Gėdinga situacija – Klaipėda jau ketverius metus neranda, kur padėti miestui dovanoto kalvių sukurto pano. Vyriausiasis miesto dailininkas Mindaugas Petrulis pareiškė, jog apskritai pirmą kartą girdi apie kažkokias dovanas.
Akibrokštas kalviams
Prieš ketverius metus Lietuvos tūkstantmečio proga mūsų šalies kalviai Klaipėdai nukalė dovaną – ant didžiulio ąžuolinio skydo Lietuvos žemėlapio kontūrus, pačiame žemėlapyje – kiekvieną didesnį miestą atspindi įvairūs metaliniai simboliai.
"Padarę tą darbą, viešai pareiškėme, kad jį dovanojame Klaipėdai. Tada buvome susitikę su meru. Meras dar buvo išsikvietęs poną M.Petrulį. Su visais tais ponais apie tai kalbėjome ne vieną ir ne du kartus. Bet tas darbas lig šiol kabo pas mane", – pasakojo Lietuvos kalvių sąjungos vadovas Linas Leščiauskas.
Kalvio teigimu, jis saugo šį kūrinį ir laukia, kur galėtų jį eksponuoti. Esą suprantama, kad toks klausimas neišsprendžiamas per vieną dieną, bet praėjo jau ketveri metai.
"Gal man dar dažniau reikėjo eiti, zyzti, kaulyti ir prašyti, kad šitą mūsų dovaną priimtų. Kol kas geriausias pasiūlymas buvo abstraktus – kažkur numesti, ir viskas. Po viso to rankos nusvyra", – apgailestavo L.Leščiauskas.
Kalvio manymu, šis darbas galėtų papuošti bet kurio visuomeninės paskirties pastato interjerą.
Kalvių sąjungos simpoziumas šiemet vyko jau septintą kartą, visais atvejais jų bendri darbai padovanoti miestui, didžioji dalis yra kruizinių laivų terminale.
Tačiau Lietuvos tūkstantmečiui skirtam pano vietos net neieškoma.
Trumpa atmintis
Nors L.Leščiauskas su Klaipėdos miesto vyriausiuoju dailininku M.Petruliu apie dovanojamą kalvių žemėlapį kalbėjo ne kartą. Šis niekaip negalėjo atsiminti to fakto.
"Aš neturiu net informacijos, kas ką nukalė, daug kas gali ką nors nukalti. Pirmąkart girdžiu apie tai. Nurodykite konkrečiai, kas, ką, kam siūlė – Jonui, Marytei, Mindaugui? Aš irgi kuriu darbus ir prašau, kad mano kūriniui surastų vietą miesto centre", – pareiškė valdininkas M.Petrulis.
Po Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo praėjus lygiai dviems metams, 2011-ųjų birželio 3 d. vyko Klaipėdos savivaldybės Įvaizdžio komisijos posėdis.
Jame nagrinėtas klausimas dėl vietos, kur Klaipėdoje galima būtų eksponuoti pano Lietuvos tūkstantmečiui.
Tame posėdyje dalyvavo ir M.Petrulis.
Buvo nutarta šį pano iškabinti Kalvystės muziejaus kieme. Tačiau L.Leščiauskas išreiškė nuomonę, kad ta vieta nėra tinkama, nes smulkias pano detales gali pavogti piktavaliai, todėl prašyta ieškoti kitos vietos. Jos ieškoma iki šiol.
Bet kuriuo atveju apie šitą dovaną miestui vyriausiasis Klaipėdos savivaldybės dailininkas negalėjo nežinoti.
Kur dėti dramblį?
"Aš noriu padžiazuoti apie dovanas. Dovana nelygu dovanai, bet dovanos visada yra gerai. Tačiau ar gerai, kai kas nors padovanoja dramblį žmogui, gyvenančiam daugiabutyje? O kur jį laikyti, kur jį auginti?" – ironizavo M.Petrulis.
Klaipėdos savivaldybės Įvaizdžio komisijos pirmininkė, Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė teigė kad dovanos iniciatoriai pateikia siūlymus ir komisija pareiškia savo nuomonę.
"Komisija kartais pareiškia savo nuomonę dėl dovanos vietos pakeitimo, bet į patį meninį objektą yra nesikišama. Iš neįgyvendintų projektų liko Rotary klubo pasiūlytas sumanymas Danės krantinėje statyti meninį akcentą, kuriuo siekiama įamžinti jūrinius žygius ir jūrininkus", – prisiminė N.Laužikienė.
Tada buvo nuspręsta, kad krantinėse esantys knechtai tarsi jau įamžina jūrininkų atminimą, todėl Rotary klubo idėjos atsisakyta.
"Kad būtų tekę atsisakyti dovanų miestui dėl jų abejotinos meninės vertės, tikrai nepamenu tokio atvejo. Bent jau Įvaizdžio komisijoje tai nenagrinėta", – sakė N.Laužikienė.
Kankinantis rūpestis
Miestui įteikti dovaną ne taip paprasta. Privaloma atlikti formalumus. Dokumentai įforminami Klaipėdos savivaldybės Turto skyriuje.
"Paskui mes pasirašome sutartis ir perdavimo aktus. Kai atliekami šie formalumai, dovana tampa miesto nuosavybe ir miestas privalo ja rūpintis", – teigė Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vadovė Genovaitė Paulikienė.
"Jei dovana adekvati savivaldybės biudžetui, tai – valio, bet jei ji didžiulė ir ja reikia rūpintis, tai klausimas, kam tada ta dovana?" – klausė M.Petrulis.
Mandagus nemandagumas
Esą dažnas atvejis, kai privatūs asmenys ar asociacijos kažką padovanoja miestui sukūrę už savo lėšas, tačiau pasitaiko, kai dovanos valdininkai nepriima, nes neranda, kur jos dėti.
Teigiama, kad prieš teikiant dovaną, viską reikėtų suderinti su miesto atstovais, kokia ta dovana bus.
"Tam yra procedūros, kad neužprogramuotume problemos, pirmiausia viskas prasideda nuo projekto, bet ne nuo gatavo objekto. Jei nori tą dovaną pateikti, tegul patys ir susiieško erdvę, kur jį dėti", – pareiškė M.Petrulis.
Priimti dovaną ar jos atsisakyti esą – miesto teisė.
Menas – ne menas
Vienas iš valdininkų argumentų, kodėl niekur kol kas vietos nerandama kalvių sukurtam pano, – esą kalvystės darbai nėra menas.
"Ar kalvystė – menas? Manau, kad menas. Kalvystėje pirmiausia yra technologija, po to technika autoriaus, kuris paprastai visokių triukų moka. O visa tai sudėjus gaunasi menas arba nesigauna", – dėstė menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Tačiau ne visais atvejais Klaipėdą puošia meno kūriniai. Puse lūpų kalbama, kad Klaipėdos krašto gyventojų – memelenderių dovanota skulptūra "Atsisveikinimas" – iš tėviškės genama moteris su vaiku, stovinti šalia miesto geležinkelio stoties, abejotinos meninės vertės.
Kai kurie menų vertintojai skeptiškai atsiliepia ir apie solidžių skulptorių darbus, kurie puošia Klaipėdą, įvardindami gana pagrįstus argumentus, tačiau dėl suprantamų priežasčių apie tai garsiai nekalbama, esą konfliktas ir įtampa su menų kūrėjais nereikalinga.
Tad šiuo atveju, kyla ir klausimas, kuo Lietuvos tūkstantmečio žemėlapis blogesnis už kai kuriuos "šedevrus" ir kodėl jam lig šiol neatsiranda vietos mieste?
Mažoji architektūra Klaipėdoje
"Arka" – paminklas vieningai Lietuvai Tiltų g. ir Herkaus H. Manto g. sankryža.
"Klaipėdietis" – berniukas M.Mažvydo alėjoje.
Senamiestyje ant sienos priešais "Pėdos" galeriją įkurdintas "Slibinas".
Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje pastatyta miniatiūrinė skulptūra – "Stebuklingasis peliukas".
Kalvių gatvėje – granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra.
Skulptūrinė kompozicija "Vaikystės svajonė" pastatyta Klaipėdos uosto kruizinio terminalo teritorijoje.
Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtą puošia dekoratyvinė pašto dėžutės skulptūra.
Prie pasukamojo tiltelio, Žvejų g. 22 – skulptūra "Juodasis vaiduoklis".
Prie pastato Tiltų gatvėje 1 – skulptūra "Puodynė su pinigais".
Turgaus aikštėje įkurdinta bronzinė Dobermanų veislės šunį vaizduojanti skulptūra "Senamiesčio sargas".
Klaipėdoje ant "Žvejų" baro stogo įsitaisė bronzinio "Kaminkrėčio" skulptūra.
Skulptūrinė kompozicija "Keturi vėjai" ir vėjarodė – Kruizinių laivų terminale.
Pasiuntinių, Kepėjų ir Jono gatvių susikirtimo skvere – skulptūra "Bokštas".
Tiltų g. 26A – skulptūra "Laukinis vyras" ir skulptūra "Dainuojantis medelis".
Danės upės krantinėje – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio paminklas.
Trinyčių parke – skulptūra "Žydėjimas".
Priestočio g. prie traukinių stoties – skulptūra "Atsisveikinimas".
S.Daukanto g. 8 – skulptūra "Kančia".
Kairėje Danės upės krantinėje – dekoratyviniai paminkliniai knechtai.
S. Nėries g.16A – skulptūra "Iešmininkas".
Liepų g. 5 – paminklas Jurgiui Zauerveinui.
Smiltynėje – paminklas žuvusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams "Albatrosas".
Naujausi komentarai