GALVOSŪKIS PROKURORAMS – GARSIOS VALDININKĖS TURTAI

Klaipėdos apygardos teismui teks aiškintis, ar teisėtai į savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės šeimos rankas pateko įspūdingos vertės turtas miesto centre. Seimo narys Valerijus Simulik prašo prokurorų išsiaiškinti, kodėl valdininkei savivaldybė turtą pardavė ne aukciono būdu ir kokius menus kūrė I. Šakalienė, kad jai buvo parduotos kūrybinės dirbtuvės miesto centre.

Prie parko – apartamentai

Klausimų kilo dėl K. Donelaičio gatvėje esančio daugiabučio, kuris prieš 25 metus priklausė savivaldybei.

Čia stovėjo apleistas gyvenamasis namas, sandėlis ir skalbykla, priklausiusi vienai ligoninių.

Šiuo metu I. Šakalienės šeimos valdomas pastatas oficialiai yra rekonstruojamas, nors, Seimo nario V. Simulik nuomone, iš pažiūros atrodytų, jog jis yra naujai perstatomas.

Parlamentarui sukėlus ažiotažą, statybas tikrino Statybų inspekcija, tačiau nusižengimų nerado.

Valerijus Simulik: įtariu, jog valstybei galėjo būti padaryta 192 tūkst. eurų žala.

Panašu, jog prie pat Skulptūrų parko kyla prabangių apartamentų kompleksas, nes šiuo metu jau yra platinami skelbimai apie parduodamus butus, pro kurių langus atsiveria puikus vaizdas.

Už dviejų kambarių butą prašoma 120 tūkst. eurų.

Rangovo įrengtoje informacinėje lentoje pažymėta, jog statyba pradėta šiemet sausį, o turi būti baigta kitų metų birželį.

Šiuo metu šis pastatas yra valdomas įmonės "Donelaičio namai". Įmonė priklauso I. Šakalienei ir dviem jos dukterims – Mažvydei ir Imantei.

Dirbtuvės – I. Šakalienės kūrybai?

Valdininkė koją į K. Donelaičio gatvėje esantį pastatą įkėlė 1994 m.

Klaipėdos miesto valdybos 1994 m. balandžio 28 d. potvarkiu valstybinė komisija spalio 3 d. įkainojo šiame pastate buvusias kūrybines dirbtuves.

53,53 kv. m ploto patalpas I. Šakalienė įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi.

Kyla klausimų, kodėl būtent šiai klaipėdietei savivaldybė nutarė parduoti savivaldybės turtą, gal ji anuomet buvo ypač garbi meno kūrėja?

Ginčai: istorinėje miesto dalyje esančiu I. Šakalienės šeimos objektu domimasi ne pirmą kartą. Nors skandalas dėl savivaldybei priklausančio turto pardavimo buvo kilęs dar 2011 m., tačiau įvairios valstybinės institucijos sandoriuose neįžvelgė nieko neteisėto. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Butus pirko vieną po kito

Po šio sandorio, panašu, jog I. Šakalienės šeima dėjo daug pastangų, kad pavyktų įgyti visus šiame name esančius butus.

1996 m. I. Šakalienė iš gyventojo nupirko 46,23 kv. m ploto butą.

2003-iųjų liepą jau perkamas 51,39 kv. m ploto butas.

Po trejų metų I. Šakalienė įsigijo 32 šimtąsias kito buto iš privataus asmens.

2007 m. I. Šakalienė įsigijo dar vieną 18,86 kv. m  ploto butą.

2010 m. nuperkamas ir 39,41 kv. m ploto butas pirmajame aukšte.

Septintojo sandorio istorija daugiausia kelia klausimų Seimo nariui V.Simulik.

2011 m. balandžio 14 d. I. Šakalienė iš Klaipėdos savivaldybės įsigijo 68 šimtąsias buto dalis.

Tai reiškia, jog iš 61,1 kv. m ploto moteris pirko 44 kv. m.

I. Šakalienei šis sandoris atsiėjo 24 tūkst. litų (beveik 7 tūkst. eurų).

V. Simulik viso šio buto privatizavimą formaliai laiko teisėtu, tačiau akcentuoja, jog buto dalis, 44 kv. m, buvo parduota už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.

"Mano nuomone, rinkos kaina tokio dydžio būstui šioje miesto dalyje tuo metu galėjo siekti 93 tūkst. litų. Tokius skaičius įvardijo valstybės įmonė Registrų centras. Masinio vertinimo metu buvo nustatyta 93 tūkst. litų suma tokiam pat turtui. Taip pat kyla įtarimų, kodėl didelį nuosavą namą turinčiai I.Šakalienei išnuomojamas Klaipėdos miesto savivaldybės plotas, jei ši ponia nėra socialiai remtina ar daugiavaikė vieniša mama? Šiame bute ji niekada negyveno", – stebėjosi V. Simulikas.

2010 m. Klaipėdos savivaldybės tarybos  sprendimu buvo nutarta sudaryti nuomos sutartį su I.Šakaliene privatizavimo procedūrų vykdymo laikotarpiui jai išnuomojant savivaldybei priklausančio buto dalį.

Žiūrint formaliai, valdininkė iš tiesų nieko nepažeidė. Pati taryba priėmė tokį sprendimą pagal tuo metu galiojančias teisines normas.

Nuoma buvo įforminta metams, o vėliau sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis.

Sklypas atiteko be aukciono

Kitas Seimo nariui klausimų keliantis dalykas yra susijęs su šio objekto sklypu.

Formaliai prie Skulptūrų parko esantis sklypas priklausė trims pastatams – gyvenamajam namui, sandėliui ir skalbyklai.

2008-aisiais Klaipėdos savivaldybės taryba leido I. Šakalienei privatizuoti skalbyklą.

Tuo metu privatizavimo komisijai vadovavęs tarybos narys Vygantas Vareikis tarybai teiktame sprendimo siūlyme pažymi, jog šiuo sprendimu bus leidžiama privatizuoti be žemės, nugriovimui savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį – 64,49 kv. m ploto skalbyklą.

Aiškinamajame rašte teigiama, jog skalbykla yra įtraukta į privatizuojamų pastatų sąrašą.

"Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame teritorijos tarp Liepų, K. Donelaičio, S. Daukanto ir Skulptūrų parko detaliajame plane nurodyta, kad savivaldybei priklausantis pastatas K. Donelaičio g. 12A yra bendro naudojimo žemėje. Šiam pastatui yra priskirtas bendrojo naudojimo 0,0378 ha išnuomojamas žemės sklypas, tai yra savivaldybei priklausančiam pastatui nėra suformuotas atskiras žemės sklypas. Bendro naudojimo sklypo naudotojai yra valstybė, fiziniai asmenys ir savivaldybė", – rašoma aiškinamajame rašte.

Ant K. Donelaičio gatvėje esančio 12-ojo namo kabo perspėjimas, jog dabar čia yra privati nuosavybė. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Esą atskiro sklypo savivaldybė negalėjo suformuoti savo turtui, nes skalbykla stovėjo daugiabučio kieme, o įvažai į kiemą yra nustatytas servitutas.

Iš pirmo karto politikai nesiryžo patvirtinti tokio sprendimo, klausimas buvo atidėtas. Tačiau vėliau nubalsavo už šį siūlymą.

"Jei miesto valdžia mato, jog yra savivaldybės pastatas, o po juo – žemės sklypas, kodėl nebuvo skelbiamas aukcionas ir šis sklypas nebuvo parduotas rinkos kaina?" – retoriškai klausė V. Simulik.

Tuomečiame tarybos sprendimo aiškinamajame rašte pažymėta, jog savivaldybės tarybai priėmus sprendimą leisti privatizuoti pastatą nugriovimui, bus inicijuota procedūra dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies priskyrimo pastatui K. Donelaičio g. 12A panaikinimo.

O tai reiškia, jog jau tuomet esą buvo aišku, kad į privačias rankas palaipsniui perėjusiam daugiabučiui teks kur kas didesnis sklypas.

Aiškinsis: Seimo nariui V. Simulik kilo įtarimų, jog šalia Skulptūrų parko beveik 13 arų sklype kyla visiškai naujas statinys, nors  I. Šakalienės šeima yra gavusi tik leidimą pastato rekonstrukcijai. (Vytauto Liaudanskio nuotr. / Redakcijos montažas)

Ginčas dėl viešo intereso

Seimo nario V. Simulik skundai prokuratūrai – ne pirmieji dėl Klaipėdoje gerai žinomai valdininkei priklausančio būsto.

2009 m. į prokuratūrą ir teismus raštus siuntinėjo ir kitas politikas Naglis Puteikis.

Anuomet uostamiesčio tarybos nariu buvęs N. Puteikis prisiminė, jog, po jo kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, ši kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą dėl pastato K. Donelaičio g. 12A privatizavimo.

2009 m. balandį viešumoje buvo minėta, jog prokuratūra, atlikusi patikrinimą pagal miesto tarybos nario kreipimąsi, nustatė, kad minimam pastatui nebuvo priskirtas sklypas, nebuvo įvertinta žemės nuomos vertė, todėl tarybos sprendimas privatizuoti šį pastatą nugriovimui prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 str. ir 9 str. 4 dalies nuostatoms.

"Mano bei tuometės Vyriausybės atstovo tarnybos darbuotojos Daivos Kerekeš argumentus, jog tarybai pateiktas šis sprendimo projektas prieštarauja įstatymams, miesto tarybos dauguma atmetė. Esminiai mūsų argumentai – pastatas negali būti privatizuojamas nugriovimui, nes to nėra detaliajame plane, vadinasi, įsigijęs teisę nugriauti pirkėjas įsigyja teisę į žemės nuomą bei teisę statyti naują pastatą, o tai reiškia, kad specialiai tokiu privatizavimo būdu sumažinama pardavimo kaina, tuo padarant žalą valstybei. Be to, tokio privatizavimo būdo nėra įstatyme. Yra pardavimas nugriovimui ir tik esant detaliajame plane numatytam nugriovimui", – tikino Seimo narys N. Puteikis.

Vis dėlto anuomet N. Puteikiui nepavyko  teismuose užginčyti šio sandorio.

Turtai: I. Šakalienę lydi pavydėtina sėkmė – privačiame name gyvenanti valdininkė turbūt iš algos sugebėjo susipirkti šalia Skulptūrų parko esantį daugiabutį. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pasiskundė V. Pranckiečiui

I. Šakalienės turtais besidomintis V. Simulik neslėpė, jog rimčiau šios istorijos nagrinėjimo ėmėsi po vieno Klaipėdos savivaldybės tarnautojos kirčio politikui.

"Aš gavau skundą, iš pradžių anoniminį, po to jau su krūva parašų. Ėmiau aiškintis, kas ir kodėl bei kam pardavė savivaldybės turtą. Jūsų miesto savivaldybės darbuotoja apskundė mane Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, esą ko aš, būdamas šiaulietis, lendu ne į savo miesto reikalus. Dar to betrūko. Mano mandatas Šiauliams nepriklauso. Aš, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, gaunu įvairiausių skundų, o tuos, kurie susiję su valstybiniu turtu, net ir privalau aiškintis", – dienraščiui kalbėjo V.Simulikas.

Po I. Šakalienės skundo Seimo pirmininkas V. Simuliko nebarė. Skundas buvo persiųstas Antikorupcijos komisijai.

"Komisija tik pečiais gūžčioja. Ką čia tirti? Bet man dėl to tik dar įdomiau", – prisipažino V. Simulikas.

Tiesa, politiko raštai prokurorams iš pradžių jokių vaisių nedavė.

Prokuratūra teismo prašo negaliojančiomis pripažinti valstybinės žemės sklypo K.Donelaičio g. 12 pirkimo–pardavimo sutartis, panaikinti statybos leidimą bei pašalinti statybos padarinius.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Paprastai tariant, tyrimą nutraukė.

Tada politikas nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Į teismą kvies ir vyrą

Generalinė prokuratūra dėl viešojo intereso gynimo inicijavo civilinę bylą. Ją nagrinės Klaipėdos apygardos teismas.

Pirmajame teismo posėdyje rimtų darbų nenuveikta, šalys ruošiasi antrajam parengiamajam posėdžiui.

Prokuratūra teismo prašo negaliojančiomis pripažinti valstybinės žemės sklypo K. Donelaičio g. 12 pirkimo–pardavimo sutartis, panaikinti statybos leidimą bei pašalinti statybos padarinius, tai yra nugriauti pradėtą statyti vadinamąjį priestatą ir taikyti restituciją.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Violeta Šulčytė teismo paprašė įpareigoti antstolį užfiksuoti K. Donelaičio g. 20 adresu esančių statybų faktines aplinkybes.

Nors šioje byloje atsakovais minimos ne tik valstybinės institucijos, bylą nagrinėjanti teisėja trečiuoju asmeniu byloje norėtų matyti ir I. Šakalienės vyrą Egidijų Šakalį, jei jie vis dar gyvena santuokoje.

Minimų sandorių metu E. Šakalys dirbo Registrų centro Klaipėdos filialo vadovu.

Šiuo metu vyras eina Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Atsitvėrė tylos siena?

Dienraščiui "Klaipėda" mėginant aiškintis valstybės tarnautojos praturtėjimo istoriją, pati I. Šakalienė į žurnalistų skambučius neatsiliepė.

Moteris nekėlė nei tarnybinio mobiliojo ryšio, nei savo kabineto telefono ragelio.

Į klausimus, išsiųstus oficialiu elektroniniu paštu dar lapkričio 26-ąją, antradienį, valdininkė taip pat neatsakė, nors pagal įstatymą turėjo tai padaryti per vieną darbo dieną.

Lapkričio 28-ąją, ketvirtadienį, klausimai jai buvo išsiųsti dar kartą.

Laiko apmąstymams tikrai buvo ne viena darbo diena, tačiau atsakymų nebuvo nei praėjusį trečiadienį, nei ketvirtadienį, nei penktadienį. Nebuvo atsakymų ir vakar, gruodžio 2-ąją.

Matyt, valdininkė iki šiol nėra susipažinusi su Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsniu, numatančiu nuobaudas už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams.

Kolegė kūrinių nematė

I. Šakalienės bendradarbė, savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė, paklausta, ar žino, kokius menus yra įvaldžiusi I. Šakalienė, tikino pirmą kartą girdinti apie kolegės talentus.

"Aš savivaldybėje pradėjau dirbti 2004 metais. Nepamenu tokio atvejo, jog savivaldybė būtų pardavinėjusi kūrybines dirbtuves. Manyčiau, jog parduodant ar nuomojant turėtų būti skelbiamas aukcionas. Bet 1994 metais nežinau, kokie teisės aktai galiojo ir koks ten turtas buvo", – aiškino G.Paulikienė.

Ji tikino taip pat negirdėjusi, jog I. Šakalienė būtų turėjusi meno kūrėjos statusą.

"Mes niekada neduodame panaudai jokio turto fiziniams asmenims. O nuomai skelbiamas konkursas. Bet kas gali dalyvauti, net ir aš. Jei pasiūlyčiau didžiausią kainą, galėčiau nuomotis. Savivaldybės turtas įgyjamas tik aukciono būdu. Bent jau šiuo metu. Kuo buvo vadovautasi 1994 metais, nežinau, juk šalis buvo vos tik atgavusi nepriklausomybę. Aš pirmą kartą girdžiu, kad I.Šakalienė būtų pirkusi kūrybines dirbtuves", – garsiai svarstė G. Paulikienė.

Paklausta apie jau 2011-aisiais vykusį sandorį tarp I. Šakalienės ir savivaldybės, G. Paulikienė aiškino, jog butą už 24 tūkst. litų valstybės tarnautoja pirko teisėtai.

"Jei bute dalis ploto priklauso privatiems asmenims, žinoma, jog pirmumo teisė nuomoti, o gal ir įsigyti suteikiama būsto dalies savininkams. Juk taip ir turėtų būti. Nežinau, ar I. Šakalienė gyveno, ar negyveno name, bet būstas nuomotas ne kaip socialiai remtiniems asmenims. Ir šiuo metu galioja tie patys įstatymai. Pirmumo teisę įsigyti buto dalį suteikia įstatymas", – situaciją aiškino G. Paulikienė.

Turtą dovanojo dukroms

Didžiausią nuostabą V. Simulik kelia I. Šakalienės šeimos namui atitekusio sklypo istorija.

Į prokurorų užklausas savivaldybė atsakė, jog 2006 m. matininkų parengtoje žemės sklypo matavimo duomenų byloje pažymėta, jog sklype buvusiam gyvenamajam namui priskirta 186 kv. m ploto, skalbyklai – 104 kv. m, sandėliui – 60 kv. m.

Bendro naudojimo dalis – 921 kv. m ploto.

Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 31 d. įsakymu dėl valstybinės žemės šiuo adresu įregistravimo, dalių nustatymo ir pardavimo, nustatyta, jog iš 12,71 a sklypo ploto, atsižvelgiant į tuo metu kiekvienam bendraturčiui priklausiusią dalį, I. Šakalienei nustatytas 3,74 a plotas, priklausęs valstybei.

Šiuo įsakymu nutarta šią dalį parduoti I. Šakalienei.

Prokuratūros rinktuose valstybinių institucijų atsakymuose pažymėta, jog Žemės įstatymas numato, kad valstybinė žemė parduodama ne aukciono būdu, jeigu sklypas užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

Išeitų, jog sklypas I. Šakalienei buvo parduotas teisėtai.

Vis dėlto Žemės įstatyme paaiškinta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti.

"Šiuo atveju man nėra aiški Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pozicija. Ne kartą ši tarnyba yra inicijavusi patikrinimus ir valstybinės žemės pardavimo sandorių nutraukimą, remdamasi šiuo argumentu. Suprask, jog valstybinė žemė negali būti raikoma bet kam ir bet kaip. Tačiau šiuo atveju užimta kita pozicija, nors Klaipėdoje nagrinėtose panašiose situacijose tai buvo vertinama priešingai, nei šiame sklype", – replikavo V. Simulik.

Tuo metu, kai I.Šakalienei buvo parduotas 3,74 a sklypas, valdininkei priklausė trys butai.

O štai 2007 m., kai moteris įsigijo dar du butus, jau buvo parduotas dar beveik vienas aras žemės.

2013 m. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu buvo pakeistas anksčiau minėto 2006 m. pasirašyto Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo vienas punktų.

Juo nustatyta, jog iš 12,71 a sklypo pagal nuosavybę gyvenamajame name I. Šakalienė pretenduoja į 8 a šio sklypo.

Beje, 2013 m. turtinga motina dalį savo turto padovanojo dukroms.

O jau 2014 m. abi merginos kreipėsi į NŽT skyrių prašydamos joms parduoti žemės sklypo dalis, reikalingas jų nuosavybei.

Vienai dukrai leista parduoti 3,89 a, kitai – 4,11 a.

Žala valstybei – 192 tūkst. eurų?

Kyla esminis klausimas: miesto centre esančio sklypo dalies Klaipėdos savivaldybė nenorėjo ar negalėjo realizuoti aukšta kaina aukciono metu?

Pasirodo, jog aprašomiems sandoriams gelbėjo nuo 2005 iki 2008 m. galiojusios teisinės normos – Vyriausybės patvirtintos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės.

Žemės sklypas buvo suprojektuotas trims statiniams.

Du statinius nugriovus ir išregistravus iš Nekilnojamojo turto registro, buvusių statinių savininkai prarado teisę pirkti arba nuomotis žemės sklypo dalis lengvatine tvarka.

Todėl detaliuoju planu suformuotame sklype gyvenamųjų patalpų savininkai įgavo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypo dalis.

I. Šakalienė valstybinės žemės sklypą įsigijo 2006 m.

Nacionalinė žemės tarnyba, atsakydama į prokuratūros užklausas, pažymėjo, jog Žemės įstatymas numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai.

Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklėse numatyta, jog valstybinė žemė gali būti parduodama namų valdų savininkams, nepaisant to, kur jie realiai gyvena.

Būtina paisyti tik vienos sąlygos – tokie sklypai negali būti didesni nei 20 a, o I. Šakalienės šeimai teko mažesnis – 12,71 a plotas.

Vartydamas Klaipėdos apygardos prokuratūros rinktus bylos faktinius duomenis, Seimo narys V.Simulik kėlė klausimą: kokios institucijos valdininkai turėtų atlyginti valstybei padarytą žalą, jei teisme paaiškėtų, jog politikas vis dėlto buvo teisus?

"Aš įtariu, jog valstybei galėjo būti padaryta 192 tūkst. eurų žala. Tokia suma dabar Registrų centras įvertina šį sklypą. Tačiau reali rinkos kaina paaiškėtų tik aukciono metu, o ji paprastai būna daug didesnė", – reziumavo Seimo narys.