Klaipėdiečiai rinkimuose taps svarbesni, nei buvo: permainomis džiaugiasi ne visi | kl.lt

KLAIPĖDIEČIAI RINKIMUOSE TAPS SVARBESNI, NEI BUVO: PERMAINOMIS DŽIAUGIASI NE VISI

Klaipėdiečių balsas Seimo rinkimuose bus kiek svaresnis, nes visose Klaipėdos apygardose rinkėjų skaičius mažesnis nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Tačiau permainomis nesidžiaugia Klaipėdos rajono gyventojai – jiems teks balsuoti ne su klaipėdiečiais, o su kretingiškiais ir palangiškiais.

Antrąkart perbraižo žemėlapį

Šį penktadienį baigiasi terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti siūlymus dėl vienmandačių rinkimų apygardų ribų 2020 m. Seimo rinkimuose projekto.

Kaip ir kodėl siūlomos keisti Klaipėdos miesto ir rajono apygardų ribos, kodėl kai kurių rinkėjų pageidavimų neįmanoma patenkinti ir kodėl tokie neįprasti dalies apygardų pavadinimai, "Klaipėdai" aiškino rinkimų geografas Rolandas Tučas.

Jis jau antrus rinkimus iš eilės perbraižo apygardų žemėlapį, kad jos visos tilptų į įstatymu įteisintas rinkėjų skaičiaus ribas – iki 10 proc. daugiau ar mažiau vidutinės apygardos.

Danė nebepasižymės rekordais

Pokyčių uostamiestyje ne tiek daug, bet jie svarbūs.

Lig šiol čia buvo dvi visiškai klaipėdietiškos apygardos – Marių ir Baltijos, o dabar jau bus trys, nes vien klaipėdiečiams bus skirta Danės apygarda, anksčiau jungusi ir dalį Klaipėdos rajono.

Į rytus nuo Klaipėdos esančių priemiesčių apylinkių rinkėjams permainos gal ir nelabai patiks.

Pajūrio apygardoje ir toliau balsuos Klaipėdos miesto bei Neringos savivaldybių rinkėjai.

Prie apatinės rinkėjų skaičiaus ribos artėjusi Baltijos apygarda papildyta Vilties apylinke, lig šiol priklausiusi Danės.

Bet tada šioji, nuo jos dar ir atskyrus Klaipėdos priemiesčius, tampa per maža, tad prie jos prijungtos dvi apylinkės iš Pajūrio apygardos – S.Daukanto ir Prekybos uosto.

Danės apygarda buvo sparčiausiai auganti Lietuvoje – vidutiniškai per metus didėjanti apie 4,5 proc. Palyginimui: Pasvalio-Pakruojo apygarda per metus mažėjo 1,6 proc.

Į tokias tendencijas būtina atsižvelgti, prognozuojant, koks galimas nuokrypis bus kitą spalį, kai vyks Seimo rinkimai.

Taigi Danės apygardą suformavus tik iš miesto apylinkių, ji taip sparčiai nebeaugs, nes lig šiol ji pildėsi visų pirma dėl sparčiai augančių priemiestinių apylinkių.

Dabar, prognozavo R.Tučas, sparčiausiai rinkėjų turėtų gausėti Mėguvos apygardoje (ji sudaryta iš naujai perdalintos Kretingos-Palangos apygardos), nes į ją patenka labai populiarios vietovės prie jūros, Palangos miestas.

Marių ir Baltijos apygardos turėtų būti mažėjančios.

Rolandas Tučas / Butauto Burausko nuotr.

Beje, pačioje Klaipėdoje visos apygardos 2020 m. rinkimuose bus truputį mažesnės nei šalies vidurkis.

Klaipėdiečiams belieka džiaugtis, nes jų balso "svoris" bus didesnis, nei, pavyzdžiui, kauniečių, kur visose apygardose rinkėjų skaičius viršija vidutinį.

Rajone – daug nepatenkintųjų

Klaipėdos priemiesčiai – Jakai, Plikiai, Kretingalė lig šiol priklausė Gargždų, o Karklė, Kalotė, Ginduliai, Slengiai – Danės apygardoms.

Dabar šiems Sendvario ir Kretingalės seniūnijų rinkėjams teks jungtis prie Mėguvos.

"Į rytus nuo Klaipėdos esančių priemiesčių apylinkių rinkėjams permainos gal ir nelabai patiks, gal jiems patogiau balsuoti su Klaipėdos miestu nei su Palanga ir dalimi Kretingos, bet neišeina kitaip jų paskirstyti", – tikino R.Tučas.

Prie Mėguvos apygardos nenori jungtis ir Vydmantų rinkėjai.

Jie norėtų būti Kuršo apygardoje, prie kurios dabar prijungta ir visa Kretinga, mat jaučiasi esantys Kretingos žmonės, priklauso Kretingos rajonui, o su Palanga ir Klaipėda sako neturintys daug ryšio.

"Tačiau pažiūrėjus į žemėlapį matyti, kad prie Kretingos rajono ribos esantys Vydmantai bene glaudžiausiai iš šio rajono susiję su Klaipėda ir Palanga, o patenkinus jų pageidavimą ši apylinkė taptų į Mėguvos apygardą keistai įsiterpusia Kuršo apygardos dalimi", – aiškino R.Tučas.

Nepatenkinti jungtuvėmis su Mėguvos apygarda ir Piliakalnio apylinkės rinkėjai.

Žiniasklaidoje jie skundėsi, kad bus atskirti nuo Kuršo.

Jų nusiskundimai galbūt bus patenkinti: tai maža apylinkė, tad, pasak R.Tučo, gal ją pavyks palikti Kuršo apygardoje.

Tačiau permainomis turėtų būti patenkinti kretingiškiai.

Anksčiau šis miestas priklausė Kretingos-Palangos apygardai, bet, kaip teigė R.Tučas, iš kretingiškių būta daug pretenzijų, net įtarimų manipuliacijomis rinkėjų balsais, nes tarp tų savivaldybių, matyt, buvę kažkokių nesutarimų.

Kuršo apygarda buvo ištuštėjusi, tad nutarta prie jos jungti visą nemažą Kretingos miestą jo neskaldant, o per maža tampančią Mėguvos apygardą nuspręsta papildyti keliomis kaimiškosiomis Kretingos rajono apylinkėmis.

Lenkus "atskiedžia" lietuviai

Siūlymų apygardas išdėstyti kitaip gavo ir VRK, įvairių nuomonių išsakyta žiniasklaidoje, susitikimuose su savivaldybių ir Seimo atstovais.

Daugiausia pretenzijų gaunama iš dviejų panaikintų apygardų: vienos – Žemaitijoje, kitos – Dzūkijoje.

Jautriausiai į pertvarkas reaguoja politikai ir savivaldybės.

Pavyzdžiui, VRK gavo vieno Seimo nario nusiskundimą dėl pokyčių ligšiolinėje Dainavos apygardoje.

Nusiskundime motyvuojama, kad gerokai pakeitus apygardos ribas bus prarastas įdirbis su rinkėjais.

Bet, pasak R.Tučo, iš esmės keisti apygardų ribų projekto niekaip neišeitų, nes tada subyrėtų ir apylinkės.

Kai kurie prašymai būtent dėl to ir neįgyvendintini, kad neatsižvelgia į visą kontekstą.

Pavyzdžiui, Radviliškis norėtų būti viena apygarda, mat gyventojų skaičius dar neperžengė žemiausios ribos.

Bet perbraižant apygardų žemėlapį orientuojamasi ne į dabartinę situaciją, bet kokia ji bus rinkimų dieną, o tendencijos Radviliškiui nėra optimistinės.

Arba Kelmė prašo ją palikti visą nesuskaldytą ir prie jos prijungti dalį Šilalės.

Tačiau tokiu atveju ši būtų visai suskaldyta, tad tokiais atvejais renkamasi pagal mažesnio blogio principą.

Glitiškių ir Paberžės rinkėjai – o čia daugiausia gyvena lenkų tautybės žmonės – nepatenkinti, kad yra prijungiami prie Molėtų-Širvintų apygardos.

Nemenčinės apygardoje, kuriai jie iki šiol priklausė, ir taip mažėja lenkų tautybės rinkėjų: ji – sparčiai auganti, bet ne dėl natūralios kaitos, o dėl suburbanizacijos procesų – čia keliasi gyventi vilniečiai ir daugiausia lietuviai.

Dabar jų dalis Nemenčinės apygardoje auga ir dar padidės, nuo jos atskyrus dvi lenkiškas apylinkes.

Politinės jėgos, kurios daugiau atstovauja lenkų tautybės rinkėjams, dėl to kelia klausimų.

Tačiau Molėtų-Širvintų apygarda ištuštėjusi, o jos papildyti nebuvo iš ko, nes ir kitos aplinkinės labai mažos, o Nemenčinės buvo per didelė. Todėl alternatyvos nebuvo.

Norėtų ir kitokių pavadinimų

Sulaukta pastabų ir dėl apygardų pavadinimų.

Vieni pageidauja, kad juose būtų savivaldybės pavadinimas. Bet kitur žmonės patenkinti pagal istorinius regionus parinktais Žiemgalos, Sėlos, Nalšios ar Karšuvos vardais.

R.Tučas aiškino, kad renkasi tokius pavadinimus dėl dviejų priežasčių.

Pirma, vis daugiau apygardų suformuotos iš dviejų ar net trijų savivaldybių administruojamų teritorijų, tad pavadinimas būtų labai ilgas.

Antra, tuo norisi bent kiek prisidėti prie regioninio identiteto, savivertės stiprinimo, susiejant tos teritorijos žmones su jos šaknimis, primenant, kad jie gyvena istoriniame regione, tik tai pamiršta.

Senuosius pavadinimus stengiasi išlaikyti ir vakariečiai – britai, prancūzai, vokiečiai.

Permainų bus ir prieš 2024-uosius

Ir prieš ketverius metus, ir dabar panaikintos dvi apygardos.

Prieš praėjusius rinkimus Vilniuje sukurtos dvi naujos, dabar – viena.

Atskirą apygardą nutarta skirti užsienio lietuviams.

Pagal dabartines demografines tendencijas, R.Tučo prognozėmis, prieš 2024 m. Seimo rinkimus neturėtų kilti poreikio kurti naujas apygardas, bet naikinti prireiks, visų pirma tuštėjančioje Šiaurės Lietuvoje.

Ir dabar Panevėžio rajonas nepatenkintas, kad jų rajono Dembava prijungta prie ligšiolinės Anykščių-Panevėžio apygardos (siūlomos pervadinti Deltuvos šiaurine).

Ir iš tiesų Dembava, Panevėžio priemiestis, silpnokai susijęs su Anykščiais. Bet Šiaurės Lietuvos regione vos ne visos apygardos mažos, ir nėra iš kur jų papildyti.

Rinkimų geografas atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje demografinės tendencijos gerėja, rinkėjų vis tiek mažėja, vien per rugpjūtį ir rugsėjį – net 6 tūkst.

"Atvykstančiųjų daugėja, bet ne visi jie – Lietuvos piliečiai, kaip kad išvykstantieji iš Lietuvos. Tad rinkėjų skaičiaus mažėjimo tendencija išlieka", – paaiškino ekspertas.

Jei viena apygarda po ketverių metų bus panaikinta, kur nors reikės sukurti naują, didžiausia tikimybė – Vilniuje.

Bet galimas ir kitas scenarijus.

Daug klausimų kelia Pasaulio lietuvių apygarda. R.Tučas atkreipia dėmesį, kad vien pagal balsavusiųjų prezidento rinkimuose skaičių ji sudarytų pusantros apygardos, nors kitos apygardos formuojamos atsižvelgiant į bendrą rinkėjų skaičių, o ne tik dalyvavusių rinkimuose.

Jei toks principas galiotų ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, jiems reikėtų sukurti kokias šešias apygardas.

R.Tučo nuomone, tiek tikrai nereikia, bet sukurti dvi, o gal net tris gali prireikti. Viskas priklausys, kiek jų kitąmet Seimo rinkimuose ateis balsuoti, taip pat nuo galimų rinkimų apygardų užsienyje gyvenantiems lietuviams sudarymo tvarkos teisinių pokyčių.

Tačiau, tikisi rinkimų geografas, geriausia būtų, jei būtų pakeista rinkimų sistema – pereita prie proporcinės, tik paliekant kelias daugiamandates apygardas, kaip kad Latvijoje ar Estijoje.

Tokia rinkimų sistema demokratiškesnė, nes geriau atstovauja visoms piliečių grupėms. Tokiu atveju nereikėtų prieš naujus rinkimus perbraižinėti ir rinkimų žemėlapių.

Demografija koreguoja žemėlapį

Kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose nesikeičia tik 14 iš 71 ligšiolinės vienmandatės apygardos ribos, tarp jų – po vieną Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose.

Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus dvi apygardos – po vieną Žemaitijoje ir Dzūkijoje panaikintos, įsteigtos dvi naujos – Vilniuje ir Pasaulio lietuvių.

Formuojant rinkimų apygardas svarbiausias kriterijus – rinkėjų skaičius: jis gali būti iki 10 proc. didesnis arba mažesnis už vidutinį rinkėjų skaičių visose apygardose.

Antra, jos turi būti kiek įmanoma kompaktiškos.

Trečia, siektina, kad kuo mažiau būtų skaldomos savivaldybių administruojamos teritorijos.

Geriausias variantas, kai savivaldybės ir rinkimų apygardos ribos sutampa, bet tokių buvo šešios, o dabar keturios – Telšių, Šilutės, Vilkaviškio ir Utenos.

Dešimt apygardų jungia net trijų savivaldybių apylinkes, 2016 m. tokių buvo šešios.

Ketvirta, reikia stengtis laikytis istoriškumo – jei nėra poreikio, nekeisti apygardų ribų.

VRK rinkimų apygardų ribas žada patvirtinti iki gruodžio pabaigos.

GALERIJA

  • Klaipėdiečiai rinkimuose taps svarbesni, nei buvo: permainomis džiaugiasi ne visi
  • Klaipėdiečiai rinkimuose taps svarbesni, nei buvo: permainomis džiaugiasi ne visi
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

tai

gal masiuli vel ikis juk savas ruspaslapties neatskleide o zadejo uztat NVenskiene nezinioje kaip ir visa socmafija sukanti uodegas ir pirstu bsdantys 1 i kita biurokratdurniu laivas ir nusikalteliu lizdas kaip grobuonys puolantys visus kas juos isveda i dienos sviesa;;;;;;;

Acha,

žinoma kad nepatenkinti. Daugelis valdžiukų prisiregistravę Klaipėdoje kokioje nors hibaroje, kuri senamiestyje stovi tuščia, o patys gyvena užmiestyje nuosavuose namuose. Tai kaip įlysi prie lovio jeigu tokios permainos?:D)

To ne i tema

Pažiurek i gugl maps:)
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS