Klaipėdiečiai buvo pernelyg pasyvūs uostamiesčio savivaldybės surengtoje apklausoje dėl sovietinę ideologiją atspindinčių skulptūrų nukėlimo tarybinių karių kapinėse. Apklausa laikoma neįvykusia.

Laikysis Ženevos konvencijos

Miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje buvo svarstoma nurašyti ir demontuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu ilgalaikiu materialiuoju turtu pavadintą karių kapinių skulptūrinę grupę.

Ji aiškinamajame rašte vadinama nereikalingu savivaldybės funkcijoms įgyvendinti turtu, o jo išmontavimui jau numatoma 100 tūkst. eurų.

Pertvarkyti paskutiniojo karo sovietinių karių palaidojimo vietą norima atsisakant totalitarinio militarizmo estetikos ir sovietinės propagandos naudotų simbolių, išsaugant pagarbą čia palaidotiems kariams, kaip to reikalauja Lietuvos 2000 m. ratifikuota Ženevos konvencija.

Ar tai bus padaryta, spręs kitą savaitę susirinksianti miesto taryba. Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, politikai apklausos rezultatus vertins kaip informaciją apsisprendžiant, ar pritarti paminklų nukėlimui.

Nepasinaudojo galimybe

Apklausa būtų laikoma sėkminga, jei joje būtų pasisakę dešimtadalis Klaipėdos gyventojų, tai yra apie 13,5 tūkst. žmonių.

Preliminariais duomenimis, apklausoje savo nuomonę išreiškė apie 5 tūkst. klaipėdiečių. Du trečdaliai pasisakiusiųjų įsitikinę, kad karių kapus reikia pertvarkyti ir atlaisvinti nuo sovietinių skulptūrų.

Apklausa įvyko, bet nelabai pavyko.

Galutiniai rezultatai dar nėra paskelbti, bet tai jau nebeturi reikšmės.

"Apklausa įvyko, bet nelabai pavyko. Kad klaipėdiečiai būtų aktyvūs ir pilietiški, ko gero, reikėtų klausti, ar pritariate, kad kiekvienam miesto žmogui būtų išmokėta po tūkstantį eurų. Ir aš tikėjausi gerokai aktyvesnio dalyvavimo, bet yra, kaip yra. Matyt, tai taip pat reikia vertinti kaip politinio, visuomeninio nuomonės reiškimo pasyvumą, neišnaudotą pilietiškumo resursą", – svarstė V.Grubliauskas.

"Apklausa įvyko, bet nelabai pavyko", – sakė V. Grubliauskas.

Tolesnė įvykių eiga tokia: kitą savaitę miesto taryba turėtų priimti sprendimą minėtu klausimu, po to tarybos posėdyje turėtų būti priimtas sprendimas dėl strateginės veiklos plano korekcijos – 100 tūkst. eurų finansavimo.

Kiek laiko visa tai užtruks, meras nebuvo linkęs vertinti.

Vežė ir iš apylinkių

Dabartinė Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta buvo įrengta 1949 m. šalia tuometinių miesto kapinių ir nebuvo laikoma Klaipėdos kapinių dalimi.

Į šią laidojimo vietą Sovietų Sąjungos karių palaikai buvo sukelti per kelis kartus iš dabartinių K.Donelaičio, Lietuvininkų aikščių, Kuršių nerijos kaimų, Kairių ir kitų vietovių.

Pradžioje teritorija buvo kompaktiškesnė, palaidojimai buvo išdėstyti puslankiu, o centre buvo paminklas, vaizdavęs priklaupusį karį su vėliava.

Vėliau vyko dar dvi rekonstrukcijos – 1965–1966 ir 1973–1975 m.

Šių rekonstrukcijų metu ir vėliau į kapines buvo perkelta daugiau palaidojimų, o dabartinį vaizdą teritorija įgavo 1980 m.

Nuleisto kalavijo paminklas buvo įrengtas 1975 m., o karių paminklinė grupė – 1980-aisiais.

Įrašuose – klaidos

Šių metų birželio 2-ąją Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino šio objekto vertingąsias savybes.

Nuo minėtos dienos tik karo pabaigoje žuvusių Sovietų Sąjungos karių kapai įvardijami kaip saugotina vertybė. Visi paminklai ir net granito plokštės su žuvusiųjų pavardėmis nebėra valstybės saugomi paminklai.

Vakar posėdžiavęs savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas sprendė klausimą dėl nebesaugomų paminklų likimo. Komiteto posėdyje dalyvavęs Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška paaiškino, kad plokštės su žuvusiųjų pavardėmis gali būti pakeistos, nes esama duomenų, kad tarp 695 pavardžių įrašyta nemažai ne Klaipėdoje ir jos apylinkėse žuvusiųjų pavardžių.

Ateityje mokslininkai dar turės patikslinti, ar teisingos žinios, kad dalis jų žuvo, buvo palaidoti ir iki šiol tebeguli Kaliningrado srityje.

Uždavė du klausimus

Visi, išskyrus Elą Andrejevą, komiteto nariai pritarė nutarimui, kad paminklai turėtų būti nukelti, pasidžiaugta, kad Grūto parkas jau išreiškė norą juos priimti.

Visi nusiteikę pritarti, kad būtų skelbiamas šios kapinių dalies sutvarkymo architektūrinis konkursas.

Tik E.Andrejeva, nepritarusi tokiai nuostatai, uždavė porą klausimų projektą pristačiusiai Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjai Genovaitei Paulikienei.

"Ar jūs oficialiai neigiate pergalę Antrajame pasauliniame kare ir ar kapinėse palaidoti kariai neišlaisvino Klaipėdos?" – klausė tarybos narė.

Jai dar kartą buvo paaiškinta, kad žuvusių karių palaikų niekas neketina liesti. Kalba yra tik apie sovietinę ideologiją atspindinčius ir Nepriklausomai Lietuvai nepriimtinus paminklus.

Karių atminimą ketinama įamžinti tinkamiausiu būdu, todėl ir akcentuojamas architektūrinis konkursas.