Per metus Klaipėdos uoste lankosi apie 4,5 tūkst. tarptautinių laivų. Kas 4-5 atplaukęs laivas uoste atiduoda sukauptas atliekas.

Laukia greitos reakcijos

Šiuo metu kaip tik paskelbtas konkursas iš Klaipėdos uosto, taip pat atplaukusių laivų rinkti įvairias atliekas.

Reikalavimai šiukšles iš uosto renkančiai kompanijai yra nemenki. Ji privalo turėti ne tik šiukšlių surinkimo ratinę techniką, bet ir specialų laivą bei siurblius, kurie nuo vandens paviršiaus galėtų rinkti įvairius skysčius.

Ir specialaus laivo reikia ne vieno, nes vienu metu uoste gali atsirasti net keli taršos židiniai. Reaguoti į kvietimus privaloma greitai. Pateikus paraišką apie teršimą, kompanija po valandos privalo pradėti rinkti atliekas iš uosto akvatorijos. Pateikus paraišką iš laivo atliekos turi būti paimtos per dvi valandas.

Dažniausiai nuo vandens paviršiaus tenka rinkti naftos produktus. Užtenka į vandenį neatsargiai šliokštelėti vieną kitą dešimtį litrų naftos produktų ir vandens paviršių nudažys vaivorykštės spalvų plėvelė.

Tarp šiukšlių – ir tinklai

Laikoma, kad metus Klaipėdos uoste atliekos surenkamos iš 1200 laivų. Jos įvairiausios – nuo mašinų skyriaus atliekų ar tepaluotų skudurų iki maisto produktų, plastiko, kitų buitinių atliekų. Taip pat tenka iš laivų priimti įvairius degimo produktus – pelenus ir šlakus.

Laikoma, kad su laivais į Klaipėdos uostą patenkantis didžiausias kiekis atliekų yra mašinų skyriaus atliekos – įvairūs panaudoti tepalai, kuras. Jų per metus susidaro apie 3300 kubinių metrų.

Antroje vietoje yra įvairios buitinės atlikos. Jų per metus laivuose susidaro apie 700 kubinių metrų.

Taip pat iš laivų per metus priimama apie 500 kubinių metrų įvairaus plastiko ir 200 kubinių metrų maisto atliekų. Iš uosto akvatorijos per metus surenkama apie 60-70 kubinių metrų įvairių šiukšlių – kietųjų dalelių, naftos produktų, emulsijų. Laikoma, kad per metus kaip šiukšlės pakliūva ir apie 50 kubinių metrų įvairiausių žvejybos įrankių, dažniausiai tinklų.   

Pasirengusios – 3–4 bendrovės

Daugelį metų atliekų surinkimo veiklą uoste vykdė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovė. Ji turėjo specialias talpyklas. Bet dabar ji pasistatė naują terminalą, o jame neliko vietos surinktoms šiukšlėms ir skysčiams laikyti.

„Tos veiklos mes atsisakėme dar 2012 metais. Nebeturime nei laivų, nei valymo įrengimų. Talpyklas nugriovėme, o laivus pardavėme“, – paaiškino Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės vadovas Benediktas Petrauskas.

Pastaraisiais metais šiukšles iš uosto laimėjusi konkursą, surinkinėjo „Baltijos bunkeravimo agentūra“, kuri taip pat tiekia į laivus kurą. Ji turi šiukšlėms ir atliekoms surinkti reikalingą techniką. Užteršti bei lijaliniai vandenys, taip pat šiukšlės iš laivų surenkami naudojantis tanklaiviu „Banga“. 

Naftos produktais užterštų lijalinių vandenų, surinktų iš laivų, valymo įrenginius ši bendrovė eksploatuoja Priekulėje. Užterštas vanduo pumpuojamas į laivą-surinktuvą, o iš jo į autocisternas ir vežamas į valymo įrenginius.

Klaipėdos uoste yra dar kelios atliekų surinkimo kompanijos. Jos renka šiukšles iš remontuojamų ir kitų laivų. Tačiau geriausias užsakymas yra šiukšlių ir atliekų rinkimas iš į uostą atplaukiančių užsienio laivų. Klaipėdos uosto ypatybė yra tai, kad naftos produktus nuo vandens paviršiaus privaloma surinkti, draudžiama naudoti juos sugeriančius įvairius absorbentus.