BŪNA IR TAIP: KLAIPĖDOS CENTRE NOKSTA PERSIKAI

Klaipėdietis Remigijus Jakštas jau dešimt metų renka gausų persikų derlių. Nuostabą kelia tai, kad šis tropinių kraštų medis uostamiestyje sunokina beveik tiek vaisių, kaip ir savo kilmės šalyje. Botanikų teigimu, tuo labai stebėtis nereikėtų, nes mūsų pajūryje klimatas gana švelnus.

Pačiame Klaipėdos centre yra išskirtinė vieta, kur saulė šviečia kone visą dieną.

Turbūt nujausdamas, kad ši vieta būtų tinkama ne tik obeliai ar vyšniai, o kokiam nors egzotiniam vaismedžiui, R. Jakštas čia pasodino persiko medį.

„Medį pats pasodinau. Sakoma, jei lengva ranka vaismedis sodinamas, vaisių duoda jau kitais metais. Ten labai tinkama jam vieta, tik gaila, per tas vasaros audras didelės šakos nulūžo, neatlaikė vėjų, o ir patys persikai gana sunkūs. Bet labai daug vaisių sunoksta kiekvienais metais“, – džiaugėsi klaipėdietis.

R. Jakštas teigė, kad ne jis vienas mėgina auginti persikus Klaipėdoje, tačiau ne visiems taip gerai sekasi. Labai svarbi tinkama vieta, persikai labai nemėgsta skersvėjų.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vadovė Asta Klimienė teigė, jog pietų kraštų augalams pajūrio klimatas tinkamas, tad stebėtis, kad persiko medis prilygsta obeliai ir duoda daug vaisių, labai nereikėtų.

„Mes ir Botanikos sode pastebėjome, kad pajūrio klimatas turi privalumą, čia žiemos nėra tokios šaltos, aišku, drėgmė ne visada daro gerą įtaką, bet pas mus gali augti ir pietietiški augalai. Mes savo sode juos sėkmingai auginame, o mieste tarp namų paprastai būna keliais laipsniais netgi šilčiau nei atvirose vietose, tai persikams augti labai tinkama vieta. Be to, juk jaučiame, kad klimatas šiek tiek pasikeitęs, nebėra tokių atšiaurių žiemų, o tai svarbu ne mūsų krašto augalams“, – kalbėjo A. Klimienė.

Botanikos sodo vadovė pastebėjo, kad turintys savo sklypus klaipėdiečiai eksperimentuoja, pasisodindami pietų kraštų augalus.

„Ir čia jokia labai didelė naujiena, istoriniuose leidiniuose teko rasti informacijos, kad dar XIX a. Juliuso Ludwigo Wienerio – garsiojo Mėmelio gėlių pirklio ir miesto mecenato – laikais čia būdavo atsivežama daug egzotiškų augalų. Pastebėta, kad, jei tie augalai dėl šiltesnio klimato adaptuodavosi Klaipėdos krašte, tai lengviau jiems būdavo prisitaikyti ir kitoje Lietuvos dalyje“, – pasakojo A. Klimienė.