UOSTAMIESTYJE LAIKINAI PAKEIS KAPINIŲ STATUSĄ

Po kelių mėnesių į Klaipėdą iš Jungtinių Valstijų bus atgabenti ir senosiose neveikiančiose uostamiesčio kapinėse perlaidoti 1923 m. sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio bei jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai. Tam tikslui miesto politikai laikinai turi pakeisti minėtų kapinių statusą.

Senosios miesto kapinės, kurioms jau suteiktas Skulptūrų parko pavadinimas, yra neveikiančios ir ten jau daugybę metų nėra laidojama.

Vis dėlto nuspręsta padaryti išimtį, siekiant prie Klaipėdos krašto sukilėlių perlaidoti šio sukilimo vado J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos R. Kašubaitės-Budrienės palaikus.

Tam tikslui laikinai reikėtų keisti šių kapinių statusą iš neveikiančių į riboto laidojimo.

Analogiška procedūra buvo atliekama 2018 m. dėl Klaipėdos miesto garbės piliečio, ilgamečio Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio palaikų palaidojimo Kopgalio kapinaitėse.

Tik pakeitus senųjų kapinių statusą, bus galima perlaidoti J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikus.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius neprieštarauja, jog uostamiesčio senosioms kapinėms laikinai būtų keičiamas statusas, kad būtų galima perlaidoti šių iškilių žmonių pelenus kapsulėje.

Laikinam kapinių statuso pakeitimui turi pritarti uostamiesčio politikai. Jei viskas vyks sklandžiai, perlaidojimo ceremonija turėtų būti surengta šį rudenį.

Remiantis ekspertų dr. Dainiaus Elerto ir Kęstučio Mickevičiaus išplėstine istorine pažyma, palaikų perlaidojimui parinkta konkreti vieta: Klaipėdos senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapas, skirtas 1923 m. sukilime žuvusiems Lietuvos kariams.

J. Polovinskas-Budrys buvo vienas svarbiausių 1923 m. sausio įvykių dalyvių. Perlaidojus jo ir žmonos G. Kašubaitės-Budrienės palaikus 1923 m. memoriale, būtų įgyvendinta J. Budrio-Polovinsko paskutinė valia būti palaidotam Klaipėdoje.

Perlaidojus palaikus, bus siekiama Klaipėdos senųjų kapinių komplekso statusą iš riboto laidojimo vėl grąžinti į neveikiančių kapinių.