Kaip Klaipėda tapo nacių laikinuoju kraštu | kl.lt

KAIP KLAIPĖDA TAPO NACIŲ LAIKINUOJU KRAŠTU

Lygiai prieš 80 metų tuometė Lietuvos vyriausybė neprieštaraudama sutiko perleisti Vokietijai Klaipėdos kraštą. Ta proga į Klaipėdą atplaukė pats Adolfas Hitleris, čia pompastiškai sutiktas raudonuojančių nacių vėliavų jūra ir visų miesto bažnyčių varpų gausmu. Gyvenimas uostamiestyje per pusdienį apvirto aukštyn kojomis.

"Mes grįžtame į reichą"

"Vakarykštė Klaipėdos spauda stambiomis raidėmis pranešė apie Vokietijos reikalavimą ir mūsų vyriausybės nusistatymą. "Memeler Dampfbootas" iš pat ryto išleido ekstra telegramą, kuri buvo užvadinta "Mes grįžtame atgal į reichą" ir kuri buvo dalijama nemokamai", – 1939 metų kovo 23-iąją rašė Kaune leidžiamas "Lietuvos aidas" (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.).

Klaipėdos gatvės raudonavo nuo nacių vėliavų su svastikomis. Net laikraščiuose rašė, kad vietos siuvėjai su savo gizeliais nemiegojo per naktis, vienas jų tų vėliavų pasiuvo per pustrečio šimto.

Nenuostabu, juk buvo laukiama "mesijaus", kuris pats asmeniškai dar prieš šešerius metus Karaliaučiuje priėmė Klaipėdos nacių delegaciją ir pažadėjo, kad "savo žodį tesės ir Klaipėdos kraštą grąžins Vokietijai".

Ta valanda artinosi.

Kovo 23 d., rašydamas, kas A.Hitlerio vizito išvakarėse vyko Klaipėdoje, valstybės oficiozas "Lietuvos aidas" įvardijo: "Centro valdžios įstaigose ir įmonėse šeimininkauja vietos smogikai".

Reikėtų į visus tuos įvykius pasižiūrėti ir iš vietos gyventojų vokiečių pusės.

Toliau rašoma, kad jau kovo 22-osios rytą visame Klaipėdos mieste ir krašte kilo vėliavos su svastikomis.

Vizito dieną žmonės plūdo į gatves – norėjo pamatyti išgelbėtoją.

O kiti – priešingai, skubėjo į geležinkelio stotį, ketindami išvykti kuo toliau nuo čia, kol dar neprasidėjo "šita miesto šventė".

Naciai perėmė iniciatyvą

Istorikas Arvydas Anušauskas savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" rašė, jog dar 1938 metais A.Hitleris pasirašė slaptą nurodymą, kad Vokietijos pajėgos būtų pasirengusios ne tik likviduoti Čekoslovakijos dalį, bet ir okupuoti Memelio rajoną.

Tų pačių metų pabaigoje Klaipėdos krašte panaikinus karo padėtį, Lietuvos diplomatams Berlyne buvo įteikiami vis nauji reikalavimai.

Pasak tuomečio užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio, Lietuva nusileido Vokietijai iki paskutinės ribos ir kaip suvereni valstybė daugiau nuolaidžiauti nebegalėjo.

Klaipėdos sukilimo sukaktuvių dieną (1939 m. sausio 15 d.) buvo paskelbta, kad krašte oficialiai steigiamas Vokietijos saugumo skyrius – vokiškai SA (Scherheitsabteilung).

"O per A.Hitlerio režimo sukaktuves – sausio 29 d. – Klaipėdoje, Teatro aikštėje, šalia juoda uniforma vilkinčio žinomo veikėjo E.Neumanno SA paradą stebėjo Vokietijos generalinis konsulas Klaipėdoje von Sauckenas ir Tilžės gestapo šefas Graefe", – savo knygoje rašė A.Anušauskas.

 

Eskadra: šioje fotografijoje užfiksuoti 1939 m. kovo 23 d. į Klaipėdą atvykstantys Vokietijos kariniai laivai. (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.)

Istorikas reziumuoja, jog Lietuva padėties Klaipėdos krašte nuo šio momento nebekontroliavo, nors dar tų pačių metų vasarį pareiškė protestą, kad "autonominės krašto institucijos šiurkščiai pažeidžia valstybės suverenumą: esą įstaigose nukabintas valstybinis Vyčio herbas, jis dingo net iš krašto valdžios dokumentų ir antspaudų".

"Deja, nors slaptos informacijos apie nacių veikimą buvo daugiau nei pakankamai, Lietuvos vyriausybė jau nebeturėjo vilčių išsaugoti savo valdžią Klaipėdos krašte", – pabrėžė A.Anušauskas.

Orakulo talento nereikėjo

Taigi dieną prieš pat A.Hitlerio atvykimą (kovo 23-iąją) paskutiniame trejus metus Klaipėdoje lietuvių kalba leisto dienraščio "Vakarai" numeryje išspausdinta: "Vokietijos reikalavimas priimtas. Ministrų Taryba, painformavusi apie padėtį Seimo narius ir atsižvelgdama į Vokietijos laikymąsi, sutiko Vokietijos reikalavimą dėl Klaipėdos krašto perleidimo priimti. Klaipėdos krašto perdavimo reikalams sutvarkyti Lietuvos įgaliotiniai šiandien išvyks į Berlyną."

Tad nereikėjo būti dideliu orakulu ar politikos ekspertu, kad suvoktum, jog po Austrijos, Sudetų ir visos Čekoslovakijos užėmimo ateis eilė ir Klaipėdai.

Lietuvos valstybės saugumo departamentas turbūt padėtį vertino realiau už kitus valstybininkus.

Vos tik nacių kariuomenė įžengė į Prahą (1939 m. kovo 15 d.), jau kitą dieną, anot istoriko Arvydo Anušausko, iš Klaipėdos buvo išgabentas likęs Lietuvos saugumiečių archyvas.

O kovo 21 d. iš Klaipėdos pasitraukė ir paskutinieji valstybės saugumo tarnybos darbuotojai.

"Nacistinė Vokietija, kelis metus slėpusi savo ryšius su inspiruojamomis vokiečių organizacijomis, plėtusi savo įtaką Klaipėdos krašte galėjo švęsti laikiną pergalę", – savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba" 1918–1940" rašė A.Anušauskas.

Bėgimas: lietuvių ir žydų masinis pasitraukimas iš Klaipėdos prasidėjo dieną prieš A.Hitlerio vizitą. (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.)

Išaušo "didžioji" diena

Dieną prieš istorinį vizitą (1939 03 22) dienraštis "Vakarai" parašė: "Visoje Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos kraštą, paskelbtas sustiprintos apsaugos metas. Klaipėda pergyvena didžiulį sujudimą ir istorines dienas. Tokio subruzdimo, susijaudinimo dar niekados Klaipėda nėra mačiusi. Nors šiandien turgaus diena, bet turgus visiškai tuščias. Taip pat uoste nėra jokio judėjimo. 8 val. prie daugelio namų iškeltos vėliavos su svastikomis, 9 val. atskrido vokiečių lėktuvas, kuris pasisukinėjęs virš miesto ir nusileidęs kiek žemiau ties kareivinėmis, nuskrido marių link. Stotyje didžiulis sujudimas, minia žmonių nuo ryto veržiasi į stotį ir reikalauja traukinių, kurių nėra, nes trūksta vagonų ir garvežių. Apie 9 val. uždarytas Panemunės tiltas. Klaipėdoje SA būriai išstatė sargybas prie kai kurių lietuviškų įmonių ir įstaigų. Gandų mieste daugybė. Daugumas jų sąmoningi ar nesąmoningi prasimanymai. Iš ryto, dėl telefono centralinės perkrovimo, sunkiai veikė telefonai. (…) Dėl įstaigų iškėlimo ar perdavimo nurodymai bus duoti pagal susitarimą, kuris bus sudarytas Berlyne."

Kitos dienos rytą tarp 10 ir 11 val., anot "Lietuvos aide" paskelbtos publikacijos, Klaipėdoje buvo užimta muitinė, paštas, radiofonas su radijo stotimi.

Net iš miesto centre esančio viešbučio "Viktorija" išvaikyti svečiai.

"Viešbutis "Viktorija" turbūt pirmą kartą buvo atpalaiduotas nuo svečių. Apie 10 val. 50 min. atvykęs krašto policijos atstovas pareikalavo turto knygų ir paliepė viską palikti tvarkoje. Tuoj po to svečiams buvo liepta apleisti viešbutį. Jame svečių, tiesą sakant, nedaug ir tebuvo: vienas kitas užsienietis, jų tarpe Lenkijos generalinis konsulas su pora savo tarnautojų, pora žydų ir keli lietuviai. Svečiams, žinoma, šio įsakymo teko paklausyti", – rašė "Lietuvos aidas".

"Super žvaigždė" atvyko

"Lietuvos aidas" išsamiai ir nuosekliai aprašinėjo kiekvieną net menkiausią įvykį, nutikusį 1939 m. kovo 23 dieną Klaipėdoje.

"Klaipėda, III.23, Elta. Apie 10 val. ryto pirmieji vokiečių laivai – naikintuvai ir torpedininkai atplaukė į Klaipėdos uostą. Tuo metu laivyno lėktuvų eskadrilės skraidė viršum miesto. Netrukus buvo išlaipintos pirmos vokiečių jūrininkų dalys. Uoste buvo pastatyta laivyno ir kariuomenės garbės sargyba."

Euforija: nacių karinius laivus Klaipėdos uoste pasitiko būriai vietos gyventojų. (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.)

"Vokiečių telegramų agentūra pranešė, kad Hitleris 13.30 valandą persikėlė iš šarvuočio "Deutschland" į torpedinį laivą "Leopard". Torpedinis laivas į Klaipėdos uostą įplaukė apie 14 valandą."

"A.Hitleris išlipo į krantą 14.04 valandą. Ten jį pasveikino Klaipėdos vokiečių vadas dr. Neumanas. Hitleris pasisveikino su Klaipėdos tvarkos tarnybos nariais ir priėmė karo laivyno garbės dalinių paradą. Po to Hitleris, ovacijas keliant, nuvyko į miestą, kur teatro aikštėje įvyko oficialus aktas. Teatro aikštėje Hitleris vėl priėmė garbės dalinių paradą, o po to įėjo į teatrą."

"Vokietija žino, ko ji gali laukti iš pasaulio. Antra vertus, vokiečiai neketina bloga daryti niekam pasaulyje.Tačiau reikėjo atitaisyti kentėjimus, kuriuos 20 metų visas pasaulis provokavo prieš vokiečius", – "Lietuvos aidas" citavo vieno didžiausių visų laikų diktatorių kalbą, pasakytą kovo 23 d. Teatro aikštėje susirinkusiems klaipėdiečiams.

"Daugiau kaip 80 vokiečių lėktuvų skraido viršum miesto, kurtinamai burgzdami ir skambinama visais bažnyčių varpais".

"Hitleris, kaip vokiečių telegramų agentūros praneša, apie 4 valandą (po pietų – A.D.) išvyko iš Klaipėdos uosto torpediniu laivu "Leopard". Pranešama, kad Klaipėda, kurią šiandien užėmė vokiečių karo laivynas ir kariuomenė, bus paversta tvirtove, kuriai vadovaus jūrinis komendantas."

Areštai ir masinė evakuacija

Kad fiurerio vizitas Klaipėdoje būtų sklandus ir kad mieste nebūtų nė ženklo nepasitenkinimo jo viešnage, apie du šimtai žinomų klaipėdiečių, lojalių Lietuvai, prevenciniais tikslais buvo areštuota.

"Kovo 23 d. nemažai lietuvių veikėjų buvo suimta, jų tarpe Sližys, Stikliorius, Statkus, Purvinas ir kiti. Tačiau daugumas jų kovo 24 d. jau buvo paleisti. Jokių kaltinimų jiems nebuvo pareikšta", – pranešė "Lietuvos aidas".

Dar daugiau klaipėdiečių, vengdami susidorojimo, iš Klaipėdos tiesiog pabėgo.

"Lietuvos aidas" aprašė, kaip kiekvieno tą lemtingą vizito dieną iš Klaipėdos į Kauno geležinkelio stotį atvykstančio traukinio sutikti rinkosi "kauniečiai, daugiausiai žydai".

Tragedija: fotografo G.Birman nuotraukoje geležinkelio stotyje nufotografuoti žydai, paliekantys Klaipėdą. (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.)

"Dėl didelio važiuojančiųjų skaičiaus traukiniai iš Klaipėdos vėlavo. Vakarinė automotrisa, kuri turi atvykti 22 val. 12 min., vakar vakare Kauną tepasiekė 23 val. Ji buvo sausakimšai perpildyta keleivių. Su šia automotrisa iš Klaipėdos buvo atvežta porą ligonių. Beveik visi atvykusieji žydų tautybės piliečiai. (…) Visų išvykstančių nuotaika neatrodė pakili. Atrodė, kad ne visi džiaugėsi tuo išvykimu", – rašė "Lietuvos aidas".

Dar korespondentui pabėgėliai prasitarė, kad iš Klaipėdos išvykti nebuvo trukdoma.

"Taip pat leido išvykstantiems gyventojams išsivežti baldus ir kitus buto apyvartos daiktus. Tik prekių esą nebuvo leidžiama išvežti", – pažymėjo laikraščio žurnalistas, Kauno geležinkelio stotyje sutikęs atvykėlius iš Klaipėdos.

Fatališkų permainų laikas

Lietuvos dalimi buvusi Klaipėda žaibiškai tapo Vokietijos provincija, kur skubiai prireikė jau pačios Lietuvos atstovybės.

"Telefonu iš Tilžės pranešta, kad Lietuvos konsulas Juozas Sruoga ir konsulato sekretorius Sadauskas vakar, kovo 24 d., pietų metu išvyko į Klaipėdą. Ten konsulas skubiai reikalingas, nes daug asmenų nori gauti vizas išvažiuoti iš Klaipėdos į Lietuvą", – pasirodė trumpa informacija Lietuvos oficioze.

"Vokiečių vyriausybės žiniose paskelbtas įstatymas apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Vokietijos. Tą įstatymą išleido kancleris Hitleris kovo 23 d. šarvuotame "Deutschland" laive. Pagal kurį Klaipėdos kraštas vėl sudaro vokiečių reicho dalį. Klaipėdos kraštas įjungiamas į Prūsijos krašto Rytų Prūsijos provinciją. Klaipėdiečiai, kurie atskyrus Klaipėdos kraštą 1924 metų liepos 30 d. neteko Vokietijos pilietybės, šiam įstatymui įsigaliojus, vėl įgija vokiečių valstybės pilietybę, jei jie 1939 m. kovo 23 d. gyveno Klaipėdos krašte ar Vokietijoje", – informavo "Lietuvos aidas".

Kita vokiečių telegramų agentūra informavo, kad Klaipėdos krašte "nuo 1939 m. gegužės 1 d. įsigalios visos Vokietijos teisė. Centrinis organas Klaipėdos kraštui su vokiečių reichu sujungti yra vidaus reikalų ministras".

Asmeninės tragedijos ir likimai

Anot istoriko Hektoro Vitkaus, dalis Klaipėdos krašto žydų dar gerokai prieš anšliusą išpardavė savo turtą, verslus ir masiškai traukėsi kas į Didžiąją Lietuvą, kas į Lenkiją.

Po 1939 m. kovo įvykių Klaipėdoje žydų dar buvo likę, paskutinieji iš čia išsikraustė lapkričio pabaigoje. Tie, kurie buvo įžvalgesni, jau po Austrijos prijungimo ėmė pardavinėti savo aktyvus.

"Žydų Klaipėdos mieste iki 1939 metų gyveno gana daug. Jie buvo antra didžiausia grupė po vokiečių. Žydų Klaipėdoje buvo netgi daugiau nei lietuvių. Nėra labai tikslių duomenų, bet manoma, kad Klaipėdoje gyveno apie 2 tūkst. žydų", – kalbėjo H.Vitkus.

Tų iš Klaipėdos pasitraukusių žydų likimai labai įvairūs – vieni tapo pirmųjų žudynių Gargžduose ar Kretingoje kankiniais, kiti pateko į getus, vėliau – į koncentracijos stovyklas. Pasitaikė ir tokių, kuriems pavyko išgyventi, praėjus visą tą pragarą.

"Vienas tų pavyzdžių – žydų Birgerių šeima, kurie po Krištolinės nakties (vok. Kristallnacht, pogromas 1938 m. lapkričio 9–10 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą – A.D.) iš Frankfurto prie Maino nebeturėjo jokių iliuzijų dėl ateities ir pasitraukė į Memelį. Jie buvo vokiškos kultūros žmonės, emancipuoti žydai. Jie pasitraukė čia, tikėdamiesi, jog suras ramybės oazę tame nacių siautulyje", – pasakojo H.Vitkus.

Tačiau Birgerių šeimos ramybė Klaipėdoje truko neilgai. Kovo mėnesį jie buvo priversti bėgti, tiesa, ne itin toli – tik į Palangą, kur susirado laikiną slėptuvę.

"Iš ten pasitraukė į Šiaulius, kur juos užklupo sovietinė okupacija. Dar po metų, vokiečiams okupavus Lietuvą, jaunoji šeimos mergaitė vardu Trudė su savo mama pakliuvo į Kauno getą. Paskui ji perkelta į Štuthofą, dar vėliau – į Aušcicą, kur jai pavyko išgyventi. Labai sudėtingo ir įdomaus likimo žmogus. Perėjusi holokausto mėsmalę, ji emigravo į JAV", – taip trumpai itin skausmingą vienos žydaitės istoriją papasakojo H.Vitkus.

Lietuvos vyriausybės fiasko

Istoriko Šarūno Liekio pasiteiravus, kas vis dėlto nutiko 1939 metų kovą Klaipėdoje, mokslininkas teigė, jog tuometė Lietuvos vyriausybė tiesiog sutiko su Vokietijos spaudimu ir perleido Klaipėdą reichui.

Šarūnas Liekis

"Problema ta, kad Klaipėdos kraštą Lietuva Vokietijai atidavė be šūvio ir su Lietuvos valdžios sutikimu. Vadinti tai agresyviu veiksmu galima tik tuo atveju, jeigu valstybė su tuo nesutinka. Pavyzdžiui, Ukraina nesutiko su Krymo užėmimu, todėl šis pusiasalis yra okupuotas neteisėtai. O tas Lietuvos sutikimas perleisti Klaipėdą vokiečiams labai stipriai diskreditavo vyriausybę ir prezidentą Antaną Smetoną", – dėstė Š.Liekis.

Priešingu atveju tarp Lietuvos ir Vokietijos dėl Klaipėdos krašto būtų kilęs karas. Tačiau tuometė Lietuvos valdžia realiai vertino savo padėtį, suprato, kad toks konfliktas ne jos jėgoms.

Š.Liekis pabrėžė, jog viena priežasčių nesipriešinti buvo ta, kad Lietuvos užsienio politika tarpukaryje buvo nuolat buvo orientuota į Vokietiją arba į Sovietų Sąjungą.

Esą Lietuva buvo revizionistinė valstybė, kuri norėjo savaip pasukti Versalio sutarties rezultatus. Stengėsi atgauti Vilniaus kraštą.

O Klaipėdos įvykius esą reikėtų pamėginti įvertinti ir iš to meto vietos gyventojų perspektyvos.

"Reikėtų į visus tuos įvykius pasižiūrėti ir iš vietos gyventojų vokiečių pusės. Atėję lietuviai, jų manymu, griovė imperinę tvarką, kuri buvo nusistovėjusi imperinėje Vokietijoje. Svarbiausi valdžios postai atiduoti atvykėliams iš Didžiosios Lietuvos ir dar – Romos katalikams. Buvo bandoma "prispausti" evangelikų bažnyčią. Be to, Lietuva kultūrine prasme buvo labiau atsilikusi nei Vokietija. Taip turbūt apie savo padėtį ir buvimą Lietuvos sudėtyje turėjo mąstyti vietos krašto žmonės. Juose buvo gyvos antilietuviškos nuostatos ir, jų akimis žiūrint, Kauno valdžia jiems atrodė karikatūriškai", – kalbėjo istorikas Š.Liekis.

Š.Liekis atkreipė dėmesį, jog Lietuva išlaikyti Klaipėdos krašto 1939 metais neturėjo jokių šansų, nes buvo didelė galių disproporcija, o vietoje šalininkų irgi buvo ne itin gausu.

"Realiai tie patys Šaulių sąjungos nariai dezertyravo. Ir natūralu, nes jie buvo neparengti ir neapginkluoti. Įvertinę savo padėtį, jie suvokė, kad nesugebės nieko padaryti. Šauliai niekada namuose neturėjo ginklų, šių nebuvo net būstinėse, o tik sandėliuose. Valdžia niekada šauliais nepasitikėjo. Na ir kas, kad tada oficialiai buvo 80 tūkst. šaulių Lietuvoje, bet jie visi buvo neginkluoti, taip pat ir Klaipėdos krašte. Taigi priešai pasinaudojo visomis tomis Lietuvos silpnybėmis", – pabrėžė Š.Liekis.

Tačiau istorikas priminė, jog po Antrojo pasaulinio karo pripažinta, jog viskas, kas Vokietijos buvo padaryta po 1937 metų, yra neteisėta, taip pat ir Klaipėdos anšliusas.

Klaipėdos praradimas Lietuvai tada buvo skaudus smūgis. Po jo "Lietuvos aido" savaitiniame kultūros priede (1939 m. kovo 24 d.) poetas ir publicistas Faustas Kirša tik liūdnai reziumavo: "Iš mūsų valstybės ribų iškrito Klaipėda. Su Klaipėda iškrito Baltijos jūros pakraščio dalis ir kopos, iškrito Rambynas, Kuršių marios, Nemuno žiotys ir elniai. Kartu iškrito mūsų kultūros židinio vienas žibintas, iškrito širdies dalis, iškrito ir ašara, tartum skirtumeis amžiams".

Rašyti komentarą
Komentarai (43)

Margarita

nesuprantu kodel atsakingi asmenys ,pateikdami duomenys apie musu valstybe meluoja ,kuri turi oficialu statusa apmoketa auksu Bundestage Europos Registras/Vokietija ,atkuriant valstybes statusa 1918/1919 metais ,1919 buvo sudaryta tryshale triju karaliu TIZHES/TILSIT sutartis,kad LIETUVA_PRUSIJOS KARALYSTE prisijungia KLAIPEDOS KRASHTA , tapo nepriklausoma nuo VOKIETIJOS IR RUSIJOS SOVIETU IMPERIJOS.Buvo taip pat pasirashyta NUTARTYS 1918 ,KARALIAUS MINDAUGO/JONO BASANAVICIAUS/BISMARK/DOMARKO/KIM IR JO DVIDESHIMTIES SIGNATARU APIE LIETUVOS_PRUSIJOS NEPRIKLAUSOMYBE YPACH NUTRAUKIAMI SANTIKIAI SU LENKIJA VISIEMS LAIKAMS[ZR. YOUTUBE }??1939 okupacija STALINO REZHIMO BUVO NETEISETA ,PRITAIKYTAS MOLOTOVO-RIBENTROPO PAKTAS NE KARO METU,ATBULINE DATA,DEL SIOS PRIEZHASTIES PRADEJO KARA,MANE NUSLEPS NETEISETA OKUPACIJA VOKIETIJA KARTU SU RUSIJA {SLAPTAS SUSITARIMAS NES HITLERIS IR STALINAS GIMINES IS KAUKAZO/ORDZHENIKIDZE /OSETIJA..1945 PASIBAIGUS KARUITAIKOS SUT.LAISVE KARL

kauniete-suvalkiete

Straipsnis labia ydomus daug ,daug ko nezinota Aciu zurnalistei…...kazkada seniai seniai ...mano tevai su tik gimusia vyresniaja sese ;neapsikente vokishkuju naciu okupacijos I Klaipeda----isvyko I Kauna [manes dar ne buvo pasaulyje ] jie su drebuliu pasakodavo apie vokieciu invazija ir skubiai nusalintu lietuviu is istaigu,,kurie turejo tik viena pasirinkima ---namo I dar nenusavinta dali Lietuvos

tomas

O kas gi tie prūsai? Juk tai - tų pačių baltų gentis, kaip ir žemaičiai, aukštaičiai, jotvingiai. Juk ne vokiečiai, ne švedai, ne lenkai ir ne rusai. Artimi giminės. Ir gaila, kad ,,išvaduotojai" baigia juos išnaikinti.ir Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS