ŠVIETIMO SISTEMOS BIUROKRATIJA: KODĖL PEDAGOGŲ ATLYGINIMAI KELIS KARTUS MAŽESNI NEI KLERKŲ?

Rytoj visoje Lietuvoje mokytojai pradės dviejų valandų įspėjamąjį streiką, nes kadenciją bebaigianti Vyriausybė, panašu, neketina vykdyti pedagogams duotų pažadų didinti atlyginimus. Esą valstybėje tam nėra pinigų, nors vien švietimo sistemos biurokratinė struktūra, apaugusi pertekliniais etatais su išpūstomis algomis, liudija ką kita.

Kiek kainuoja ministerija?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM), kurios būstinė yra pačiame Vilniaus centre, remiantis viešai prieinamais šaltiniais, šių metų birželio 30 d. dirbo 182 darbuotojai.

Jų algoms šiems metams iš valstybės biudžeto reikės daugiau nei 6 mln. eurų.

Ministro alga per šių metų pusmetį nekito ir, neatskaičius mokesčių, per mėnesį siekė 4 648 eurus, metams ministras valstybei kainuos 55 776 eurus.

Be ministro, yra dar viceministrai ir ministerijos kancleris, iš viso – penki asmenys, kurių kiekvieno vidutinis mėnesio atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekia 4 159 eurus. Jų algoms metams reikės 249 540 eurų.

Dar yra 5 ministro patarėjai (mėnesio alga su mokesčiais – 3 057 eurai, metams jų algoms reikės 183 420 eurų), 8 departamentų direktoriai (vieno jų mėnesio alga – 3 935 eurai), 8 savarankiško skyriaus vedėjai ar grupės vadovai (vieno jų vidutinė mėnesio alga su mokesčiais – 3 751 euras).

Be šių darbuotojų, ministerijoje dar yra 19 departamentų skyrių vedėjų (vieno asmens mėnesio alga su mokesčiais – 3 265 eurai). Jų algoms metams reikės 744 420 eurų.

Svarbi ir solidžiai apmokama grandis ministerijoje yra patarėjai.

Vyriausiųjų patarėjų yra du (jų mėnesio atlyginimas siekia 3 518 eurų, neatskaičius mokesčių), vyresniųjų patarėjų yra keturi (jų vidutinė mėnesio alga – 3 524 eurai), dar yra 27 tiesiog patarėjai, jų mėnesio vidutinė alga – 2 916 eurų su mokesčiais.

Kritinę ministerijos darbuotojų masę sudaro vyriausieji specialistai, kurių šioje institucijoje yra lygiai 100, o vieno jų vidutinė mėnesio alga su mokesčiais siekia 2 354 eurus (metams tam reikės 2,828 mln. eurų).

Be kita ko, dar ministerijoje dirba ir nelabai aišku kam reikalingi 3 atašė (jų vidutinė mėnesio alga yra po 2 757 eurus).

Visi šie žmonės ministerijoje turėtų užsiimti itin sunkiu darbu – strateguoti švietimo sistemos veiklą šalyje.

Tačiau, pasirodo, etatų vis tiek per mažai, nes yra dar keliolika viešųjų ar biudžetinių, taip pat bendrųjų įstaigų (kur dirba ir iš biudžeto yra išlaikomas įspūdingas darbuotojų skaičius), kuriose „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas“.

Pagrindas: prieš penkerius metus streikavę mokytojai filosofo Leonido Donskio žodžiais paaiškino, kodėl tada jie buvo priversti griebtis kraštutinio savo profesinių teisių gynimo būdo. L. Balandžio / BNS nuotr.

Išlaiko ir įmonę Minske

Tarp ministerijai pavaldžių biudžetinių ir viešųjų įstaigų – universitetai, kolegijos, mokymo centrai.

Tame sąraše yra atskira kategorija įstaigų, įvardytų grafoje „kitos veiklos“. Šių įstaigų yra 13.

Dviem jų – Lietuvos inovacijų centrui bei Mokslo ir inovacijų sklaidos centrui – asignavimai šiems metams nenumatyti, be to, leidykla „Mokslo aidai“, taip pat ministerijos pavaldumo bendrovė, yra likviduojama.

Bet lieka dar 10 viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose darbuotojų skaičius įspūdingas, o ir jiems mokamos algos gerokai viršija vidutinį paprasto mokytojo mėnesio atlyginimą.

Visos šios įstaigos, įskaitant ir pačią ministeriją, įsikūrusios Vilniaus centre esančiuose pastatuose, kurių išlaikymas kasmet irgi kainuoja nepigiai.

Viena tokių ŠMSM pavaldžių įstaigų yra Europos socialinio fondo agentūra, kuri užsiima ES programų administravimu. Joje žmonių dirba tik kiek mažiau nei pačioje ministerijoje – 167.

Prie šios įstaigos išlaikymo prisideda ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Europos socialinio fondo agentūroje dirba 4 aukščiausio lygmens vadovai, kurių vidutinė alga su mokesčiais siekia 4 323 eurus per mėnesį, struktūrinių padalinių vadovai ir pavaduotojai, kurių yra 15, uždirba 3 380 eurų per mėnesį, programos vadovai, tinklo koordinatoriai, analitikai ar ekspertai (jų įstaigoje yra 51) gauna 3 469 eurų algą per mėnesį, o projektų vadovai ir kiti specialistai (jų yra 97) uždirba 2 356 eurus per mėnesį, neatskaičius mokesčių.

Dar yra Švietimo mainų paramos fondas, kurių darbuotojų algoms per metus reikia dar beveik 2 mln. eurų.

Gyvuoja ir Mokinių neformaliojo švietimo centras, kurio pagrindinė veikla įvardyta kaip „švietimo pagalba“, jam išlaikyti reikia 3,36 mln. eurų per metus.

Nacionalinė švietimo agentūra, taip pat užsiimanti švietimo pagalba, šalies biudžetui per metus kainuoja daugiau nei pati ministerija – 6,233 mln. eurų.

Veikia ir Studijų kokybės vertinimo centras, kurio veikla – „viešasis administravimas mokslo ir studijų srityje“, jo išlaikymas per metus valstybei kainuoja 904 tūkst. eurų.

112,5 tūkst. eurų šiems metams ministerija skiria ir bendrai Baltarusijos ir Lietuvos įmonei – Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centrui, kurio būstinė yra Minske, J. Klumovo g. 5.

Aparatą pūs ir toliau?

Ministerijos pasiteiravus, ar dalis šių institucijų nėra perteklinės, galbūt kai kurios dubliuoja vienos kitų veiklas ir gal ketinama peržiūrėti jų būtinumą, dienraštis sulaukė atsakymo, kad tos „įstaigos padeda įgyvendinti švietimo, mokslo ir sporto politiką bei atlieka skirtingas funkcijas, įstaigų atsisakyti neketinama“.

Tačiau pridurta, kad, „atsiradus poreikiui, gali būti peržiūrimos jų funkcijos ir sprendžiama dėl jų stiprinimo“.

Ar tai reiškia, kad biurokratinis aparatas bus dar labiau pučiamas ir tam reikės dar daugiau biudžeto lėšų?

„Šiuo metu kartu su Ekonominio bendravimo ir plėtros organizacijos ekspertais atliekama Studijų kokybės vertinimo centro ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro funkcijų peržiūra profesinio mokymo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo srityse. Institucijų funkcijų peržiūra padės suformuoti planą, kaip sutelkti resursus, aiškiau paskirstyti atsakomybes, kad abi šios vertinimo ir kokybės užtikrinimo institucijos Lietuvoje galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas“, – paaiškino ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistės.

Seimas turėtų inicijuoti švietimo institucijų auditą, tuomet ir bus atsakyta į klausimą, kas reikalinga ir kas nereikalinga.

ŠMSM atstovės informavo, kad, šiemet Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) statusą iš švietimo pagalbos įstaigos pakeitus į viešojo administravimo įstaigą, NŠA suteikta daugiau atsakomybės ir įgaliojimų.

NŠA nuo šiol esą ne tik rūpinsis ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumu ir kokybe, pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu, švietimo įstaigų vadovų rezervo formavimu, mokinių pasiekimų vertinimu, analize, bet ir atliks švietimo sistemos stebėseną, valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą, kurią iki pokyčio vykdė ministerija.

„Pernai atnaujinta Lietuvos mokslo taryba – prie institucijos prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, siekiant visas mokslo ir studijų institucijoms reikalingas paslaugas sutelkti vieno langelio principu. Pernai reorganizuotas ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, jis prijungtas prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos“, – pasidžiaugė ministerijos atstovės.

Laima Juknienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įstaigas būtina audituoti

Nepaisant šių pertvarkų ministerijai pavaldžių įstaigų ūkyje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė mano, kad švietimo pinigai valstybėje paskirstomi neracionaliai, o bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų atlygis daugeliu atvejų kelis kartus mažesnis nei nežinia kuo užsiimančių ministerijai pavaldžių institucijų klerkų algos.

„Seimas turėtų inicijuoti švietimo institucijų auditą, tuomet ir bus atsakyta į klausimą, kas reikalinga ir kas nereikalinga. Juk Seimas tvirtina biudžetą, skiria finansavimą, todėl ir turi tai išsiaiškinti. Be to, kai teigiama, kad mokytojo vidutinis darbo užmokestis yra 1,4 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį, tai šitas skaičius iš esmės gaunamas sudėjus visų švietimo įstaigų, tarp jų – vadovų, atlyginimų dydį ir išvedamas vidurkis. Todėl ir skelbiamos tokios mokytojų algos, nors realybė kitokia“, – pabrėžė L. Juknienė.

L. Juknienė pateikė pavyzdį, kad lietuvių kalbos mokytoja-metodininkė, turinti daugiau nei 25 metų darbo stažą ir 1,4 etato, „į rankas“ per mėnesį tiek ir gauna, bet krūvis yra nenormalus.

Apie protingą ir nuoseklų mokytojų atlyginimų kėlimą buvo kalbėta dar po pastarojo pedagogų streiko 2018-ųjų pabaigoje.

Tuomet mokytojams pavyko susitarti su Vyriausybe, kad iki 2024-ųjų vidutinis pedagogo mėnesio atlyginimas turi siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Anot L. Juknienės, šie skaičiai ne iš piršto laužti, tai buvo paskaičiuota Lietuvos banko specialistų.

Vyriausybė, pagal susitarimą, pasiektą po 2018-ųjų streiko, nuo šių metų rugsėjo 1 d. turėjo rasti lėšų mokytojų atlyginimus padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. pradžios – dar 30 proc.

Paskaičiuota, kad visos Lietuvos mokytojų algų padidinimui per metus reikėtų 1 mlrd. eurų.

Tie valdžios įsipareigojimai buvo suformuluoti ir patvirtinti dar šio Seimo kadencijos pradžioje.

Vyriausybei iki kitų rinkimų likus dirbti vienerius metus ir matant, kad jos programa lieka tik pažadais, mokytojai teigia esantys priversti streikuoti.

Įspėjamasis dviejų valandų streikas vyks jau šį penktadienį, rugsėjo 15 d.