Klaipėda šventė laisvę | kl.lt

KLAIPĖDA ŠVENTĖ LAISVĘ

Uostamiestyje tautininkų eitynių nebuvo. Klaipėdoje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena paminėta kitaip, čia šventė suvienijo ne tik lietuvius, bet ir visų mieste gyvenančių tautinių bendruomenių žmones. Pirmąkart istorijoje "Tautiškos giesmės" pirmosios eilutės skambėjo užsienio kalbomis, pirmąkart laisvę kartu šventė visi klaipėdiečiai.

Himnas – ir ne lietuviškai

Klaipėdoje, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Atgimimo aikštėje pirmosios šalies himno eilutės skambėjo ne tik lietuvių, bet ir kitomis mieste gyvenančių tautų kalbomis. Taip siekta parodyti, kad Lietuvos iškovota laisvė svarbi ne tik lietuviams, bet ir gausiai čia įsikūrusiems kitataučiams, kuriems ši šalis tapo namais.

"Lietuva, Tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme", – skambėjo ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai, baltarusiškai, ukrainietiškai, žydiškai, armėniškai, taip pat azerbaidžaniečių, latvių, lenkų, vokiečių, totorių bei kitomis kalbomis ir net gestų kalba.

Į aikštę gausiai susirinkę miestiečiai su šeimomis džiaugsmingai reagavo į kitataučių sveikinimus, skirtus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.

"Pagalvojau, kiek reikia mokėti kalbų, kad su kiekvienu šioje aikštėje esančiu pasisveikinčiau jo gimtąja kalba. Tačiau kai kalbame širdies kalba, jai nereikia vertimo. Bendravau šioje aikštėje bent keturiomis skirtingomis kalbomis su svečiais ir mane džiugina, kad čia jie jaučiasi kaip namuose, kaip šeimoje. Todėl galiu drąsiai teigti, kad Klaipėda – pats tolerantiškiausias miestas Lietuvoje", – Kovo 11-osios proga kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Uostamiestis visuomet buvo daugiakultūris ir daugiatautis miestas. Vien šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centras vienija 15 įvairių tautinių bendrijų.

Dauguma jų lygiai taip pat didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai ir džiaugiasi laisve bei jos teikiamomis galimybėmis, kaip ir lietuviai. Į šventę uostamiesčio Atgimimo aikštėje buvo pakviesti visų Klaipėdoje gyvenančių tautų atstovai kartu paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Šventinė palinkėjimų siena

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga klaipėdiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę parašyti savo linkėjimus mūsų valstybei. Ši patriotinė atrakcija labai sudomino žmones.

Atgimimo aikštėje buvo pastatyta dviejų metrų aukščio ir keliolikos metrų ilgio siena, ant kurios norintieji galėjo sukurti pabaigą sakiniui "Aš jaučiuosi laisvas, kai...".

Vos per kelias valandas siena buvo išmarginta mintimis ir palinkėjimais ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis.

"Mylime Lietuvą, sveikiname su švente. Ukrainiečiai." "Lietuva, aš tave myliu." "Lietuva yra laisva ir nepriklausoma." "Noriu, esu, didžiuojuosi."

Mažieji klaipėdiečiai laisvę suvokia vaikiškai ir kiek siauriau. Jie rašė: "Aš jaučiuosi laisvas, kai visi sutaria, kai esu su šeima ir draugais, kai yra atostogos, kai nėra namų darbų." Tačiau vaikišku braižu ant sienos užrašyta ir labai jaudinantys žodžiai: "Jaučiuosi laisvas, kai yra taika."

Mažieji patriotai šoko

Masiniu šokiu mokyklos kieme su mažytėmis trispalvėmis rankose Kovo 11-ąją atšventė jaunieji uostamiesčio "Gilijos" pradinės mokyklos patriotai. Pagal Marijono Mikutavičiaus dainą "Aš tikrai myliu Lietuvą" šoko daugiau nei pusė tūkstančio pradinukų.

"Aš tikrai myliu Lietuvą", kartodami šiuos žodžius kartu su M.Mikutavičiumi, kurio balso įrašas skambėjo mokyklos kieme, mažieji "Gilijos" mokinukai šoko mojuodami mažytėmis trispalvėmis.

Šiai gražiai Lietuvos nepriklausomybės šventei paminėti choreografiją sukūrė ir šokio vaikus mokė šios mokyklos šokių vadovas Rolandas Stonys.

"Vaikai buvo labai užsidegę, noriai mokėsi judesių, todėl ir sumanymas pavyko", – pasakojo R.Stonys.

"Kai matau tokius švytinčius ir vieningus mūsų vaikus, apima didis pasididžiavimo ir begalinis meilės Lietuvai jausmas. Manau, kad mokiniai jaučia tą patį. Mūsų visos bendruomenės bendras šokis parodė, ką mes ne tik žodžiais, bet ir savo elgsena, savo emocijomis jaučiame tėvynei", – džiaugėsi "Gilijos" pradinės mokyklos vadovė Renata Mikienė.

Sulaukė Vilties žygeivių

Kovo 11-ąją po dviejų dienų žygio iš Nidos Klaipėdą pasiekė Vilties žygeiviai. Juos broliai pranciškonai, Vilties bėgimo savanoriai ir Lietuvos euroskautai, švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę, pakvietė pažvelgti į Lietuvos ir Klaipėdos krašto istoriją per socialinę kultūrinę prizmę, jungiantis į akciją "Karališką skautų žygį".

Žygio dalyviai – Vilties piligrimai atgabeno vilties atvirlaiškius iš Nidos į Klaipėdą senuoju pašto keliu. Atgimimo aikštėje žygeiviai laiškus, skirtus senukams, kurie yra vieniši ir kuriems niekas nerašo, įteikė miesto merui V.Grubliauskui. Jam šiuos atvirlaiškius senjorams padės išdalyti Maltos ordino savanoriai.

Akcija buvo siekiama aktyvinti visuomenės "karališkas" savybes, kaip ir prieš 210 metų Klaipėdos krašte rezidavusios Vilties karalienei artimus bruožus – puoselėti atjautos, pagalbos artimui tradicijas bei paminėti dešimtmetį besitęsiantį Vilties bėgimo maratoną, dėl kurio ir įsikūrė Šv. Pranciškaus onkologijos centras – vilties simbolis onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems.

Kvietė nuoširdžiai dalytis

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną klaipėdiečiai buvo pakviesti ir į nostalgišką nuostabių vaizdų ir muzikos vakarą "Muzika kaip kinas", kuriuo pristatyta nuoširdi vadinamojo laukiančiojo bilieto iniciatyva. Prieš metus gimusi idėja – dovana jaunam žmogui, galimybė aplankyti geriausius kultūrinius renginius.

Klaipėdietiška laukiančio bilieto filosofija grįsta nuoširdžiu noru dalytis. Sumokant už savo bilietą į Kovo 11-osios koncertą, vaikui ar paaugliui nuperkamas bilietas (arba net keli bilietai), kuris bus atidėtas ir lauks savojo žiūrovo kituose koncertuose ar spektakliuose. Vadinamojo laukiančio bilieto idėja gali pasinaudoti į renginius einantys tėvai ir kartu su savimi norintys pasiimti atžalas arba savarankiškai į koncertą keliaujantys paaugliai (iki 18 metų).

2016-aisiais laukiančio bilieto idėjai Kovo 11-osios koncerte paaukota 3 740 eurų. Tai projekto partneriams – Klaipėdos koncertų salei ir Dramos teatrui leido jaunuomenei išdalyti beveik 900 bilietų. Šio sumanymo iniciatoriai tikisi, jog graži, patriotiška proga bei kilni projekto idėja ir vėl suvienys uostamiesčio bendruomenę.

Šį kartą idėjos partneriais taps Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos lėlių teatras bei jau antrus metus projektą tęsianti Klaipėdos koncertų salė.

"Nubusk pasikeitęs" – taip jau antrus metus vadinasi Kovo 11-osios koncertinė programa. Šis moto apeliuoja į koncerto lankytoją-aukotoją dalytis, šiuo atveju – kultūra.

Koncertinėje programoje pristatyta Klaipėdos jaunimo simfoninio orkestro  premjera bei įspūdingas lietuviško kino ir muzikos projektas "Muzika kaip kinas".

Išvakarėse – žvilgsnis į pradžią

Šventės išvakarėse Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta paroda "Paskutinei kartai, pasirinkusiai audrą", kurioje užfiksuoti labai nesenos praeities atgarsiai.

Parodą paruošęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius pabrėžė, kad, nepraėjus nė dviem savaitėms po 1990-ųjų kovo 11-osios, uostamiestyje surengti pirmieji laisvi rinkimai į Klaipėdos miesto tarybą. Tada rinkimuose dalyvavo daugiau nei 72 tūkst. rinkimų teisę turinčių miestiečių.

"Nepriklausomybės priešininkai agitavo, kad klaipėdiečiai boikotuotų rinkimus. Tačiau įvyko priešingai. Per pirmąjį jų etapą buvo išrinkti 55 Klaipėdos miesto deputatai, antrasis etapas turėjo vykti gegužės 12-ąją, trečiasis – lapkritį. Turėjo būti išrinkti 74 deputatai, bet paaiškėjo, kad pakaks ir 55, jog legaliai galėtų priimti visus miestui svarbius sprendimus. Ir taryba pradėjo savo veiklą, tačiau jos laukė nelengvi uždaviniai – Klaipėdoje aktyviai reiškėsi antivalstybinė organizacija "Jedinstvo", reikėjo priimti sprendimus dėl sovietinių paminklų nukėlimo, paskui – 1991 m. sausio 13-oji, vėliau – pučas. Kaip sakė Vytautas Čepas, mes sėdėjome ant parako statinės, kuri bet kada galėjo sprogti", – teigė S.Karalius.

Muziejininkai parengė kilnojamąją parodą, kurioje atspindėti 27-erių metų senumo įvykiai. Paroda bus vežiojama po mokyklas, kad mokiniai susipažintų su ano meto įvykiais.

Tuo metu dar svetima kariuomenė buvo neišvesta iš šalies, valstybinės institucijos tik kūrėsi, bet situacija bet kada galėjo pasikeisti. Pirmosios Klaipėdos miesto tarybos deputato Alekso Pašilio pasiteiravus, ar tada nebuvo baisu, pašnekovas sakė: "Baisu buvo per sausio 13-ąją. Tą naktį buvau Girulių telecentre, organizavau ir šio centro gynimą ir TV transliaciją. Kai Vilniuje transliacija nutrūko, per 10–20 minučių pradėjo dirbti Girulių stotis. Mes visą naktį jautėme tokią įtampą, kad galvojome, jog tuoj ateis čia ir mus sušaudys. Tada kas pabėgo, kas pasiliko."

Parodos atidaryme pademonstruotas to paties A.Pašilio užfiksuotas istorinis vaizdo įrašas, kuriame – pirmojo Klaipėdos miesto vadovo rinkimai po nepriklausomybės atkūrimo. Juo išrinktas V.Čepas, kuriam savo regalijas perdavė ilgametis Klaipėdos lyderis Alfonsas Žalys.

"Man pyktis ima ant visų tų, kurie net į rinkimus neateina, ką jau kalbėti, kad jie kažką čia tvarkytų. Aišku, lengviausia yra emigruoti. Niekas čia jokių revoliucijų nekelia, o reikėtų už save pakovoti, nes kitaip nieko gero nebus", – mano V.Čepas.

"Kitaip būti nebegalėjo"

Uostamiestyje surengtoje diskusijoje "Laikai, kai nejautėme baimės. Kovo 11-osios įvykius prisimenant" klaipėdietis Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Gentvilas buvo tikras, jog tada niekas nebegalėjo sustabdyti Lietuvos laisvės siekio.

Lygiai prieš 27-erius metus Vilniuje aikštė prie parlamento buvo sausakimša žmonių, laukiančių svarbios žinios sau ir Lietuvai. Aukščiausiosios Tarybos salėje vyko karštos diskusijos dėl tolesnės mūsų šalies ateities ir vėliau vardinis deputatų balsavimas dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuris per garsiakalbius buvo tiesiogiai transliuojamas į aikštę.

Tada E.Gentvilas buvo vienas tų, kuris pasirašė Nepriklausomybės Atkūrimo aktą. Paklaustas, ar galėjo tuo metu viskas pasisukti kitaip, nei įvyko, pašnekovas teigė: "Ne, tada jau jokių abejonių nebebuvo. Kai iš vakaro viską aptarėme su Komunistų partijos atstovais, tapo aišku, kad jie taip pat balsuos už Lietuvos nepriklausomybę, na o dėl Vilnijos krašto žmonių abejojome, tos abejonės ir pasitvirtino, jie nebalsavo. Tačiau mums ir to pakako, kad būtų pasiekta reikalinga dauguma."

Padiskutuoti ir išgirsti gyvosios istorijos iš pirmų lūpų susirinko uostamiesčio jaunuomenė, kuriai buvo įdomu sužinoti taikios Dainuojančios revoliucijos pergalės peripetijas iš jos tiesioginių liudininkų.

GALERIJA

  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
  • Klaipėda šventė laisvę
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Zenonas Priekuliškis

Buvo daugiatautis miestas, dabar bus dar labiau daugiatautiškesnis. Dar po keletos metų, galėsime parašyti, kad dalyvavo, ar giedojo himną ir lietuviškai. Garbėtroškos ieško savo stenduose savo nuopelnų. Žmonėms siūlau atidžiau "Respublikoje" skaityti KGB bendradarbių sąrašus, suprasti kas mus lyg šiol valdo.

komentatorius

kiek pamenu kazkas toje aiskteje susidegino del laisves...nieko nesimato..

stas

Nuotraukos tai " geros" . Klaipedeciu praktiskai nesimato - arba atlikejai ( is visu pusiu ) arba kitatauciai ...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS