Tarybinių karių memoriale uostamiestyje vėl liepsnojo amžinoji ugnis. Sausio 28 d. lygiai prieš 68 metus į Klaipėdą, išvijusi nacistinę kariuomenę, įžengė Raudonoji armija.

Pagerbimo mitinge Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad istorija taip sudėliojo, jog sausio mėnesį buvo du labai svarbūs uostamiesčiui įvykiai: 1923 m. sausio sukilimas ir Raudonosios armijos įžengimas į miestą 1945-aisiais. Abiem atvejais Klaipėda vėl tapo Lietuvos dalimi.

"Mano buvimas čia reiškia pagarbą žmonėms, kurie sąžiningai atliko savo – kario – pareigą. Noriu pabrėžti, kad Klaipėda yra tas miestas, kuris gerbia istoriją ir nenutyli nė vieno jos fakto ir juos įvertina labai garbingai", – paminėjimo ceremonijoje sakė V.Grubliauskas.

Pirmadienį Klaipėdoje prie memorialo tarybiniams kariams, kaip ir kasmet sausio 28 d., atvyko Rusijos Federacijos generalinis konsulas Lietuvoje Vladimiras Malyginas, susirinko keli šimtai Antrojo pasaulinio karo veteranų, buvusių koncentracijos stovyklų kalinių, kitų miestiečių. Jie pagerbė žuvusiuosius per Klaipėdos šturmą.

Klaipėdą Tarybinė armija apsiautė dar 1944 m. spalio mėnesį, tačiau užimti miestą pavyko tik 1945 m. sausį. Per paskutiniąsias šios karinės kampanijos dienas žuvo daugiau nei 6 tūkst. Tarybinės armijos karių. Klaipėdos memoriale broliškame kape palaidota beveik 700 žuvusiųjų.

"Juk čia buvo paskutinė Lietuvos žemės pėda, iš kurios išvyti hitlerininkai. Šiandien Klaipėdoje gyvena 10 karo veteranų, kurie prieš 68 metus dalyvavo šioje operacijoje", – pasakojo Klaipėdos karo veteranų tarybos pirmininkas Bronislavas Satkauskas.

Evgenijus Kovalčiukas – vienintelis iš visų likusių gyvų savo kovos draugų, dalyvavusių Klaipėdos operacijoje, atėjo į paminėjimo mitingą karių memoriale. Kiti dėl prastos sveikatos to padaryti negalėjo.

1945 m. sausio 28 d. pasibaigė viena nuožmiausių Antrojo pasaulinio karo kovinių kampanijų Lietuvoje – tarybiniai kariai iš Klaipėdos išvijo hitlerininkus.

Klaipėdoje dar prieš 20 metų gyveno 2,5 tūkst. karo veteranų. Šiandien gyvų liko 272, dalyvavusių Klaipėdos operacijoje – tik 10.

Pernai uostamiestyje mirė 46 Antrojo pasaulinio karo veteranai.