Galėtų būti daugiau
Paklaustas, ar vis tik reikia Klaipėdai Bastionų tilto, klaipėdietis architektas Romas Gailius atsakė vienareikšmiškai.
„Kuo daugiau tiltų, tuo geriau“, – rėžė architektas.
Jis pripažino, kad uostamiestis turi tris pagrindines gatves, tačiau šiaurinei miesto daliai su pietine trūksta jungties.
„Iš esmės pietus ir šiaurę jungia tik du tiltai. Turime tik Pilies ir Mokyklos gatvių tiltus. Biržos tiltas – tik dėl vaizdo. Ką mes norime apgaudinėti? Dar vienas tiltas buvo suplanuotas seniausiai. 1975 metais buvo parengtos tuomečio Paminklų konservavimo instituto schemos. Jau tada architektai svarstė, kaip padaryti apylankas, kad nereikėtų važiuoti per senamiestį“, – tikino R. Gailius.
Jis prisiminė, jog vartant tų laikų dokumentaciją paaiškėjo, kad į architektų siūlymus jau tuomet mėgino kištis tuomečiai politikai.
„Jie net norėjo siūlyti platinti Tiltų gatvę, ardyti šalia jos stovinčius namus. Taip atsirado tos arkos, tuneliai. Bet, ačiū Dievui, tokius užmojus pavyko sustabdyti. Gatvės neišplatino, bet toks noras buvo“, – prisiminė R. Gailius.
Tuo laiku dar buvo dedamos viltys ir į tuo metu tik planuotą Mokyklos gatvės tiltą. Viltasi, kad jis išspręs miesto transportų srautų problemas.
„Vis dėlto matome, kad ir šio netilto neužtenka. Prisiminkime 2007 metų bendrąjį miesto planą. Jame apie naują tiltą jau buvo kalbama. Net ir 1997 metų plane apie tai taip pat rašoma. O 2021 metų bendrajame plane atsirado užmačios visą miesto visuomeninį transportą nukreipti per senamiestį. Lyg kokia magistrale. Ir ką gali padaryti su tais politikais? Ne politikai turi planuoti miestą, o specialistai“, – atsiduso architektas.
Pasigedo vizionieriaus
Architektas akcentavo, kad miesto vystymuisi reikia nuoseklumo. Didmiesčių progresui kelių infrastruktūra yra vienas pagrindinių veiksnių.
„Reikia klausyti specialistų, ne grupelių, keliančių šaršalą. Natūralu, kad kiekvieni rinkimai gali atnešti miesto gyvenimui valdžios pasikeitimus. Keičiasi valdžia, keičiasi miesto vystymosi planai. Gal geriau būtų, kad specialistai, nepriklausomai nuo to, kokia jėga ateitų į valdžią, turėtų nusveriantį žodį esminiuose miesto progreso klausimuose? Turi būti tęstinumas. Šiuo metu aš pasigendu savivaldybėje miesto vystymosi vizionieriaus“, – svarstė R. Gailius.
Architektas turėjo priekaištų prieš kurį laiką parengtai miesto transporto srautų valdymo schemai.
„Ją rengė vilniečiai. Ir viską suvėlė. Pirmą kartą taip nutiko, kad bendrąjį planą darė vilniečiai. Vieni džiaugėsi, kad gal ir neblogai. Žinomas architektas Mindaugas Pakalnis dar tuomet buvo įvardijęs didžiausias miesto problemas ir siūlė jų sprendimus. Bet kolega M. Pakalnis išėjo iš šio proceso, ir jokio rimto rezultato neliko“, – prisiminė R. Gailius.
„Tiltas yra komfortas. Kuo daugiau tiltų, tuo geriau. Tačiau yra klausimų dėl jo architektūros. Tiltas – tai ne tik transporto elementas, bet ir viešosios erdvės dalis, prisidedanti prie miesto gyvybingumo“, – atkreipė dėmesį architektas.
Pasak R. Gailiaus, toks statinys gali veikti kaip simbolinė jungtis tarp skirtingų miesto istorijos sluoksnių – pramoninės praeities ir šiuolaikinės miesto raidos.
Architektas įsitikinęs, kad jautriai suprojektuotas tiltas gali tapti katalizatoriumi, padedančiu integruoti buvusias industrines teritorijas į šiuolaikinį miestą ir suteikti joms naują gyvenimą.
„Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kur tiltas tapo ne tik infrastruktūros elementu, bet ir savotiška šiuolaikine miesto „skulptūra“, kartu pritraukiančia ir nemažus turistų srautus“, – akcentavo architektas.
Idėja – atkurti miesto vartus
R. Gailius paaiškino, kad naujas tiltas būtų ne koks nors „šašas vidury miesto“, o ir didžiulės teritorijos transporto srautų perskirstymas.
„Kažkam atrodo, kad tai tik tiltas. O čia kalba apie pasikeitimus centrinėse miesto gatvėse. Sudėtingiausias klausimas – kaip bus išskirstyti srautai Taikos prospekto pradžioje? Kaip srautai bus nukreipti Kooperacijos ir Bangų gatvėse? Visa esmė – kur padėti iš pietinės dalies ateinantį automobilių srautą“, – kalbėjo R. Gailius.
Architektas prisiminė seną idėją, siūlančią naikinti Turgaus žiedinę sankryžą ir imtis iššūkio verto projekto.
„Juk buvo kalba atstatyti senuosius miesto vartus. Būtų įspūdingas įėjimas į senamiestį. Miestui reikia eismo srautų skaičiavimo metodikos. Tada aiškės, kaip ir kur nukreipti srautus nuo senamiesčio“, – idėją priminė architektas.
R. Gailius stebėjosi nuostata, esą uostamiestyje nieko nereikia planuoti, nes yra parengtas bendrasis planas.
„Nieko panašaus. Bendrasis planas – tai tik strategija. O planuoti reikia“, – pabrėžė R. Gailius.
Miestiečiai dūsta spūstyse
Architektė Ramunė Staševičiūtė pritarė kolegos minčiai, kad uostamiesčiui tiltas yra ne blogis, o didžiulė galimybė.
„Laikas nustoti pinigus mėtyti pėsčiųjų tiltukui, reikia spręsti transporto srautų klausimą. Miestas dūsta spūstyse. Nežinau, kur čia nueisime, jei dar ir tiltus uždraus statyti. Nejuokinga tai. Man atrodo, kad nepasitenkinimo tiltu idėja yra kurstoma. Aš esu buvusi politikė. Matau, kad kažkas galbūt siekia politinių dividendų“, – nuomonę išsakė R. Staševičiūtė.
Kuo daugiau tiltų, tuo geriau.
Architektė pabrėžė, kad ankstesniame Bastionų tilto projekte buvo numatytos keturios eismo juostos.
„Dabar liko dvi. Ir labai gerai. Bet aš sakyčiau, kad per mažai Klaipėdoje tiltų, reikėtų dar trijų. Kuo daugiau tiltų, tuo daugiau srautų pasiskirstymo kelių. Dabar miestiečiai suka ratais, kad patektų į šalia upės esančias teritorijas. Reikia skaidyti transportą – tai pagrindinis klausimas. Aš mačiau diskusijas, esą nereikia tilto. O gal reikėtų kariauti, kad tiltų reikia?“ – nuomonę išsakė R. Staševičiūtė.
Derėjosi dėl įsipareigojimų
Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas pripažino, kad dėl tilto atsiradimo dedama daug jėgų.
„Su projektuotojais susitinkame kone kas savaitę. Rezultatą netrukus turėsime. Tilto atsiradimo idėjos istorija yra labai sena. Dar prieš penkiasdešimt metų buvo paruoštas projektas, kuriuo buvo siekta senamiestį išlaisvinti nuo sunkiojo transporto. Bet tam turime turėti alternatyvą. Ja turėtų tapti Bastionų tiltas“, – priešistorę priminė vicemeras.
A. Kamarauskas tikino, kad rengiant Bastionų gyvenamųjų namų kvartalo detalųjį planą, vystytojai sutartimi su Klaipėdos savivaldybe buvo įsipareigoję parengti tilto per upę projektą.
„Įsipareigojimai buvo likę. Tad reikėjo sukti galvas, kaip išsireikalauti iš vystytojo sutarčių laikymosi. Buvo sunkios derybos, ilgai jos vyko, net pykomės. Bet galų gale sutarėme. Sutarta, kad bus parengti ne tik projektiniai pasiūlymai, bet ir techninis projektas. Negalėjome palikti situacijos be įsipareigojimų įvykdymo, ir džiugu, kad kompromisą radome“, – pasakojo A. Kamarauskas.
Tai ne vienintelis pavyzdys, kai savivaldybei tenka kovoti su vystytojais dėl įsipareigojimų.
„Esame net į teismus ėję. Buvo ir daugiau dalykų“, – užsiminė A. Kamarauskas.
Pristatys visuomenei
A. Kamarauskas patikino, kad jau gegužę visuomenė bus kviečiama susipažinti su Bastionų tilto projektu.
„Pateiksime detalius tilto, jo prieigų projekto sprendinius. Girdime nuogąstavimų tiek iš vienos upės pusės, tiek ir iš kitos pusės. Noriu patikinti, kad einame į kompleksinį sprendinį. Norime, kad šiuo tiltu važiuotų visuomeninis ir specialusis transportas. Tai yra dviejų juostų tiltas, tik prieš jungtį su Danės gatve atsiranda trečioji juosta, išvaža į dešinę, į Danės gatvę“, – paaiškino vicemeras.
Keistųsi viešojo transporto judėjimo schema. Pagerėtų susisiekimas pėstiesiems ir dviratininkams.
„Tikrai neplanuojama kilti į Liepų gatvę. Atvažiavus Bastionų tiltu, bus galima sukti į kairę ir į dešinę, bet tik į Danės gatvę“, – priminė A. Kamarauskas.
A. Kamarauskas užsiminė, kad Klaipėdoje daugiau tiltų tikrai bus.
„Intensyviai ruošiame projektavimo užduotis naujam tiltui, kuris sujungtų kitapus Dangės upės esančius kvartalus su pagrindine miesto dalimi. Kalbama apie Karaliaučiaus gatvės sujungimą su Pievų gatve, apie pėsčiųjų tiltą iš Tauralaukio į Klaipėdos Tauralaukio progimnaziją. Tiltų per daug niekada nebus. Tiesūs architektai, kurie sako, kad tiltai duoda labai daugiau galimybių miestui ir jo augimui“, – reziumavo A. Kamarauskas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)