Į KURŠIŲ MARIAS TEKA NE TIK VIRUSAS?

Mokslininkai jau viešai kalba apie nuotekų valymo įrenginiuose aptinkamą genetinę koronaviruso medžiagą. Kol kas neminima, ar nuotekos gali tapti svarbiu šio viruso plitimo keliu, tačiau tai verčia sunerimti. Jei aplinkosaugininkai Dangėje ir Kuršių mariose aptinka net antibiotikų pėdsakų, ko galima tikėtis ėmus aiškintis, ar vamzdžiais į marias teka ir virusas?

Jau ėmėsi apsaugos priemonių

Apie nerimastingą žinią prabilo vandens tyrimų instituto Niuvegeine (Nyderlandai) darbuotojai. Pranešama, kad, didėjant viruso plitimui visuomenėje, patogeno cirkuliacija gali didėti ir nuotekose.

Kol kas specialistai tokius stebėjimus naudoja aiškinantis viruso plitimo mastus, nes, pasak tyrimų, nuotekose aptinkama viruso genetinė medžiaga leidžia nuspėti, kuriose bendruomenėse gali kilti užsikrėtimų protrūkis, net jei iki tol jose nėra fiksuotų susirgimų.

Įmonė "Klaipėdos vanduo" jau ėmėsi papildomų saugumo priemonių.

Darbuotojams, kuriems tenka imti nuotekų mėginius, parūpintos apsaugos priemonės, įmonės patalpose numatyta įrengti specialius patalpų orą dezinfekuojančius įrenginius. O pačių tyrimų skaičius yra sumažintas tam, jog darbuotojai kuo mažiau turėtų sąlyčių su nuotekų ėminiais.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" vadovas Benitas Jonikas tikino, kad įmonė neturi jokių galimybių tikrinti ar stebėti viruso aptikimą nuotekose.

Esame baudžiami už tai, ko nė viena šiuo metu šalyje veikianti nuotekų tvarkymo įmonė neturi galimybių padaryti.

Tačiau atskleidė, kokių sankcijų šiuo metu laukia vandentiekininkai už kitus teršalus, kurių išvalymui Europoje net nėra sukurta technologijų.

"Situacija nepavydėtina. Esame baudžiami už tai, ko nė viena šiuo metu šalyje veikianti nuotekų tvarkymo įmonė neturi galimybių padaryti", – tikino B.Jonikas.

Benitas Jonikas / Redakcijos archyvo nuotr.

Vadovams – šaukimai

Kalbama čia apie ftalatus ir fenolius, už kurių patekimą į aplinką įmonei "Klaipėdos vanduo" esą gali grėsti sankcijos.

Įmonė raštu kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, aiškindama, jog šios pavojingos atliekos randamos beveik visuose surenkamų nuotekų šaltiniuose. Tačiau miesto nuotekų valykla tiesiog niekaip nėra pritaikyta šių teršalų išvalymui.

Šį pavasarį "Klaipėdos vanduo" iš Aplinkos apsaugos departamento uostamiesčio valdybos gavo pranešimą, kad inicijuojama administracinė byla.

Šaukimai apsilankyti aplinkosaugininkų būstinėje išsiųsti keliems įmonės vadovams, raštų sulaukė ir buvę įmonės direktoriai.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas rašte vandentiekininkams mini, kad vienam buvusių įmonės "Klaipėdos vanduo" vadovų gresia administracinė nuobauda net už akių, jei šis neatvyks pokalbio.

"Išvardyti teršalai buvo išleidžiami į aplinką iš įmonės "Klaipėdos vanduo" valdomų įrenginių, kurių eksploatacijai išduotame taršos leidime šių teršalų išleidimas į aplinką nebuvo sunormintas. Tokia veika užtraukia administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams pagal Administracinių nusižengimų kodekso 246 str. 1 d. ir 316 str.", – pažymėjo A.Šepštas.

Gresia milžiniški ieškiniai

Tačiau tai ne didžiausia grėsmė įmonei. Kalbama apie galimybę įmonei pateikti milžinišką ieškinį atgaline data už tai, kad kelerius metus į Kuršių marias esą buvo leistos pavojingos medžiagos.

Surado: įmonei "Klaipėdos vanduo" kurį laiką vadovavusiai E.Alonderienei kelia nuostabą tai, kad aplinkosaugininkai, patys į nuotekas leisdami pavojingas medžiagas, iešmininkais laiko vandentiekininkus. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tačiau įmonė įsitikinusi, kad tokios sankcijos nėra teisėtos.

"Vadovaujamasi principu, jog teršėjas moka. Tačiau nuotekų surinkimo įmonės tik surenka nuotekas. Nė vienas iš mums nuotekas atiduodančių klientų nepajėgus išvalyti ftalatus ir fenolius. Kalbame juk ir apie visą Klaipėdos miestą ir jo gyventojus. Tačiau išeina, kad nuotekų įmonė surenka nuotekas, vadinasi, ji ir teršia. Iešmininkais tampame mes", – stebėjosi laikinai kurį laiką įmonei "Klaipėdos vanduo" vadovavusi Eglė Alonderienė.

Pasak įmonės atstovės, vandentiekininkai turi įsipareigojimų, pagal teisės aktus privalo šalinti tam tikrus teršalus.

"Įmonės valymo įrenginiai yra pritaikyti tik tam tikros rūšies teršalų šalinimui. Jei dabar atsirado reikalavimai šalinti ir ftalatus, fenolius, neaišku, ar tuojau pat neatsiras reikalavimas šalinti pesticidus arba koronaviruso pėdsakus. Tai yra visuotinis reiškinys, tokių medžiagų gali būti visur. Tačiau aplinkosaugininkai mums pateikia nurodymą papildyti taršos leidimą šiomis medžiagomis ir sumokėti nemažus pinigus už tai. Tačiau problema iš esmės nėra sprendžiama. Atrodytų, jog sumokėjus problemos nebelieka", – stebėjosi įmonės atstovė.

Teršia patys gamtos sargai?

Klaipėdos nuotekų valykla pritaikyta valyti keturių grupių teršalus – azotą, fosforą, organines medžiagas ir skendinčias medžiagas. Kitų teršalų valymui šie tinklai nėra pritaikyti.

Į nuotekų tinklus patenka miesto gyventojų nuotekos, kurios sudaro 60 proc., taip pat 40 proc. nuotekų sudaro gamybinės nuotekos.

Įmonė "Klaipėdos vanduo" atliko savotišką eksperimentą ir patikrino tam tikrų subjektų į bendrus tinklus atiduodamų nuotekų sudėtį.

Paaiškėjo, kad patys aplinkosaugininkai, kurie taiko sankcijas vandentiekininkams, sėkmingai į aplinką išleidžia tai, už ką vėliau baudžia nuotekų tvarkytojus.

Tyrimų duomenimis, Birutės gatvėje esanti Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba į tinklus išleidžia di(2-etilheksil)ftalatų, dietilftalatų, dibutilftalatų, diizobutilftalatų.

Šių teršalų normos viršijamos daugybę kartų, nors patys aplinkosaugininkai aiškina, kad šių teršalų nuotekose iš viso negali būti. Tačiau jų pačių vamzdžiais ftalatai teka. Jų rasta 1,4 ar 0,8 mikrogramų litre.

Aplinkosaugininkų nuotekose aptikta net 6,6 mikrogramų litre bisfenolio.

"Manome, jog Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba, pati būdama teršėja, nesiima jokių realių veiksmų sprendžiant susidariusią situaciją", – rašte aplinkos ministrui pažymi vandentiekininkai.

Visais šiais veiksmais daroma didelė žala pasitikėjimui valstybe, pasitikėjimui pačia aplinkosaugos sistema.

Teršia ir prokuratūra

Aplinkosaugininkai, teikdami ieškinius įmonei "Klaipėdos vanduo", aiškino, kad normos pažeidžiamos, nes tokių teršalų nėra įrašyta taršos leidime, ir akcentavo, kad sankcijos jau taikomos atsispiriant nuo "nulinių tyrimų reikšmių".

Paprastai tariant, tokių teršalų negali iš viso būti nuotekose.

"Tačiau bėda ta, jog tai mikroteršalai. Jiems nenustatyta riba, iki kurios jie nebūtų laikomi teršalais. Tai, ką mes žymime savo tyrimuose, yra teršalų nustatymo riba. Mažesnių kiekių šių teršalų laboratorijos tiesiog negali aptikti", – pasakojo E.Alonderienė.

Peržvelgus atliktus tyrimus aiškėja, kad į nuotekų vamzdžius teršalus leidžia visi.

Ftalatų analizė rodo, kad Klaipėdos miesto prokuratūros vamzdžiais atiteka 40 kartų leistinas normas viršijantys di(2-etilheksil)ftalatai. Rasta 2 µg/l, kai leistinoje normoje neturi būti nė menkiausio kiekio šio teršalo.

Laboratorija kaip standartą teršalų paieškose taikė 0,05 µg/l matą.

Bisfenolio norma viršijama 28 kartus, o nonilfenolio net 44 kartus, jo rasta 2,2 µg/l.

Normas viršijo 260 kartų

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotekose rasta taip pat įspūdingi kiekiai teršalų. Dietilftalatų norma nuotekose viršija 58 kartus. Šios medžiagos rasta 2,9 µg/l.

Klaipėdos "Sodros" nuotekos taip pat užterštos ftalatais. Di(2-etilheksil)ftalatų rasta 30 kartų viršijant normą.

Palyginimui buvo tirtas ir vienas vaikų darželis, net ir čia rasti leistinų normų viršijimai. Daugiausia kartų viršytas dietilftalatų kiekis – 42 kartus.

O štai iš daugiabučių namų teka tikra teršalų jūra. Ištyrus Mogiliovo gatvės gyventojų nuotekas, nustatyti milžiniški teršalų kiekiai.

Di(2-etilheksil)ftalatų kiekiai 260 kartų viršija normas. Mėginyje rasta 13 µg/l šios medžiagos.

Strigs projektai

Skaičiuodami visus teršalus, kurie išteka kanalizacijos vamzdžiais į miesto nuotekų valyklą, vandentiekininkai, suprantama, niršta, gaudami aplinkosaugininkų šaukimus byloms ir sankcijas.

"Klausimas kyla ne tik dėl taršos leidimo, kuris mums kainuos. Bet ir kontrolės klausimas nėra išspręstas. Mes tokių tyrimų nepajėgūs atlikti, tenka mokėti laboratorijoms, tad tokie tyrimai kainuoja ne vieną tūkstantį eurų. Yra gamybinių įmonių mieste, visas uostas ar LEZ teritorija", – tikino E.Alonderienė.

"Klaipėdos vanduo" nuo praėjusių metų rugsėjo iki šio vasario turėjo laukti, kol aplinkosaugininkai teiksis sutvarkyti dokumentaciją taršos leidimo papildymui.

"Mes kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kurios prašome pagalbos dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Jei vandentiekininkų įmonėms taikomos sankcijos, keliami reikalavimai, valstybė turėtų padėti spręsti šį klausimą. Kol kas pasaulyje tik šveicarai daro pirmuosius bandymus siekiant išgaudyti šiuos teršalus iš nuotekų", – teigė E.Alonderienė.

Naujasis įmonės vadovas B.Jonikas tikino, kad įmonei gresiančios sankcijos byloja apie rimtas problemas.

"Negalima paneigti, jog visa tai neguls ant miestiečių, kurie moka už paslaugas, pečių. Gali strigti ir investiciniai projektai, tinklų plėtra. Daugybė šiuo metu veikiančių tinklų yra seni, reikalinga jų modernizacija. Jei valstybės politika nesikeis, šie projektai gali strigti", – tikino B.Jonikas.

Vadovas tikino, kad sankcijos gresia ne tik uostamiesčio vandentiekininkams.

Įmonei "Vilniaus vandenys" aplinkosaugininkai taip pat tėškė sankcijų paketą. Įmonė sulaukė reikalavimo atgaline tvarka sumokėti už padidintą taršos leidimą už praėjusius penkerius metus, per kuriuos parametrų kontroliuojančios institucijos niekada nevertino. Pasak įmonės atstovų, toks sprendimas yra ne tik neteisėtas, neproporcingas, bet ir elementaria logika nesuvokiamas.

Viskas dėl plastiko

Klaipėdietis advokatas Osvaldas Martinkus akcentavo, kad ši situacija yra išties skandalinga.

Osvaldas Martinkus / Redakcijos archyvo nuotr.

"Su biurokratija reikia kovoti viešumu. Valdininkai iškreipia patį principą – teršėjas moka. Baudos ir pinigai problemos nesprendžia, teršimas nesibaigia. Baudos sukurtos tam, kad teršėjui neapsimokėtų teršti. Bendrovė neturi nei teisinių, nei techninių, nei finansinių galimybių apriboti ar reguliuoti ftalatų patekimą į valymo įrenginius, kadangi minėtas teršalas yra sudėtinė plastiko dalis, skirta jo minkštinimui ir dėl savo molekulinių savybių lengvai migruoja sąlytyje su skysčiais. Kiekvienas buitinis vartotojas naudoja plastikinius daiktus", – sakė advokatas.

Pasak O.Martinkaus, turi būti laikomasi pusiausvyros principo.

"Jei negalime drausti naudoti plastiko buityje, neturime atsakomybę suversti ant vienų pečių. Tas, kas valo teršalus, paverčiamas teršėju. Pats principas yra nelogiškas. Aplinkosaugininkai liepia įsigyti taršos leidimus tiems teršalams, kurių valyklos net negali išvalyti. Kokia tokio veiksmo prasmė? Valdininkai mosuoja poįstatyminiais aktais, bet Konstitucijos neskaito. Visais šiais veiksmais daroma didelė žala pasitikėjimui valstybe, pasitikėjimui pačia aplinkosaugos sistema", – tikino O.Martinkus.