KODĖL ŽMONĖS BIJO SKIEPYTIS?

Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios nemažai žmonių į naujai atsiradusius skiepus žiūrėjo skeptiškai. Nepatiklumą skatino ir interneto platybėse sklandžiusios nepagrįstos ar net visiškai kvailos sąmokslo teorijos, nepasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais ir elementarių žinių stygius.

Tačiau prabėgus keleriems metams situacija pernelyg nepasikeitė. Kai kurie žmonės vis dar nelabai pasitiki skiepais nuo COVID-19. Dėl to mažiau skiepijasi ir nuo kitų ligų.

Kodėl nuomonė nepakito?

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, gyventojų požiūrį lemia daug veiksnių.

„Už žmones tikrai negaliu atsakyti, reikėtų klausti tų, kurie nesiskiepija. Manyčiau, kad prie to yra prisidėjęs antivakserinis požiūris. Antivakseriai buvo prisigalvoję neprotingų, mokslu nepagrįstų teorijų. Kiti gal susipažino su informacija, kad dauguma serga lyg lengva gripo forma. Mes kalbamės, žmonės pasako įvairių priežasčių, vienas sako, kad jau skiepijosi, kitas – kad jau persirgo ir turi imunitetą, bet nepasitikrinę, kiek turi antikūnų. Ataskaitų dar neturime, bet matome, kad žmonės labiau tiki kvailomis sąmokslo teorijomis negu pagrįstais dalykais“, – pastebėjo R. Grigaliūnas.

Ataskaitų dar neturime, bet matome, kad žmonės labiau tiki kvailomis sąmokslo teorijomis negu pagrįstais dalykais.

Ataskaitas iš kitų sveikatos įstaigų NVSC Klaipėdos departamentas gaus tik šio mėnesio pabaigoje, tada bus galima matyti, kiek ir nuo ko žmonės daugiausia skiepijosi ar nesiskiepijo.

„Šiais metais turime užsibrėžę daug rimtų darbų ir nusiteikę rimtai padirbėti su informacijos visuomenei teikimu. Su šeimos gydytojais, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis pabandyti išsiaiškinti priežastis, kodėl taip yra. Kalbu ir apie vaikus, kuriems priklauso skiepai nuo tymų, raudonukės ir kitų ligų“, – pažymėjo pašnekovas.

Pagal ankstesnių metų statistiką, skiepijimosi rodikliai nuo kai kurių ligų, pasak R. Grigaliūno, buvo geri – viršijo ir 90 proc.

„Pagal užpraeitų metų statistiką, Šilutės rajono skiepijimosi rezultatai buvo gana aukšti, Klaipėdoje – norėtųsi geriau. Šiais metais nusimatėme visokių iššūkių, o dėl skiepų tikrai turėsime darbų“, – tvirtino pašnekovas.

2021–2022 m. daugumos įstaigų darbuotojai privalėjo pasiskiepyti arba periodiškai testuotis, antraip negalėjo dirbti.

Į parduotuves ir kitas viešas erdves žmonės buvo įleidžiami tik su medicinine kauke ir galimybių pasu, kuris buvo panaikintas pernai vasarį.