Gimnazistai turėjo klausimų | kl.lt

GIMNAZISTAI TURĖJO KLAUSIMŲ

Dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje vėl sulaukta svečių. Šįkart čia viešėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokai su savo vadove, medijų kraštovaizdžio dėstytoja ir mokytoja Rosita Vaičiule. Gimnazistams buvo smalsu viskas – ar spaudos leidiniai ateityje apskritai išliks, kaip atrandamos temos publikacijoms, ar pašnekovai reikalauja nerašyti straipsnių jiems nepalankiais klausimais.

B. Gatesas suklydo

Noras pažvelgti į žiniasklaidininkų darbą iš arčiau, tiesiogiai paklausti žurnalistų klausimų, kurie kyla kone kiekvienam tiek spausdintinės, tiek radijo ar TV, tiek ir internetinės žiniasklaidos vartotojui, kitaip tariant, jaunatviškas smalsumas ir atviliojo moksleivius į dienraščio redakciją, prieš tai apsilankius radijo stotyje „Laluna“.

„Iš kur gaunate kasdienę informaciją? Kas tie žurnalistiniai tyrimai ir kas juos atlieka? Kuo spausdintas žodis skiriasi nuo verbalinės kalbos?“ – pasipylė klausimai.

Gimnazistai išgirdo, kad korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas kone prieš 20 m. kalbėjo, jog dar dešimtmetis ir popierinės spaudos neliks.

Tačiau panašu, kad jis apsiriko, nes spauda, ypač regioninė, tebėra. Ir ji, ko gero, bus dar ilgai.

Tiesa, kai staiga iškilo internetinė žiniasklaida, buvo ryškių ženklų, kad popierinė spauda traukiasi. Nepaisant to, visos šios priemonės dar turi vietą po saulę.

Apie 2010–2011 m. situacija stabilizavosi ir išliko tokiame pačiame lygyje, koks yra ir šiandien.

Tad B. Gateso frazė, kad popierinė spauda esą numirs, buvo pernelyg ankstyva.

Tamsios istorijos – įdomesnės

Gimnazistai sužinojo, kad šnekamoji kalba ir oficialioji, prestižinė, kuri atsispindi spaudoje, skiriasi, ir šito dienraštyje yra laikomasi.

Informacijos šaltinių klausimas buvo vienas aktualesnių.

Moksleiviai išgirdo, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, visos valstybinės ir savivaldybės įstaigos privalo suteikti informaciją.

Ir bet koks politikas, valdininkas ar tarnautojas į žurnalisto klausimus privalo atsakyti per vieną dieną.

Kad informacijos rinkimas pernelyg neužsitęstų ir pati informacija nepasentų, žurnalistai daug skambina, ieško jos.

„Kaip išsiaiškinate, kas skaitytojams gali būti įdomu?“ – klausė gimnazistai.

Ir jiems pateikus kultūrinio renginio aprašymo bei kriminalinio atvejo pavyzdžius, patys moksleiviai pripažino, kad, kaip bebūtų apmaudu, įdomesnė yra tamsioji istorija.

Nelengva žurnalisto profesija

„Kodėl užuot perskaitęs žinią interneto portale, žmogus turėtų eiti ir pirkti laikraštį?“ – klausė moksleivis.

Ir sužinojo, kad yra žmonių, kurie nesinaudoja internetu, yra tokių, kurie tiesiog įpratę skaityti popierinį laikraštį.

Esą skaitytojams reikia ir to, ir to, jie turi turėti pasirinkimą.

Vaikams buvo įdomu, kaip pavyksta uždirbti iš internetinio laikraščio, ar yra buvę atvejų, kad asmenys darė žurnalistams spaudimą, kad informacija būtų nepaviešinta, ar žurnalistai kada buvo paduoti į teismą, kokios publikacijos daugiausiai patraukia visuomenės dėmesį, ar pašnekovai žurnalistams meluoja, ar pašnekovai noriai suteikia informaciją žurnalistams.

Po daugiau nei valandą trukusio pokalbio, pačių moksleivių paklausus, ar kurį jų sudomino žurnalisto profesija, nė vienas neprasitarė, kad norėtų dirbti šį darbą, tačiau pripažino, jog profesija išties nelengva.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS