Pritariant pučiamiesiems
Ne vienerius metus klaipėdiečiams šią seną tradiciją pristatantis kunigas Saulius Stumbra yra Klaipėdos universiteto ligoninės kapelionas, muzikos ir religijos mokslų magistras, socialinių mokslų daktaras, liaudiškojo pamaldumo tyrėjas ir propaguotojas.
Jis tikino, kad giedoti kalnus, pritariant pučiamųjų instrumentų grupei, dar ir dabar žemaičių vadinamai dūdoriais, yra 400 metų besitęsianti tradicija.
„Žmonės, kurie augę su šia tradicija, ją priima visiškai natūraliai. Tik komercijos pasauliui norisi viską švęsti: Sausio 13-ąją, Birželio 14-ąją ir net mirtį. Žemaičių Kalvarijos kalnai, pripažinti vertybe visos šalies mastu, daugeliui suprantami ir savo turiniu, ir prasme. Giedotinė malda buvo skirta atitraukti nuo to, kas neprasminga, kas trukdo pajusti žmogiškąjį orumą. Kai kažkas mums pasako, kad giesmės per ilgos, per nuobodžios, monotoniškos, tai byloja apie nepatyrimą. Net geriausiai pastatytoje operoje būti žiūrovu gali būti nuobodu. Kai esi ne žiūrovas, o dalyvis, giesmių valandos prabėga bėgte“, – teigė kunigas S. Stumbra.
Saulius Stumbra. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Grojo ir šermenyse
Kai atsirado Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija, nebuvo nei kanklių, nei pučiamųjų instrumentų.
Giedotinė malda buvo skirta atitraukti nuo to, kas neprasminga.
Šaltiniai byloja, kad Žemaičių Kalvarijos kalnus giedant pradėti naudoti mediniai pučiamieji. Sutrimituodami muzikantai pranešdavo, kad procesija sustojo ir kiti jungtųsi prie bendros maldos. Juk garsiakalbių nebuvo, o pranešti žinią reikėjo.
Kai vėliau Rietave, Plungėje atsirado pirmosios muzikos mokyklos, įsteigtos kunigaikščių Oginskių, jos užaugino daugybę muzikantų, kurie pasklido ne tik po Žemaitiją.
Jie parnešė į savo kraštus muzikinę kultūrą ir patys pradėjo steigti orkestrėlius. Kartais net mažose parapijose veikė ne vienas orkestrėlis. Grodavo ne tik per vestuves ar krikštynas, „patrūbočiai“ muzikavo ir šermenyse. Ši tradicija gyva iki šiol.
Renginys – šį vakarą
Paprastai kalnų giedotojams pritaria penkių varinių pučiamųjų instrumentų grupė.
Būtent tokios sudėties grupė iš Telšių šį vakarą 18 val. pritars Žemaičių Kalvarijos kalnų giedotojams Klaipėdos etnokultūros centre.
„Kviesime giedoti drauge, šią tradiciją patirti ir pamilti. Pastaruoju metu Žemaičių Kalvarijos kalnai išgyvena savotišką renesansą. Šiluvoje jie giedami per visą gavėnią, matau skelbimus – Vilniaus Dominikonų bažnyčioje kalnai giedami kiekvieną gavėnios penktadienį, o Žemaitijoje tai daroma beveik visose parapijose. Tokios giesmės skamba Motinos, Tėvo, Visų Šventųjų dienomis. Dar daugiau – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse 1990 metų kovo 10 dieną Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje žemaičiai giedojo kalnus turėdami vieną intenciją – kad Seimas atkurtų Lietuvos nepriklausomybę. Kalnai – ne tik gedulingos maldos, tai ir vilties šauksmas. Tai yra unikalus dalykas, kuriuo galime didžiuotis ir branginti“, – pasakojo kunigas S. Stumbra.
Naujausi komentarai