Visuose Europos miestuose galima vedžioti šunis parkuose, netgi yra tam tikros aptvertos zonos, kur galima augintinius paleisti ir pabendrauti su šeimininkais. Normalu. O Klaipėdoje visada problemos- parke negalima, mieste negalima, prie jūros draudžiama. Kur logika ir sveikas protas?
Neva yra vedžiojimo aikštelės? Kur jos?
Memele tu memele, juk parašei, kad specialios aptvertos teritorijos parkuose tam yra. Tai yra ir Klaipėdoje, tik ne visos aptvertos. Gal liausitės pagaliau su tais savo trobšikiais lipti visiems per galvas ir naudokitės tomis teritorijomis, kurios tam ir skirtos. Jau tikrai kantrybė senka, nes nė vienoje normalioje šalyje nėra neregistruotų šunų ar kačių, ir mokesčiai už juos mokami, nes kuriama infrastruktura jų šikinimui irgi kainuoja, utilizacija šūdukų irgi kainuoja.
Gerbiamieji , straipsnis yra apie šunų vedžiojima po parką ir buvusias kapines , ne apie kapinių atsiradimą kažkokiais tai metais . Nesibarkit . Kaliningrado srityje dar baisiau .
Klaipedieciai NEBIJO pide.ra.su draudimu. Ka jus jiems padarysit dolbajobai. Pastatykit stibu posta tai ir stribus sunys apsiks. Stai jeigu valdzia ivestu koki tukstantini mokesti metams ant sunies tai greitai stipenos dingtu is gatviu. + griesta kontrole per komunalini uki. Miesto sovieto ziurkes pereitu per butus ir suregistruotu, o jeigu NE tai uzmoketu is savo uzdarbio. Tvarka butu. Kitaip su idiotais NEISEINA.
ten palaidoti ir rusų kareiviai, je ką. ___Miesto senosios kapinės „Memel Städtischer Friedhof“ (1820–1959 m.)
redaguoti
Jau 1762 m. miesto plane prie Liepų ir Trilapio gatvių buvo pažymėtos nedidelės kapinaitės. Per Septynerių metų karą (1756–1763 m.) čia laidojo rusų kareivius ir vokiečius belaisvius. Kai vietoj didžiųjų miesto kapinių buvusių Krūmamiestyje 1796–1820 m. (dabartinėje Naujo Sodo gatvėje, prie Jaunimo centro) buvo užveistas pirmasis miesto sodas, miesto kapinės buvo perkeltos į Liepų ir Trilapio g. 1820 m. sausio 7 d. šioje vietoje buvo įšventintos visų krikščioniškų konfesijų miesto kapinės[6] – „Memel Städtischer Friedhof“.
Jau 1856 m. minima, kad sklypas buvo beveik užlaidotas. Vyriausybė leido panaudoti senąją vietą antriniam laidojimui ir tam tikslui rytinė senųjų kapinių dalis buvo užversta žemių sluoksniu ir paaukštinta. Po 1871 m., pasibaigus Prancūzijos-Prūsijos karui, kapinėse buvo laidojami belaisviai prancūzai, kasę Vilhelmo kanalą.[6] XIX a. pabaigoje kapin
šiukšle, kapinės - dalis! kapinės yra puoselėjamos ir ne komuniagos norėjo krepšinio aikštelės kapinėse , o vietiniai šūdpatryyyjočiai ir koks buvo jų nepasitenkinimas, kada buvo pasakyta ne.
alio šiukšle, turėtum džiaugtis, kad senosios kapinės , tų kurie gyveno Klaipėdoje ar atvyko į ją gyventi , buvo paverstos labai gražiu skulptūrų parku, o ne paliktas šabakštynas. Šūdpatryyyjoti, mokytis ir šviestis reikėtų, o ne pliaukšti apie tai ko nežinai ir neišmanai. Atsirado komuniagų ekspertas. ...feeee...
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)