KAM ATITEKS KLAIPĖDOS ATGIMIMO AIKŠTĖ?

Kol klaipėdiečiai vis dar ginčijasi, reikia ar nereikia požeminės automobilių stovėjimo aikštelės Atgimimo aikštėje, privataus kapitalo atstovai jau užsakė požeminius tyrimus. Geologai specialia technika suvarpė aikštę aiškindamiesi, ar įmanoma čia statyti požeminius garažus.

Sklypas nesuformuotas

Projektas prie pat Danės upės įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę iki šiol buvo apipintas daugybe nežinomųjų.

Jei pradžioje buvo kalbėta apie kur kas mažesnius požeminės dalies užstatymo plotus, dabar jau prabylama apie plačius užmojus – norima raustis ne tik po Atgimimo aikšte, bet ir po Herkaus Manto gatve.

Tačiau aiškėja, kad grandiozinės statybos planuojamos valstybei priklausančiame sklype, kuris net nėra įregistruotas. Nors jam ir buvo rengti net du detalieji planai.

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai akcentuoja, kad šis 2,3 ha sklypas net nėra suformuotas. Valstybinės žemės perėmimo savivaldybės žinion procesui reikalingas Vyriausybės nutarimas. Tokiu atveju šis sklypas galėtų būti paimamas panaudai arba patikėjimo teise.

Darbus užsakė verslas

Kokiu nepajudinamu užnugariu yra garantuoti verslininkai, kad į inžinerinius geologinius tyrinėjimus merkia savo lėšas, net nebūdami tikri, ar taps požeminės aikštelės Atgimimo aikštėje statytojais?

Vis dėlto Klaipėdos savivaldybėje skambėjo tikinimai, kad visa ši istorija – krištolinio skaidrumo.

"Taip, atestuota geologų komanda gavo savivaldybės leidimą atlikti žemės darbus. To reikia konstruktoriams, statinio pamatų projektavimo darbams", – leidimų gavimo tvarką aiškino savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Aiškinantis, kokia projektuotojų įmonė ėmėsi šių darbų ir kieno užsakymu tai vykdo, G.Pocius suskubo patikslinti, kad konkursas projektiniams pasiūlymams aikštei sutvarkyti su perspektyva įrengti požeminę aikštelę nėra paskelbtas.

"Šie geologiniai tyrimai atlikti ne savivaldybės užsakymu. Kito subjekto užsakymu. Kokio? Koks skirtumas", – netikėtai nutylėjimo taktikos ėmėsi G.Pocius.

Skyriaus vedėjas aiškino, kad požeminių tyrinėjimų ataskaitą savivaldybė gaus nemokamai ir galės ja disponuoti kaip tinkama. O todėl nei žurnalistams, nei visuomenei esą nuturėtų kilti įtarių klausimų.

Įžvelgė pranašumų konkurse

Tačiau ko už tokią gražią dovaną gali tikėtis verslo atstovai, G.Pocius negalėjo atsakyti.

Pasak jo, investuotojas pasišovė finansuoti projektinių pasiūlymų parengimą. Pagal tuos siūlymus bus rengiama techninė užduotis, kuri yra viešojo pirkimo konkurso neatskiriamoji dalis.

Kokia tikimybė, kad investuotojo pasitelktas projektuotojas neturės pranašumų aikštės projektavimo konkurse?

"Gal laimės, gal ir nelaimės, priklausys nuo to, kokią kainą užsišauks", – kalbėjo G.Pocius.

Ne viename viešajame konkurse dalyvavę statybų kompanijų atstovai tikino, kad projektinių pasiūlymų rengėjai akivaizdžiai įgyja pranašumų prieš kitus konkurso dalyvius.

"Kas laimėtų tokį konkursą ir taip aišku. Tokius pasiūlymus rengę projektuotojai yra ekspertai šiuo klausimu, palyginus su tais, kurie ateis į konkursą iš šalies. Savivaldybė turėtų užsakyti tuos darbus, kurie būtini, ir pati parengti sąlygas", – tikino pavardės nenorėjęs viešinti statybų kompanijos vadovas.

Investicijų suma – migloje

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas aiškino nematantis nieko blogo, kad privatus verslas jau merkia lėšas į požeminius tyrimus, jei net nėra aišku, ar iš viso uostamiestyje bus požeminė aikštelė miesto centre.

"Jei kolegija ketvirtadienį pritars aikštės tvarkybą atlikti kartu su požeminės aikštelės įrengimu, turėsime įsivertinti galimybes, kaip tai padaryti. Vienas modelių yra projektą vystyti kartu su privatininkais, nes savivaldybė požeminei aikštelei įrengti lėšų neplanuoja. Kažkas vertinasi, ar jie dalyvautų tokiame projekte, ir tiek. Aš tame nematau nieko tokio", – aiškino S.Budinas.

Jis pripažįsta, kad savivaldybė sulaukė šalia Atgimimo aikštės įsikūrusio viešbučio "Viktorija" savininkų siūlymo vystyti požeminės aikštelės projektą, tačiau teigė, kad dar nėra aišku, jog viešbutį valdanti bendrovė "Kamineros grupė" tuo tikrai užsiims.

"Yra skirtumas, kur išgręžti skylę, o kur statybas pradėti. Jie turi interesų ir išreiškė norą daryti tokį projektą", – į klausimą, kodėl verslo atstovai taip skuba, atsakė S.Budinas.

Ar žinoma, kokio dydžio investicijas miestui gali pasiūlyti verslo kompanija mainais už valstybinės žemės plotą? S.Budinas aiškino negalintis atsakyti.

Statys vandenyje?

Kalbinti geologinių tyrimų įmonės "Ingeo" darbuotojai taip pat labai neslėpė, kad dirba privataus užsakovo prašymu.

Įvairiose Atgimimo aikštės vietose geologai per kelias valandas išgręžė septynias 20-ies metrų gylio skyles.

Specialiais zondais varpant gruntą buvo aiškinamasi, kas yra po kojomis. Be smėlio, žvyro, molio, akmenų ir net augalijos sąnašinio sluoksnio, geologai aptiko vandeningo smėlio. Yra vietų, kur vandeningas smėlio sluoksnis buvo aptiktas 2–3 metrų gylyje, o kai kur ir 3,7 metro po žeme.

"Čia juk visur buvo upė. Ji keitė vagą, kai kur susidarė pelkės, ėmė augti augalija, kaupėsi sąnašos. Taip, didžiausias galvos skausmas statytojui yra vandeningo smėlio sluoksnis. Bet šiuolaikinės technologijos leidžia pastatyti bet ką ir bet kur. Klausimas tik, kiek tai kainuos", – tikino geologai.

Vieta mašinai – 10 tūkst. eurų

Atgimimo aikštės raidos galimybių studijoje įvardijama, kad antžeminės aikštės dalies sutvarkymas kainuos 1,5 mln. eurų.

Požeminė dalis, preliminariais skaičiavimais, atsieitų apie 2 mln. eurų.

"Investuotojas pasiruošęs padengti techninio projekto išlaidas. Kol kas žinoma tik tiek. Apie kokią visų investicijų sumą kalbama, aš nežinau", – aiškino G.Pocius.

Teigiama, kad techninio projekto vertę sudaro apie 7 proc. visos projekto vertės. Skaičiuojant 7 proc. nuo 3,5 mln. eurų išeitų, kad investuotojas turėtų būti pasiruošęs pakloti 245 tūkst. eurų vien už techninio projekto parengimą.

Viešumoje buvo minima, kad vieta vienam automobiliui atsieitų apie 10 tūkst. eurų.

Kvepia auksiniu bizniu

Dienraščio kalbinti statybinių kompanijų atstovai tikino, kad jei už 10 tūkst. eurų pavyktų pačioje uostamiesčio širdyje įrengti vieną automobilio vietą, tai būtų auksinis biznis.

Ar neatsirastų daugiau norinčiųjų dalyvauti tokiame konkurse, kur šviestųsi valstybinės žemės valdytojo vaidmuo?

Paaiškėjo, kad tokių investuotojų į valstybinę žemę gali būti ne vienas.

Šalia Atgimimo aikštės įsikūręs viešbutis "Amberton" neatsisako idėjos ateityje rekonstruoti senąjį viešbučio pastatą. Kadangi viešbutis yra neatsiejama Atgimimo aikštės dalis, jo rekonstrukcijos užmojams įtakos gali turėti pačios Atgimimo aikštės rekonstrukcijos vizija. Tokiu atveju automobilių stovėjimo aikštelės atsiradimo klausimas taip pat rūpės viešbučio valdytojams.

"Bet juk jokių konkursų investuotojui parinkti nėra skelbiama. Jei žinotume, koks tai konkursas, kokios jo sąlygos, gal ir mes dalyvautume. Automobilių stovėjimo aikštelės nėra blogas verslas. Miesto centre jų labai trūksta. Tačiau aiškumo čia nėra, visuomenė nieko nežino. Kalbama apie kažkokį mistinį investuotoją. Nuo kada valstybėje reikia laukti, kol atsiras antras investuotojas ir tik tuomet susimąstyti apie konkursą investuotojui atrinkti? Valstybė iš esmės turi laikytis konkurencingumo principo", – kalbėjo viešbučio "Amberton" generalinė direktorė Lina Poviliūnė.

Jai antrino ir buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

"Miesto centre bandymas daryti tokį grandiozinį projektą už uždarų durų yra nerimtas dalykas. Kas ir kiek ruošiasi investuoti, turi būti viešai įvardijama. Beje, už priešprojektinius darbus turi mokėti savivaldybė. Gal tik aš ko nors nesuprantu, bet savivaldybė turi aiškiai įvardyti, kam jie reikalingi", – stebėjosi R.Taraškevičius.

Mato požeminį gyvenimą

Išgirdęs klausimą, kodėl tyliai džiūgaujama sulaukus vieno privatininko pasiūlymo, užuot skelbus atvirą konkursą investuotojui parinkti, Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento vadovas Kastytis Macijauskas patikino, kad gal konkurso ir reikėtų.

"Jei atsiras antras investuotojas, be abejonės, reikės skelbti konkursą. Savivaldybė negali susitarti su vienu, jei kažką nori daryti ir kitas. O jei ir trečias panorės?" – kalbėjo K.Macijauskas.

Jo manymu, požeminės dalies projekto vizijose vertėtų laikytis maksimalaus plano.

"Mano galva, tai turėtų būti ne tik požeminė automobilių aikštelė, bet ir komercinės erdvės. Ten turėtų vykti požeminis gyvenimas. Sakyčiau, kad vertėtų kilti nuo Danės upės aukštyn Herkaus Manto gatve Liepų gatvės link. Tačiau požeminiai statiniai neturi trukdyti ateityje ką nors statyti antžeminėje dalyje", – savo viziją išsakė K.Macijauskas.

Sulaukė kitų investuotojų

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija svarstys požeminės automobilių aikštelės po Atgimimo aikšte įrengimo klausimą. Aiškinama, kad teks apsispręsti dėl šio projekto apimties.

"Kolegija jau buvo priėmusi sprendimą dėl aikštės antžeminės dalies tvarkybos. Sudėlioti finansavimo šaltiniai ir apimtys. Tačiau atsirado naujos aplinkybės. Tai yra Muzikinio teatro rekonstrukcijos projektas, kur irgi reikia spręsti automobilių stovėjimo klausimus. Taip pat savivaldybė gavo paklausimų iš aplink aikštę įsikūrusių subjektų dėl galimų investicijų. Vienas yra raštiškas pasiūlymas, o vienas pokalbis vyko žodžiu", – tikino savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Trumpai tariant, kolegija turės apsispręsti dėl aikštės rekonstrukcijos apimties, tačiau privačių investicijų klausimas esą yra ne svarbiausias dalykas.

"Yra keli viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modeliai. Vienas jų – koncesijos sutartis. Kiti būdai – nuomos konkursai. Tačiau "po kilimu" nebus pasirinktas vienas investuotojas, su kuriuo bus susitariama. Taip, be abejo, bus skelbiamas konkursas geriausiam investuotojui parinkti, gal ir tarptautiniu mastu", – aiškino R.Zulcas.

Atsisakė siūlymo

Tačiau kokius konkrečius siūlymus pateikė privatininkai, R.Zulcas negalėjo išdėstyti. Minėdamas tik šalia Atgimimo aikštės įsikūrusio viešbučio "Viktorija" savininkų pasiūlymą, R.Zulcas aiškino, kad savivaldybė buvo gundoma dykai gauti techninį projektą.

"Tačiau jie jo neatlikinės. Mes atsisakėme. Ketvirtadienį kolegijai siūlysiu pritarti tam, kad projektą atliktų savivaldybė. Vieną techninio projekto konkursą antžeminei daliai jau skelbėme, bet jis neįvyko. Jei miesto taryba pritartų didesnės apimties projektui, tada konkurso sąlygos būtų pakoreguotos, ir skelbtume konkursą viso objekto projektavimui dviem etapais", – aiškino R.Zulcas.

Užvirė košę

Viešbutį "Viktorija" valdančios bendrovės "Kamineros grupė" direktorius Arūnas Tuma, paklaustas, ar nesigailės lėšų už požeminius tyrimus, jei praras savivaldybės koncesininko pozicijas, tikino nesigailįs nė vieno išleisto euro.

"Aš užviriau tą košę. Bet namų darbus turi atlikti valdininkai. Mes ne kartą kreipėmės į savivaldybę dėl ketinimų rengti požeminę aikštelę. Tačiau savivaldybės aiškaus plano vis dar nebuvo. Kai atsirado sprendimas tvarkyti antžeminę aikštės dalį, mes pasiūlėme kompleksiškai pažiūrėti į tą klausimą. Kam investuoti ES lėšas į gėlynus, porą suoliukų ir trinkelių pakeitimą, jei vietų automobiliams centre ir toliau nebus?" – klausė į turtingiausiųjų šalies verslininkų sąrašą papuolantis A.Tuma.

Kiek išleido paruošiamiesiems požeminės aikštelės atsiradimo darbams, A.Tuma neįvardijo.

"Tai nėra itin didelės sumos. Tačiau aš nežinau, kiek mes investuotume į šį projektą. Reikėtų skaičiuoti. Ruošėmės investuoti tik į priešprojektinių pasiūlymų parengimą. Bet tam savivaldybė turi išgryninti savo žingsnius. Jei net nelaimėtumėme konkurso, kažkam padovanosiu tas išleistas lėšas. Aš tai dariau, kad nebūtų toliau tempiama guma", – tikino A.Tuma.

Jis pripažino, kad vienas nepatikimiausių partnerių versle yra valstybė ir politikai.

"Dar klausimas, ar aš tikrai dalyvausiu konkurse. Juk sąlygų tai nėra. Bet nesvarbu, kas išvystys tą projektą. Gal mes, gal "Amberton" viešbutis, o gal kartu verslas jungsis. Mes tik norime, kad savivaldybė nors kokius žingsnius žengtų. Tiesa, sklypas net nėra įregistruotas ir nesuformuotas. Tai paaiškėjo atliekant geologinius tyrimus. Savivaldybei pirma teks suskaičiuoti, kiek ir kokio turto ji turi, nes dabar jie net nežino, ką su juo gali daryti. Ar versle taip būtų?" – samprotavo A.Tuma.