Išaugo Klaipėdos kultūros magistrų ložė | kl.lt

IŠAUGO KLAIPĖDOS KULTŪROS MAGISTRŲ LOŽĖ

Per miesto gimtadienį Klaipėdos kultūros magistro regalijos įteiktos dviem iškilioms uostamiesčio kūrėjoms – scenografei ir dailininkei Sofijai Kanaverskytei bei modernaus šokio teatro vadovei ir choreografei Agnijai Šeiko-Sarulienei.

Iš šiemet pasiūlytų 10 kandidatų Klaipėdos kultūros magistro vardui atrinktos dvi uostamiesčiui nusipelniusios moterys – scenografė ir dailininkė S.Kanaverskytė bei choreografė A.Šeiko-Sarulienė.

Naujai išrinktoms kultūros magistrėms rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, buvo įteiktos regalijos, tarp jų – auksinis žiedas, pagamintas pagal galbūt Kryžiuočių ordino magistro papuošalo pavyzdį, rastą Klaipėdos piliavietėje.

Abiem magistrėms šis įvertinimas yra kur kas daugiau nei vien tik jų veiklos ir darbų viešas pripažinimas.

„Šitas žiedas reiškia, kad tu kažką padarei gero gyvenime, ne veltui išbarstei savo darbus ir išeikvojai pastangas. Džiugu, kad jos buvo pamatytos, įvertintos, susumuotos, ir visa tai, tarsi į kokį smaigalį, nuėjo į tą žiedą. O juk yra žmonių, kurie irgi labai reikšmingą darbą dirba, bet jie lieka nepastebėti. Taigi šitas žiedas – svarbus simbolis. Nemūvėsiu jo kasdien, bet išskirtinėmis progomis juo pasipuošiu. Kai manęs neliks, jį saugos mano anūkė, paskui, tikiuosi, – proanūkiai. Norėčiau, kad taip būtų“, – kalbėjo S.Kanaverskytė.

Antroji šių metų kultūros magistrė A.Šeiko-Sarulienė irgi labai džiaugėsi prisijungusi prie garbingų, Klaipėdą garsinančių žmonių sambūrio arba, anot aktorės Reginos Šaltenytės, šeimos.

„Būti tarp šių žmonių yra didelė privilegija. Be to, labai svarbu, kad esi įvertintas mieste, kuriame dirbi. Tai ženklas, kad veikla yra prasminga ir ji keičia miestą. O tai ir buvo mano svajonė grįžus į Klaipėdą po studijų. O magistro žiedas yra labai gražus ir išskirtinis, mūvėsiu jį“, – šypsojosi A.Šeiko-Sarulienė.

Nuo 2003 m., kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas jau yra suteiktas 40 uostamiesčio kūrėjų.

Kultūros magistrai

2003 m. vardas suteiktas aktoriui Vytautui Paukštei, kaligrafui Algiui Kliševičiui (1950–2008) ir istorikui, muziejininkui Jonui Geniui.

2004 m. – muzikologei Daivai Kšanienei, rašytojui, poetui Gintarui Grajauskui ir dirigentui Stanislovui Domarkui.

2005 m. – džiazo muzikantui V.Grubliauskui ir režisieriui Povilui Gaidžiui (1937–2021).

2006 m. – muzikui ir chorvedžiui Kaziui Kšanui, tapytojui marinistui Edvardui Malinauskui ir teatralui Baliui Juškevičiui (1920–2013).

2007 m. – choreografui Juozui Gudavičiui (1926–2008), istorikui bei muziejininkui Aloyzui Každailiui (1943–2018) ir aktoriui bei poetui Broniui Gražiui (1934–2013).

2008 m. – muzikui Vytautui Tetenskui, aktorei Nelei Savičenko ir skulptoriui Arūnui Sakalauskui.

2009 m. – dailininkui Anatolijui Klemencovui, archeologui Vladui Žulkui ir rašytojui Juozui Šikšneliui.

2010 m. – etnologei Valerijai Jankūnaitei ir rašytojui Rimantui Černiauskui (1950–2011).

2011 m. – kultūros žurnalistei Ritai Bočiulytei.

2012 m. – chorvedžiui ir pedagogui Robertui Varnui (1930–2015).

2013 m. – dailininkei monumentalistei Angelinai Banytei.

2014 m. – režisieriui ir pedagogui Petrui Bielskiui.

2015 m. – choreografei Onai Skaistutei Idzelevičienei ir etnologei Irenai Nakienei.

2016 m. – menotyrininkei Kristinai Jokubavičienei ir rašytojui Rolandui Rastauskui.

2017 m. – aktoriui Dariui Meškauskui, kompozitoriui Remigijui Šileikai ir keramikui Isroildžonui Baroti.

2018 m. – skulptoriui Algirdui Bosui ir fotografui Remigijui Treigiui.

2019 m. – violončelininkui Mindaugui Bačkui ir aktorei Reginai Šaltenytei.

2020 m. – kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui (1930–2020).

2021 m. – scenografei, dailininkei S.Kanaverskytei ir choreografei A.Šeiko-Sarulienei.

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

opa

kokios pavydo scenos pas komentatorius, šlykštu.

IŠAUGO KLAIPĖDOS KULTŪROS MAGISTRŲ BUOŽĖ

Cykra lytuve

Gavnija Šeikina
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS