DĖL ŽUVŲ – RIZIKOS ŠOU

"Statyk kokias nori tvoras, žvejų jos nesustabdys. Kai prasideda kibimas, ant molo laisvo akmens nerasi. Apie baimę įkristi į vandenį čia niekas negalvoja", – konstatavo pagyvenęs klaipėdietis Edmundas. Prie abiejų molų įrengti draudžiantys molo akmenimis vaikščioti stendai bei iš lūpų į lūpas sklindančios šiurpios istorijos apie pražuvusius žvejus, žvejybos aistruolių nesustabdo.

"Statyk kokias nori tvoras, žvejų jos nesustabdys. Kai prasideda kibimas, ant molo laisvo akmens nerasi. Apie baimę įkristi į vandenį čia niekas negalvoja", – konstatavo pagyvenęs klaipėdietis Edmundas. Prie abiejų molų įrengti draudžiantys molo akmenimis vaikščioti stendai bei iš lūpų į lūpas sklindančios šiurpios istorijos apie pražuvusius žvejus, žvejybos aistruolių nesustabdo.

Žvejoja ir moterys

Strimelės – nedidelės žuvelės, kurios kimba ant pliko kabliuko. Klaipėdiečiai jas noriai gaudo ir vadina lietuviškomis silkėmis, nes jos skanios ne tik keptos ar rūkytos, bet ir marinuotos bei sūdytos, kaip tikrosios silkės.

Saulėtomis gegužės dienomis žvejai vienu meškerės užmetimu traukia po tris ir net penkias strimeles. Namo vyrai grįžta nešini dviem pilnutėliais kibirais šių žuvelių. Dabar visą gegužę taip bus.

Kartais kiti žvejai paprašo padovanoti vieną kitą žuvelę "porcijoms", tai yra masalui gaudyti kitas žuvis. Dabar gerai kimba plėšrieji grundulai, neretai ir plekšnės. Pasitaiko dar ir viena kita stinta.

Šios didelės vertės neturinčios, tačiau uostamiesčio gyventojų labai pamėgtos žuvys ne pirmą savaitę vilioja ant molų žvejus iš visos Lietuvos.

Vyrai ir moterys meškerioja keliomis pamainomis. Pirmieji keltai į Smiltynę kelia būrius ankstyvų žvejų, jie užsiima geriausias pozicijas, o kai po pietų šie jau traukia namo, į jų vietas taikosi atsistoti vėliau atvykusieji.

Tie, kurie čia nuolat žvejoja, turi savo pamėgtas vietas, pažįsta kiekvieną iškyšulį, kiekvieną duobutę kojai pastatyti.

Daugelis kabarojasi ant molo akmenų ne dėl išgyvenimo, o vedami didelio azarto. Dalis žvejų laimikį parduoda prie parduotuvių, kiti iš jų patys gamina maistą, treti dovanoja giminaičiams ar kaimynams.

Atvyko iš Jonavos ir žuvo

"Pernai žvejodamas įkritau tarp akmenų. Man pasisekė, kad pataikiau tiesiai į vandenį, o ne ant kitų akmenų, ir nugrimzdau negiliai, kojomis atsirėmiau į plokščią paviršių. Neprisitrenkiau, tik ranką susilaužiau. Draugai ištraukė, nereikėjo net gelbėtojų kviesti. Bet dabar nebesu toks drąsus, nevilioja manęs už tvoros eiti", – pasakojo klaipėdietis Jonas.

Jaunas vyras lūkuriavo, kol kiti žvejai su laimikiu perlips per tvorą, jam reikėjo vos poros žuvelių, kurias ketino naudoti kaip masalą.

Tokių nuotykių, kokį patyrė Jonas, kasmet būna ne vienas. Neretai atsitinka ir tragiškų įvykių, pasibaigiančių žvejų žūtimis.

2014 metų balandžio 14-osios naktį po 2 val. uostamiesčio ugniagesiams pranešta, kad Smiltynėje ties pietiniu uosto vartų molu jūros pusėje skęsta žmogus. Į įvykio vietą pirmoji atskubėjo pasieniečių katerio "Boomeranger" įgula. Pasieniečiai pamatė žmogų, įstrigusį tarp molo gale esančių akmenų. Tačiau dėl bangavimo prie jo priplaukti negalėjo.

Gelbėtojai ištraukė negyvą vyrą ant molo. Šis 42 metų žvejys buvo atvykęs iš Jonavos.

Tąkart liudininkai pasakojo, kad vyras paslydo ant slidžių molo akmenų, griūdamas susižalojo galvą ir nuskendo.

Tą patį vakarą nelaimė atsitiko ir ant šiaurinio molo Melnragėje. Čia šokdamas nuo molo ant akmenų 32 metų vyras susilaužė koją. Žmogus gulėjo ant akmenų, kol medikai jį pasiekė, paguldė ant neštuvų ir išgabeno į ligoninę.

Negalėjo pasiekti nelaimėlio

Pernai balandį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos pasieniečiai gelbėjo Smiltynėje tarp molo akmenų įkritusį ir koją susilaužiusį vyrą.

Traumą patyrusį 55-erių klaipėdietį pasieniečiai įkėlė į keturratį, skubiai pargabeno į krantą ir perdavė medikams.

Panaši nelaimė tais pačiais metais balandžio pradžioje ištiko nuo molo žvejojusį marijampolietį. Tada pasieniečių įgula į krantą nukentėjusįjį pargabeno laivu ant oro pagalvės "Viesulas".

2013 metų gegužės 8-ąją po vidurdienio Smiltynėje nuo molo tarp akmenų į vandenį įkrito žmogus.

Į įvykio vietą išskubėjo Klaipėdos ugniagesiai gelbėtojai, informacija apie nelaimę pasiekė policiją, greitosios pagalbos medikus, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą ir Pakrančių apsaugos rinktinę.

Po ilgesnių paieškų gelbėtojai rado vyrą, tačiau medikams jo atgaivinti nepavyko.

Panašiomis aplinkybėmis 2009-ųjų birželio pradžioje žuvo uostamiesčio Joniškės gatvėje gyvenantis 41 metų žvejys. Jis taip pat nuslydo nuo šlapių akmenų ir įkrito į vandenį.

Nuskendo gelbėdamas brolį

2004 metų kovo 2-ąją prie šiaurinio molo nuskendo 17-metis meškeriotojas, jis nuslydo nuo tada čia dar kyšojusių seniai sudužusio laivo liekanų.

2003 metų gegužės 12 dieną prie šiaurinio molo įvyko tragedija. Du Melnragėje gyvenantys vaikai atėjo pasmalsauti, kaip sekasi žvejams. Berniukai šokinėjo nuo akmens ant akmens, kol 8-metis vaikas paslydo ir įkrito į jūrą. Jo gelbėti šoko 14-metis brolis. Pamatę jūros bangose besikapanojančius vaikus keli suaugusieji taip pat atsidūrė jūroje.

Viskas baigėsi tragiškai – vyresnysis broliukas ir vienas suaugęs vyras nuskendo, dar vienam žmogui prireikė medikų pagalbos.

Įspėja trauktis

Jau ne vienerius metus abu molai – tvarkingai aptverti, yra įspėjantys apie pavojų skelbimai. Tačiau žvejų tai nesulaiko.

Jūrų uosto policijos viršininką atostogų metu pavaduojantis vyriausiasis tyrėjas Dainius Rudys teigė, kad nuolat prie molų šio policijos padalinio pareigūnai nepatruliuoja, tačiau neretai čia pasirodo ir iš pavojingos vietos išvaro žvejojančiuosius.

"Mūsų veiklos zona yra visas uostas, todėl labai dažnai prie molų negalime atvykti. Tačiau kartais patruliuojame valtimis, įspėjame žmones lipti nuo akmenų. Dažniau dirbame terminaluose, dabar dar darbo dėl SGD terminalo turime", – paaiškino pareigūnas.

Ropščiasi į pavojingas vietas

Prie molo kabantys ženklai įspėja, kad žvejyba yra draudžiama. Tačiau akivaizdu, jog dauguma žūklės mėgėjų to nepaiso.

"Vaikyti žvejus nuo molo – ne mūsų prerogatyva, telieka tikėtis žvejų sąmoningumo. Tačiau kartkartėmis prevenciškai organizuojame reidus, kad įspėtume žvejus nelipti ant molo akmenų, nes tai pavojinga jų gyvybei. Tenka pripažinti – tą dieną žvejai dingsta nuo molo, tačiau netrukus jų vėl susirenka gausybė. Labiausiai kelia nerimą tai, kad žvejai ropščiasi ant akmenų, kurie arčiausiai vandens. Jie slidūs, todėl iki nelaimės – tik vienas žingsnis", – aiškino valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Neretą dieną ant molų leidžiantys klaipėdiečiai Jonas ir Edmundas tikino čia sutikę tik pareigūnus, kurie tikrina, ar žvejai yra įsigiję leidimus žvejoti.