KLAIPĖDOS BASEINO STATYBOS STABDŽIAI

Klaipėdos baseino statybų pradžia per pastaruosius metus nepasistūmėjo nė per milimetrą. Dėl beveik 16 mln. eurų vertės viešojo konkurso dalyviai vis dar bylinėjasi. Svarbaus miestui objekto atsiradimą stabdo verslininkų godumas. Ir dabar tik nuo teismo sprendimo priklausys, ar uostamiesčio valdžia pajėgs įvykdyti savo duotus pažadus Vyriausybei – baseiną pabaigti iki 2017 m. pabaigos.

Miestas dovanos nesulaukia

Vyriausybės kompensacija Klaipėdai už prisiimtą riziką, sutikus mieste statyti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, buvo garsiai įvardyta ir už tai pažadėta dosni parama.

Ši dovana – naujas modernus baseinas ir sveikatingumas centras.

Vyriausybė Klaipėdos baseino projektą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir pasirašė sutartį dėl 7 mln. eurų skyrimo šiam projektui (vėliau parama padidinta iki 11,5 mln. eurų).

Deja, baseino miestas dar nemato, nes jo statybų pradžia kol kas skęsta teismuose. Ir viskas – dėl pinigų.

Naujojo baseino vertė beveik 16 mln. eurų.

Tokio masto užsakymų šiandien ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje ne itin daug.

Todėl natūralu, jog kova dėl teisės statyti baseiną yra gana įnirtinga.

Statybos rangos konkursas tęsiasi daugiau nei metus.

Nuo jo paskelbimo pradžios iš konkurso dalyvių sulaukta keliasdešimt pretenzijų.

Parengtos konkursų sąlygos skundžiamos nesibaiminant, nes už nepagrįstus skundus sankcijų nesulaukiama, nors tokie veiksmai ir stabdo didelių projektų vykdymą, kaip kad šiuo atveju.

Pretenzijų lavina

Anot Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Vilmos Marcinkevičienės, per visą šį laiką pretenzijos buvo gautos iš bendrovių "LitCon", "Infes", "Versina", "HSC Baltic", "Mitnija", "Hidrostatyba", "Conresta", "Skalas", "Versitus", "Argensta", "Vilmeta".

Pirmąjį kartą procesas stabdytas vos po kelių dienų nuo konkurso pradžios, tai yra pernai liepos 15–28 dienomis, vėliau – rugpjūčio 10–21 d. ir trečią kartą – gruodžio 16–17 dienomis.

O šių metų gegužę paskelbus laimėtoju kompaniją "Axis Industries", veiksmas persikėlė į teismus.

Antros vietos laimėtoja bendrovė "Vilmeta", priklausanti koncernui "MG Baltic", apskundė konkurso rezultatus.

Klaipėdos apygardos teismas birželio 7 d. iš dalies tenkino bendrovės "Vilmeta" ieškinį ir įpareigojo savivaldybę iš naujo paruošti laimėtojų eilę.

Teismas konstatavo, esą savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl sudarytą tiekėjų pasiūlymų vertinimo eilę pripažino neteisėta ir ją panaikino.

Kaip toliau vystysis baseino konkurso reikalai, paaiškės rugpjūčio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme.

Jei ir šis teismas nuspręs naikinti konkurso rezultatus, teks grįžti į pradinį tašką.

Yra ir tokia tikimybė, kad savivaldybė atmes visų konkurso dalyvių pasiūlymus, nes jie neatitinka numatytos statybų kainos – 13 mln. eurų (o pasiūlymai siekia nuo 15 mln. iki 23 mln. eurų).

Tačiau ar taip bus pasielgta, dar neaišku.

Sąmokslo teorija?

Mažiausią kainą pateikusią bendrovę "Axis Industries" konkurso laimėtoja Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė gegužės viduryje. Su ja planuota pasirašyti 15,82 mln. eurų vertės sutartį.

Dienraščio duomenimis, dar gerokai prieš paskelbiant Klaipėdos baseino konkurso laimėtoją, tarp projektuotojų Vilniuje sklandė prognozės, jog Klaipėdos konkurse bus problemų dėl rangovo parinkimo.

"Kai paklausiau, kodėl jie taip mano, man prasitarė, kad projekte yra padaryta klaida. Nežinia, tyčia ar netyčia, bet sakė, kad bus problemų dėl tam tikrų įrengimų specifikacijų. Kaip dabar suprantu, "MG Baltic" bendrovė šį reikalą ir pasigavo. Kas juos taip rafinuotai išvedė į "šviesą", sunku būtų šiandien ir pasakyti. Tai buvo privatus pokalbis maždaug prieš pusę metų. Ir dėl tų dalykų šiandien stringa visas procesas", – atskleidė dėl suprantamų priežasčių viešumo nepageidavęs asmuo.

Techninį baseino ir sveikatingumo centro projektą už 600 tūkst. eurų parengė bendrovė "Cloud architektai" kartu su Nyderlandų kompanija "Slangen+Koenis architects".

Pasibaigus konkursui, antrosios vietos laimėtoja "Vilmeta" pareikalavo peržiūrėti laimėtojų pasiūlymą ir stebuklingai "atrado" konkurentų klaidą (neatmetama, kad jiems tą "klaidą" kažkas parodė pirštu), dėl kurios jie ir kreipėsi į teismą.

"Ieškovų nuomone, turėjo būti atmestas laimėtojų pasiūlymas, nes jis neatitiko konkurso sąlygų. Tai yra laimėtojų baseine numatytas įrengti šilumos siurblys nėra lygiavertis techniniame projekte nurodytam siurbliui. Šio įrenginio kaina – 6 tūkst. eurų. Mes manome, kad tai viso projekto vykdymui įtakos neturi. Vien jau įvertinus jo kainą, esu tikras, kad tiekėjas pasirengęs sumontuoti bet kokį šilumos siurblį, kokio tik savivaldybė užsinorėtų", – sakė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Andrius Kačalinas.

Keturiese kalnus nuverstų?

"Vilmeta", kuri apskundė Klaipėdos baseino viešųjų pirkimų konkursą, su partnerėmis ne taip seniai laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą naujo baseino S.Nėries gatvėje statybos konkursą.

Sutarties vertė – 3,7 mln. eurų, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė procesą.

Beje, prieš beveik 6 metus spaudoje skelbta ("Lietuvos žinios", 2010 11 17), jog teismas pripažino bendrovę "Vilmeta" kalta ir nubaudė kaip juridinį asmenį už pelno deklaracijų klastojimą.

Bendrovė į valstybės iždą tada turėjo sumokėti 195 tūkst. litų baudą.

Remiantis internete pasiekiama informacija, bendrovėje "Vilmeta" dirba keturi darbuotojai.

Šis faktas stulbina, nes įmonė, kurios metinė apyvarta nesiekia 30 tūkst. eurų, pretendavo įgyvendinti beveik 16 mln. eurų projektą.

"Įmonės apyvartos reikalavimų konkurse mes nekėlėme. Buvo nustatomi bendro mokumo, likvidumo ir patirties reikalavimai. Jūsų paminėti faktai atrodo grėsmingai, bet reikėtų analizuoti šiuos duomenis. Jei įmonė būtų bankrutuojanti, likviduojama ar restruktūrizuojama, jos pretenzijas atmestume. Kalbant apie tuos keturis darbuotojus, tai dauguma tokių bendrovių paprastai turi subrangovus, jungtinės veiklos partnerius, tai čia problemos tarsi ir nebūtų", – pabrėžė A.Kačalinas.

Esą "Vilmeta" galbūt – tik projekto organizatoriai.

Pasak A.Kačalino, tokiuose konkursuose po vieną paprastai niekas nedalyvauja, nes pastatyti vienai įmonei šitokį objektą – misija neįmanoma.

Dienraščiui susisiekus su bendrovės "Vilmeta" vadovu ir pasiteiravus apie Klaipėdos baseino konkurso peripetijas, pasigirdo labai lakoniškas, bet rimtai įmonei garbės tikrai nedarantis atsakymas: "Gal ne. Viso gero."

Tad sužinoti, kokiu būdu keturi darbuotojai įgyvendintų 16 mln. eurų vertės projektą Klaipėdoje ir išgirsti pretenzijas dėl viešojo konkurso sąlygų bei rezultatų, taip ir nepavyko.

Nevaldomas egoizmas

Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir strategijų departamento direktorius Ričardas Zulcas apgailestavo, kad savivaldybė nėra parengusi atsarginio plano, kurio tektų griebtis, jei dėl nesibaigiančių teisinių ginčų laiku nepavyktų panaudoti baseino statybai skirtų pinigų.

"Parinkti rangovą kito būdo nėra, tik viešojo pirkimo konkursas. Ir teismo sprendimas nulems mūsų tolesnius žingsnius, ar mes skelbsime naują konkursą. Lietuvoje jau susiformavo tokia praktika, kad bet koks stambesnio objekto konkursas, kol per visų instancijų teismus nepereina, tol nėra rezultato. Tai jau yra bendra valstybės liga, kuri susijusi su verslo kompanijų egoizmu", – teigė R.Zulcas.

Į esamą problemą, pasak R.Zulco, pats metas atsigręžti verslo asocijuotoms struktūroms (Statybininkų asociacijai ir kitoms) ir analizuoti susidariusią situaciją, nes nuo tų bylinėjimųsi dėl kiekvieno didesnio objekto viešojo konkurso rezultatų kenčia ir valstybinis sektorius, ir pats verslas.

"Šiandien statybininkų armija Lietuvoje labai didelė ir jų burnos plačios, todėl ir bylinėjamasi dėl kiekvieno užsakymo, dėl to tie viešieji pirkimai taip nepadoriai ilgai tęsiasi", – dėstė viešumo nepanoręs verslininkas.

Ministras: proveržio projektas

2017-aisiais duris atversiančio baseino plotas turėtų siekti apie 7 tūkst. kv. m.

Numatoma, kad pastatas bus daugiafunkcis. Po jo stogu bus įrengtas ne tik baseinas, bet ir 9 m gylio bei 8 m skersmens nardymo šachta, poilsio zona bei sportui pritaikytos erdvės.

Dėl išskirtinės baseino dugno konstrukcijos vienu metu baseine galės vykti keli skirtingi užsiėmimai.

Pastatas bus pritaikytas ir neįgaliesiems.

Vienas didžiausių duris atversiančio uostamiesčio baseino pranašumų – energinis efektyvumas ir atsinaujinančių išteklių naudojimas.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas patvirtino Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statybą, kuriai finansuoti bus skirta daugiau nei 11,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.

Dar apie 3 mln. numato skirti valstybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

"Tai proveržio projektas, padarysiantis Klaipėdą dar patrauklesnę Lietuvos gyventojams ir svečiams", – žiniasklaidai teigė ministras.

Projekto rengėjų teigimu, 10-ies plaukimo takelių baseino infrastruktūra bus pritaikyta tarptautinėms varžyboms.

Pasak R.Zulco, baseino statyboms savivaldybė laiko dar turi, esą ceitnoto nėra, kaip buvo statant areną prieš pat Europos vyrų krepšinio čempionatą.

"Tačiau šiuo atveju yra nuvilti Klaipėdos gyventojų lūkesčiai. Baseiną turime pastatyti iki 2020-ųjų. Nors Vyriausybei esame pasižadėję, kad baseinas Klaipėdoje turi stovėti jau kitais metais. Šių pasižadėjimų galime ir neįvykdyti, bet sudėtingoje situacijoje esame ne dėl savo kaltės", – tvirtino R.Zulcas.