Vakar pradėjus pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centro Klaipėdoje veiklą paaiškėjo, kad darbo bus labai daug. Strigo interneto ryšys, eilė judėjo lėtai, bet žmonės buvo ramūs ir kantrūs.

Eilė – nuo ankstaus ryto

Centras pradėjo darbą pirmadienį 8 val. ryto. Migracijos tarnybos darbuotojos, atėjusios į centrą, įsikūrusį Klaipėdos futbolo mokykloje (Paryžiaus Komunos g. 16A), rado išsirikiavusią ilgą žmonių eilę. Daugiausia buvo moterys su vaikais.

Minioje galima buvo pamatyti ir vyrų.

Čia pat stovėjo policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai.

Apie 8 val. durys atsivėrė ir nemažai laukiančiųjų buvo įleista vidun.

Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Sandra Knyzelienė paaiškino, kad turintys biometrinį pasą ukrainiečiai turi bevizį režimą, tai reiškia, kad per 180 dienų 90 parų jie gali praleisti mūsų šalyje. Jei jie nenori pasilikti čia ilgiau, migracijos tarnybos darbuotojai juos tiesiog registruoja kaip pabėgusius nuo karo ir atvykusius į Lietuvą.

Tiems, kurie ketina likti mūsų šalyje ilgesnį laiką, išaiškinama jų teisinė padėtis ir galimybės. Jie gali gauti nacionalinę vizą arba leidimą gyventi humanitariniu pagrindu, kaip pabėgę nuo karo.

Tokie asmenys gali gyventi Lietuvoje, be Užimtumo tarnybos leidimo įsidarbinti, leisti vaikus į mokyklas ir darželius.

Išimtiniais atvejais pabėgėliai gali kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, bet tam jie turi nurodyti ypatingas aplinkybes, būti patyrę didesnį persekiojimą nei visi kiti nuo karo pabėgę žmonės.

"Didžioji dauguma prašo leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu. Jis suteikia labai daug teisių, – paaiškino S.Knyzelienė. – Prieš tai dvi savaites tokius prašymus priiminėjome Kauno gatvėje policijos komisariate įsikūrusiame Migracijos skyriuje. Pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centre priimsime visoje Klaipėdos apskrityje apsistojusius ukrainiečius. Čia žmonės ne tik registruojami, bet ir gauna Raudonojo Kryžiaus paruoštus humanitarinius paketus, kuriuose yra pirmojo būtinumo higienos priemonės, čia jie gali gauti ir "Maisto banko" davinius. Neturintiems kur gyventi ieškoma, kur apsistoti. Žmones konsultuoja savivaldybės Švietimo skyriaus ir Užimtumo tarnybos atstovai."

Parama: daugelis moterų ne tik vedėsi mažus vaikus, bet ir nešė sunkias pakuotes vandens. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atlydėjo lietuviai

Pasak S.Knyzelienės, salėje – aukštos lubos, patalpa vėdinama kondicionieriais, todėl nei darbuotojai, nei interesantai diskomforto nejaučia, šalia salės yra tualetas.

Prie durų pasitinka policininkai, jie reguliuoja srautus.

Registruotis norintys žmonės eilėje stovėjo kartu su vaikais. Daugelį jų prie centro atvežė ir palydėjo lietuviai, pas kuriuos ukrainiečiai apsistojo. Tačiau lydinčiųjų į vidų tvarkdariai neleido, ko gero, todėl, kad nebūtų didelis žmonių skaičius patalpoje.

"Nepatogu. Aš atvežiau šeimą, kurią apgyvendinau. Jie nežino dabartinių namų adreso, negali nurodyti artimiausių darželių. Aš galėčiau padėti visa tai pasakyti, gal darbas vyktų greičiau, bet manęs į vidų neleido. Teko į visus klausimus atsakyti trumposiomis žinutėmis", – pasakojo klaipėdietis, atvežęs į centrą penkių asmenų šeimą.

Pabėgėlius iš Kryvyj Riho priglaudęs vyras pasakojo laukiantis dar vienos šeimos. Klaipėdietis teigė, kad šių šeimų vyrus pažįsta ne vienerius metus, jie dirbo lietuvio įmonėje, o šių metų pradžioje išvyko namo. Kai tik prasidėjo karas, klaipėdietis susisiekė su ukrainiečiais ir paragino juos atvykti.

S.Knyzelienė patikino, kad lietuvių, atlydėjusių ukrainiečius, neleido dėl didelio srauto, tačiau su lydinčiu asmeniu atvykti į centrą nėra draudžiama.

Kitas vyras pasakojo priglaudęs žmones iš Odesos. Ten dar liko jo giminaičių šeima, bet jie apsisprendė likti tėvynėje.

"Kviečiau ir įtikinėjau, kaip galima greičiau gelbėtis. Mano dėdė neseniai ten pasistatė namą, jo dukra turi butą. Kai pradėjau juos kviesti, dėdė pareiškė, kad namo nepaliks, net jei žus po jo griuvėsiais", – pasakojo jaunas lietuvis.

Vyrai tikino, kad eilė prie registracijos centro ukrainiečių neišgąsdino, jie jau ištvėrė kelias paras prie savo šalies sienos, be to, girdėjo, kad Alytuje žmonės vargsta kur kas labiau.

Vienam klientui reikia skirti apie 40 minučių vien migracijos paslaugoms.

Strigo ryšys

Migracijos skyriaus vadovė pripažino, kad pirmadienį prieš pietus buvo ryšių sutrikimų, todėl pareigūnai paprašė žmonių atvykti kitą dieną.

Eilė gerokai aptirpo, gana daug žmonių išvažiavo.

Kiti liko laukti kitokios pagalbos, jie pasiėmė skirtus pagalbos davinius, bendravo su valdininkais dėl mokyklų ir darželių bei galimybės įsidarbinti.

"Mes dirbame galbūt šiek tiek lėčiau, bet nestabdome registravimo. Paprašyta nelaukti todėl, kad viduje jau laukė labai daug žmonių. Vienam klientui reikia skirti apie 40 minučių vien migracijos paslaugoms. Šiuo metu salėje yra apie 400 asmenų, – vakar pasakojo S.Knyzelienė. – Mūsų darbuotojai kalba rusiškai, pasitelkėme savanorius iš Raudonojo Kryžiaus, jie padeda pildyti dokumentus. Didžiausia problema, kad tirpte tirpsta gyvenamųjų vietų skaičius. Šiuo klausimu teks pasidarbuoti savivaldybėms. Nors labai daug žmonių atvyksta turėdami kur gyventi. Daugelis atvyksta nusiprausę, pailsėję. Tik vieną moterį turėjome labai pavargusią, nemiegojusią. Pačios ėmėmės ieškoti jai vietos prisiglausti."

Davinys: Raudonojo Kryžiaus maišeliuose – būtiniausi higienos reikmenys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sunkiausia – pirmas dienas

Manoma, kad didžiausia centro apgultis ir sunkiausias darbas laukia pirmosiomis dienomis. Tikėtina, kad jau savaitės gale prie Futbolo mokyklos žmonėms nebereikės stoviniuoti lauke.

Jei visą dieną laukę žmonės nebus įregistruoti, jiems bus suteiktos kitos paslaugos, gaus maisto ir humanitarinius paketus.

Iš centro Paryžiaus Komunos gatvėje šeimos vakar nešėsi maišus su Raudonojo Kryžiaus užrašais ir simboliais.