LIETUVOS ŽVEJUS SUKIRŠINO „GAZPROM“ SKIRTI PINIGAI

Dėl verslinės žvejybos uždraudimo Kuršių mariose kovojanti asociacija „Lašišos dienoraštis“ sulaukė klausimų, iš kur gauna lėšų. Paaiškėjo, kad aršiai prieš žvejus verslininkus pasisakančios asociacijos veikla finansuojama Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ projekto „Nord Stream“ pinigais.

Prie upės sutiko merginą

2014 m. įsteigtas Baltijos jūros apsaugos fondas („Baltic Sea Conservation Foundation“) neslepia, kad fondas finansuojamas Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ lėšomis.

Fondo veikla apima Baltijos jūrą, pajūrį bei gamtiškai, pavyzdžiui, per upių baseinus susijusius regionus.

„Baltic Sea Conservation Foundation“ beveik 150 tūkst. eurų suma finansuoja Lietuvoje registruotos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vykdomą projektą „Preserving Atlantic Salmon and sea trout population in Lithuania“.

Pinigai skirti lašišų bei šlakių populiacijai  išsaugoti.

Kaip rusų koncerno pinigai pasiekė lietuvišką žvejų asociaciją?

„Gazpromo“ ar ne jo pinigai, koks skirtumas. Mes už tuos pinigus padarėme gerų darbų.

Šios asociacijos prezidentas Kęstutis Klimavičius šiek tiek mistiškai kalba apie pirmąją žinią dėl šio fondo galimybių.

„Mes prie upės sutikome merginą, kuri prašė pasirašyti žurnaluose, kad upė yra saugoma. Ji prasitarė, kad vykdo apsaugos projektą. Tada supratome, kad upes saugome mes, o pinigus įsisavina kažkas kitas“, – skandalo priešistorę prisiminė K.Klimavičius.

Asociacijos vadovas aiškino, kad, jei būtų žinojęs, jog ims rusų dujų koncerno pinigus, gal ir nebūtų dalyvavęs projekte, tačiau tikino, jog lėšų kilme nesidomėjo.

„Gazpromo“ ar ne jo pinigai, koks skirtumas. Mes už tuos pinigus padarėme gerų darbų. Pasirodo, Klaipėdos universitetas taip pat dirba už „Gazpromo“ pinigus, akcija „Darom“ taip pat gauna jų finansavimo dalį. Tai kodėl mums vieniems klausimai užduodami?“ – piktinosi K.Klimavičius.

Kęstutis Klimavičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Projektą laimino ministerija

Uostamiesčio tarybos narys, Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas prieštaravo, tikindamas, kad Klaipėdos universitetas rusų dujų koncerno lėšų negauna.

Viskas būtų puiku, jei netiesiogiai nebūtų kišamasi į Lietuvos rinkimus.

„Mes pinigų negauname, sutarčių neturime. Dalyvaujame kaip informacijos ir duomenų teikėjas. Tik todėl universitetas projekte įrašytas kaip partneris“, – gandus paneigė A.Kontautas.

Asociacija „Lašišos dienoraštis“ mėgino viešai socialiniuose tinkluose paaiškinti, kam išleido rusų koncerno pinigus.

K.Klimavičius tvirtino, kad šis projektas, skirtas lašišų apsaugai neršto metu, truks tejus metus.

Antanas Kontautas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Fondas jį finansuoja 149 995 eurais, o likusi projekto dalis – 24 960 eurų – skiriama iš asociacijos lėšų. Visos gaunamos lėšos dalijamos į 6 pusmečius.

Esą už šiuos pinigus daugiausia perkamos vaizdo kameros, žiūronai, termovizoriai, racijos, kita įranga.

Asociacija kas pusmetį gauna maždaug 20 tūkst. eurų.

Iš šių pinigų samdomas teisininkas, projekto pabaigoje ketinama ieškoti ichtiologo, kuris atliktų tyrimą, paslaugų. Reklamai ir stendams numatytos lėšos dar nebuvo panaudotos.

Ar rusiški pinigai nepakenkė žvejų mėgėjų asociacijos prestižui?

„Nemanau. Pamoką išmokome. Ateityje teks atidžiau domėtis, iš kur ateina pinigai. Bet projektą mes juk derinome su Aplinkos ministerija. O ji jam pritarė. Gal dar mums reikėjo į VSD kreiptis, nors ministerija palaimino šį projektą? Vadinasi, pačios valstybės institucija kažką praleido. Mes esame visuomenininkai, mums algos niekas nemoka už tai, ką mes darome. Pinigų reikėjo kameroms ir jų priežiūrai“, – neslėpė K.Klimavičius.

Reklama: įmonę „Lukoil“ reklamavo ir akcijos „Darom“ dalyviai. („Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.)

Įtaka Seimo rinkimams?

Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ projektas buvo vertintas dar esant buvusiai vyriausybei.

Tuo metu Aplinkos ministerijai vadovavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstutis Mažeika.

Jis aktyviai reiškėsi ir pernai Klaipėdoje vykusiame žvejų mėgėjų mitinge, drąsiai žadėdamas įstatymo pataisas, kurios draus verslinę žvejybą Kuršių mariose.

Tačiau tokias Žuvininkystės įstatymo pataisas ką tik Seime registravo konservatorių atstovė Aistė Gedvilienė.

„Labai keista, bet apie mūsų dalyvavimą projekte A.Kontautas labai teigiamai atsiliepė ir net skatino imtis, o prieš pusmetį jis pirmasis mums pareiškė, kad projektas finansuojamas „Gazpromo“ ir kad tai mums taip nepraeis“, – prisiminė K.Klimavičius.

A.Kontautas šio momento nedetalizavo, tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Seimą įžvelgė, jog rusiškais pinigais galėjo būti daroma įtaka rinkimams Lietuvoje.

„Kalbant apie „Nord Stream“ pinigus tokiems projektams, reikia pripažinti, kad pasaulyje tai yra dažna praktika. Viskas būtų puiku, jei netiesiogiai nebūtų kišamasi į rinkimus Lietuvoje“, – pareiškė A.Kontautas.

Paklausus, ar galvoje turėjo tą faktą, kad prieš Seimo rinkimus žvejų mėgėjų iniciatyvomis itin domėjosi daugybė politinių jėgų, įžvelgusių potencialų elektoratą, politikas tikino, kad tai jam ir kelia nerimą.

„Būtent. Buvo rengiami mitingai. O kas galėtų paneigti? Štai toks elgesys sukelia tam tikras reakcijas“, – pastebėjo A.Kontautas.

Jis nesutiko su mintimi, kad žvejų mėgėjų bruzdėjimai prieš žvejus verslininkus buvo naudingi „valstiečiams“.

„Nemanyčiau. Asociacija labiau reklamavo kitą partiją“, – tarstelėjo A.Kontautas.

Turguje žuvų nebebus

Pats asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas K.Klimavičius aiškina, kad nepatogių klausimų sulaukė tik dėl to, kad aršiai grūmėsi už tai, jog būtų uždrausta verslinė žvejyba Kuršių mariose.

„Valstybė nusprendė, kad verslininkų naudojamus tinklaičius būtų galima keisti į gaudykles, esą sugavimai bus ribojami per žūklės įrankius. Tačiau vieną tinklaitį leido keisti į dvi gaudykles, o šios pasirodė kelis kartus efektyvesnės. Tai reiškia, kad tokiu būdu verslininkams leista sugauti dar daugiau žuvų. Mokslininkai dėl to kažkodėl tyli. Mes turime tokią situaciją – aplinkosaugininkai, valstybininkai, mokslininkai kartu su verslinės žvejybos atstovais apiplėšinėja valstybę. Žvejui mėgėjui už dvi pagautas žuvis gresia net laivo konfiskacija, o verslininkas tai gali vadinti priegauda. Viename kovos lauke galioja absoliučiai nelygios taisyklės, todėl natūralu, kad žvejams mėgėjams kyla susierzinimas“, – aiškino K.Klimavičius.

Klaipėdos universiteto mokslininkas A.Kontautas neslepia, kad yra prieš verslinės žūklės uždraudimą.

„Manau, kad verslinės žūklės nereikėtų drausti, ją įmanoma reguliuoti. Tai – tam tikras paveldas, verslas, kuris duoda naudos regionui. Turguose mes nebepirksime stintų, karšių ar kitų žuvų. Viliuosi, kad, Seime prasidėjus diskusijoms dėl įstatymo pataisų, nugalės sveikas protas“, – kalbėjo A.Kontautas.

Iškilo etikos klausimas

Pajūrio regioninio parko direkcija taip pat buvo sulaukusi kvietimo dalyvauti „Baltic Sea Conservation Foundation“ projekte, tačiau siūlymo atsisakė.

Direkcijos vadovas Darius Nicius tikino, kad iš karto kilo klausimų dėl fondo finansavimo šaltinių.

„2019 metais iš Aplinkos ministerijos buvome gavę žinutę apie tokią galimybę dalyvauti projekte. Nusprendėme, kad būtų neetiška valstybės įmonėms dalyvauti projekte, kurį finansuoja „Nord Stream“ dujotiekį tiesianti Rusijos įmonė“, – sakė D.Nicius.

Pajūrio regioninio parko direkcija įžvelgia ir klausimų, kurie ateityje gali kilti uždraudus verslinę žūklę.

„Viena ranka valdžia ketina ją uždrausti, tačiau kita skiria pinigų žvejų prieplaukoms. Direkcija teikė paraišką pirso, tiltelio į jūrą, įrengimui. Jo reikia tiek mėgėjams, tiek verslininkams. Tokios paraiškos teiktos ir Kuršių marių dalyje. Jei bus skirtas finansavimas, kils klausimas dėl lėšų grąžinimo. Viena institucija dalija paramą, o kitos siekia apribojimų, trūksta vieningos politikos šiuo klausimu“, – pastebėjo D.Nicius.

Žvejai – tik įrankiai?

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis dalijosi ir kita nuostabą keliančia pastaba.

Šiukšlių akcijoje „Darom“, kurioje ne pirmus metus dalyvauja ir šalies vadovai, sau reklamą darosi didžiausia Rusijos energetikos bendrovė „Lukoil“, garsėjanti ryšiais su tos šalies valdžios atstovais.

„Lukoil“ viešojoje erdvėje dažnai tiesiogiai siejama su „Rosneft“ ir „Gazprom“.

„Dalyvaudamas „Darom“, tik paskui pamatai, kad maišeliai, kur sudėta reklaminė medžiaga, ir šiukšlių maišai yra pagaminti Rusijoje, o ant jų – tarptautinio Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ logotipas. Regis, kokios gali būti sąsajos? „Gazprom“ yra visiškai valstybinė politinė įmonė, užtikrinanti Rusijos geopolitinių tikslų įgyvendinimą ir labai gali būti, kad aš pats, nufotografuotas „Darom“ akcijoje su tokiu maišeliu, būsiu parodytas Vokietijoje, kaip besinaudojantis Rusijos parama gamtos tvarkymui“, – kalbėjo E.Paplauskis.

Jis mano, kad net aplinkosaugos reikalais amoralu naudotis rusiškų koncernų pinigais.

„Vokiečiai tegul elgiasi, kaip nori. Mes juk suprantame, kad tokių fondų kūrimas yra siekis „pasodinti“ kuo daugiau vokiečių ant „Gazpromo“ dujų adatos. Vokiečiams sukuriamas geros, socialiai atsakingos įmonės įvaizdis ir jie nebesipriešina Rusijos geopolitinių tikslų įgyvendinimui. Taip „Gazprom“ įsteigia fondą Greifsvalde, iš kurio „Nord Stream“ projektui skirtomis lėšomis vykdo ir propagandą, pasinaudodami nesusivokiančių, kvailokų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų paslaugomis. Patys savo rankomis taip ir padedame Rusijai finansuoti karą Ukrainoje. Patys leidžiame, kad naudotųsi naivuoliais. Yra politinis terminas – naudingi idiotai. O kas šioje situacijoje išlošia? Lietuvoje uždraudus verslinę žvejybą, žuvys lieka Kaliningrado žvejams. Tokių siekių įgyvendinimui ir naudojami „Gazprom“ pinigai. Tai yra skandalinga“, – nuomonę apie situaciją išsakė E.Paplauskis.