Būta ir tragedijų
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė sakė, kad ugniagesiai šventiniu laikotarpiu fiksuoja augančią gaisrų riziką, ypač gyvenamuosiuose namuose ir viešosiose erdvėse.
„Tai visiškai natūralu, nes daugiau laiko praleidžiama namuose, daugiau gaminama, namai puošiami įvairiomis dekoracijomis, girliandomis. Esant šaltukui intensyviau kūrenamos krosnys, židiniai. Naujųjų metų sutikimas neįsivaizduojamas be šventinių fejerverkų. Statistiškai, daugiau gaisrų šventiniu laikotarpiu fiksuojama gruodžio 31 ir sausio 1 dienomis, tačiau pražūtingi gaisrai kyla tiek kalėdiniu, tiek naujametiniu laikotarpiu“, – teigė A. Maslauskienė.
Naujųjų metų sutikimas neįsivaizduojamas be šventinių fejerverkų.
Degė automobiliai
Anot A. Maslauskienės, praėjusiais metais šventiniu laikotarpiu, nuo 2024 m. gruodžio 24-osios iki 2025 m. sausio 1-osios, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje kilo 60 gaisrų, trečdalis jų kilo Klaipėdoje. Aukų pavyko išvengti.
„Pusė šių gaisrų kilo būtent naujametinę naktį ir didžioji jų dalis – Klaipėdoje. Daugiausia gaisrų kilo gyventojų namuose, atvirose teritorijose. Degė atliekų konteineriai, šiukšliadėžės, liepsnojo automobiliai. Kas gi vyksta naujametinę naktį? Fejerverkai uždega buitinių atliekų konteinerius, automobilius, pastatų stogus, atviruose balkonuose laikomas degias medžiagas. Naujametinę naktį dažniausiai tenka gesinti liepsnojančius atliekų konteinerius, į kuriuos gyventojai sumeta ką tik panaudotas, dar įkaitusias fejerverkų pakuotes, dėžes“, – vardijo specialistė.
Kaltininko nerado
A. Maslauskienė taip pat pridūrė, kad incidentų daugiau kildavo, kai nebuvo ribojamos vietos ir teritorijos, kur galima naudoti pirotechnikos priemones.
Atsiradus daugiau apribojimų, sugriežtinus prekybą tokiomis priemonėmis, nelaimių skaičius sumažėjo. O ir gyventojai tapo sąmoningesni, atsargesni.
„Buvo įvykis Klaipėdoje ne šventiniu laikotarpiu, bet susijęs su pirotechnika. Nuo neužgesusios signalinės raketos užsidegė vilkiko puspriekabė, buvo padaryta didžiulė turtinė žala. Asmenys, naudoję signalinę raketą, nebuvo rasti, nes ji buvo naudota gyvenamųjų namų kvartale. Kadangi raketa gali skristi toli, nustatyti konkrečią paleidimo vietą sudėtinga. Jos savybės yra degimas bet kokiomis sąlygomis, net vandenyje, tad šios raketos gali uždegti pastatus, transporto priemones, sukelti gaisrus atvirose teritorijose, sužaloti žmones“, – pažymėjo specialistė.
Pasak A. Maslauskienės, signalinės raketos judėjimo trajektorijos nėra galimybės kontroliuoti, kaip ir bet kurios kitos pirotechnikos priemonės (fejerverkų).
Kai kurios signalinės raketos yra priskiriamos tam tikrai ginklų kategorijai. Jos nėra skirtos pramogai, todėl jų naudojimas kelia itin didelę grėsmę.
Naujausi komentarai