LIETUVA NUO KARO PABĖGUSIOMS UKRAINIEČIŲ ŠEIMOMS PAMAŽU TAMPA SAVA

Nuo karo užuovėją Klaipėdoje radę ukrainiečiai pamažu ima apsiprasti mūsų mieste. Čia prigyti jiems padeda Tautinių kultūrų centro darbuotojos, kurios atvykėlių šeimas vis aktyviau įtraukia į įvairias veiklas, edukacijas ir pažintines keliones po Klaipėdos kraštą bei Lietuvą.

Pažinti ir susipažinti

Laikinais namais tapusi Klaipėda nuo karo pabėgusioms ukrainiečių šeimoms su vaikais pamažu tampa vis artimesnė ir labiau pažįstama.

Klaipėdos tautinių kultūrų centras (KTKC) ukrainiečių pabėgėlių šeimoms sudarė galimybes daugiau susipažinti tarpusavyje, pabendrauti ir plėtoti ukrainietiškas tradicijas, pažinti miestą, kuriame apsistojo, ir Lietuvą.

Penkių dienų edukacinėje programoje "Pažinkime ir susipažinkime", skirtai pabėgėlių šeimoms, noriai dalyvavo ne savo valia namus palikę ukrainiečiai.

Daugiausia mamos ir močiutės su vaikais kasdien susitikdavo centre, mokėsi lietuvių kalbos pradžiamokslio, tada vyko įvairūs mokymai, kuriuos vedė patys ukrainiečiai ir Klaipėdoje gyvenantys ukrainiečių kilmės edukatoriai.

Programa buvo įdomi ir ukrainietiškai spalvinga – nuo karpinių, origamio ir stalo etiketo iki veltinio velimo ir gintarų gaudymo.

Su visais senoviniais ritualais buvo gaminama ir tradicinė ukrainiečių lėlė motanka.

Atvykėliams buvo pristatomos ir lietuviškos tradicijos, organizuotos išvykos į Veiviržėnus, Klaipėdos rajono bei Kretingos muziejaus tradicinių amatų centrus.

Buvo aplankyti Šiauliai ir saldainių fabriko "Rūta" šokolado muziejus, Kryžių kalnas bei Žemaitijos nacionalinis parkas ir Plateliai.

Simbolis: po ukrainiečių kelionės Kryžių kalne atsirado dar vienas, ukrainietišku siuvinėtu rankšluosčiu apsiaustas kryžius, ant kurio užrašas, meldžiantis Dievą apsaugoti Ukrainą ir jos žmones. KTKC archyvo nuotr.

Rado kalbos panašumų

Vienas šios programos tikslų buvo, kad tėvai su vaikais kartu praleistų daugiau laiko, pasimokytų lietuvių kalbos, pažintų Lietuvą.

Kasdien grupės vis keitėsi, ateidavo naujų žmonių.

Tad iš esmės šiuose mokymuose dalyvavo labai daug šeimų, ir ne tik iš Klaipėdos, bet ir tie ukrainiečiai, kurie apsistojo Palangoje.

"Pasirinkome mobilų lietuvių kalbos mokymąsi. Kalbos mokėmės ir kelionių metu, ir per įvairias edukacijas. Kalbai, žinoma, imlesni yra vaikai. Stulbino tai, kad radome daug panašumų tarp lietuvių ir ukrainiečių kalbų, netgi kai kurių panašių žodžių, pavyzdžiui, žodis "miestas" ukrainietiškai "mista". Tie panašumai buvo atradimas ir mums patiems", – pasakojo KTKC vadovė Jelena Butkevičienė.

Edukacija: mažieji mokymų dalyviai iš karo drebinamos Ukrainos piešė žydinčias pievas ir taikų dangų. KTKC archyvo nuotr.

Pasak jos, vaikai gana greit įsimindavo lietuviškus žodžius, esą jiems daugiau kildavo ir klausimų.

"Jie vis klausinėjo, o kaip vienas ar kitas žodis skamba lietuviškai. Ir bėgant dienai pastebėdavome, kad vaikai dalį lietuviškų žodžių jau gerai įsimindavo. Suaugusieji kiek kitaip. Aišku, jų ir rūpesčiai visai kiti, vaikams svarbu gerai praleisti laiką, o suaugusiųjų turbūt nuolat neapleido kitos mintys, kurios juos slegia nuo pat išvykimo iš savo tėvynės, labiausiai dėl Ukrainoje likusių kovojančių vyrų, tėvų, sūnų ir brolių", – kalbėjo J.Butkevičienė.

Ieškojimai: viena įdomesnių atrakcijų buvo pajūryje ieškoti į krantą išmestų gintaro gabaliukų, o paskui – gido pasakojimas apie šį Baltijos auksą. KTKC archyvo nuotr.

Neslėpė savo dėkingumo

Pradžioje pabėgėliai nedrąsiai kalbėjo apie save, paskui jau ėmė dalytis kiekvienas savo istorija, savo patirtimis, kurias teko išgyventi, dalijosi ir savo įspūdžiais iš gyvenimo Lietuvoje.

Žinoma, buvo jaučiamas tėvynės ilgesys, bet mes labai stengėmės palaikyti juos emociškai, psichologiškai.

"Ne vienas mūsų programos dalyvis pabrėžė, kaip jiems gera Lietuvoje. Jie čia jaučiasi saugūs, draugiškai ir svetingai priimti. Jiems tai yra labai svarbu. Žinoma, buvo jaučiamas tėvynės ilgesys, bet mes labai stengėmės palaikyti juos emociškai, psichologiškai", – teigė J.Butkevičienė.

Po šių mokymų savaitės dalyvių užpildytose anketose daugelis labai dėkojo ir išreiškė norą, kad tokių užsiėmimų bei pažintinių kelionių būtų ir daugiau.

Konditerija: viešėdami Šiauliuose "Rūtos" šokolado fabriko muziejuje ukrainiečių vaikai turėjo progą patys gaminti ledinukus. KTKC archyvo nuotr.

Tampa vienijančiu židiniu

KTKC veikia jau dešimtmetį, čia nuolat vyksta Klaipėdoje gyvenančių tautinių bendrijų šventės, susitikimai, parodos, kiti renginiai, tačiau esą dar prieš pusmetį buvo sunkiai įsivaizduojama, kad centras taps savotišku vienijančiu židiniu ir karo pabėgėliams iš Ukrainos.

"Ta patirtis, kurią mes įgavome per pastarąjį dešimtmetį, mums irgi buvo labai naudinga. Ypač dabar, kuriant šią programą darbui su karo pabėgėliais. Šita patirtis mums yra nauja. Mes labai džiaugiamės, kad mums pavyko sudaryti tokias jaukias sąlygas nuo karo nukentėjusiems žmonėms, šiek tiek palengvinti jų būtį, bent laikinai padėti jiems atsijungti nuo sunkių minčių, nors matėme, kad jiems ne visą laiką buvo lengva, nes panašu, kad tie skaudūs dalykai tiek suaugusiesiems, tiek vaikams paliko psichologinių traumų", – kalbėjo J.Butkevičienė.

Užsiėmimai: Tautinių kultūrų centre vyko įvairūs mokymai, kuriuos vedė ir atvykę ukrainiečiai, ir Klaipėdoje gyvenantys ukrainiečių kilmės edukatoriai. KTKC archyvo nuotr.

Vasarą pradėta programa, skirta karo pabėgėliams iš Ukrainos, Tautinių kultūrų centre esą nenutrūks ir bus tęsiama.

"Nuo rugsėjo vėl rengsime edukacinius užsiėmimus, pažintines keliones ar renginius. Bet tik savaitgaliais, nes vaikams jau prasidės mokslo metai. O mes tą programą rengsime iki pat metų pabaigos ir kviesime prisijungti įvairesnių ir kuo daugiau edukatorių. Patys ukrainiečiai prašo dar daugiau ekskursijų mieste, nors jų pavasarį buvo, tačiau žmonės tikina, kad nori labiau pažinti miestą, kuriame rado užuovėją nuo karo", – pasakojo J.Butkevičienė.

Talismanas: tradicinė ukrainiečių lėlė motanka užsiėmimuose buvo pagaminta laikantis visų senovinių ritualų. KTKC archyvo nuotr.