresia baudos, nes tiesiog negalime tapti beširdžiais, tokių veiksmų bendrininkais“, – socialiniuose tinkluose skelbia kovingai nusiteikę gyvūnų teisių gynėjai.