NEMOKAMA KELIONĖ KELTU: PIKTNAUDŽIAVIMAS AR BŪTINYBĖ?

Neringos meras Darius Jasaitis piktinasi, jog dalis neringiškių, kurių vienintelis susisiekimas su žemynu per Kuršių marias yra keltas, staiga neteko lengvatos juo naudotis nemokamai ir dar tapo nusikaltėliais. Esą šis absurdas prasidėjo, kai nemokamų leidimų koordinavimą perėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Panaikino šimtus leidimų

Praėjusią savaitę Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pranešė panaikinusi beveik 2,5 tūkst. leidimų, pernai išduotų nemokamai keltis per Kuršių marias.

Pasak LAKD vadovybės, ketinama kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad būtų įvertinta valstybei padaryta žala ir atlyginti nuostoliai.

Esą tūkstančiai negaliojančių leidimų persikelti nemokamai per Kuršių marias nustatyti patikrinus bendrovės "Smiltynės perkėla" sąrašą.

Išaiškinta, kad 2,5 tūkst. leidimų išduoti asmenims ir jų transporto priemonėms, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ar registruota buveinė nėra Kuršių nerijoje. Tad šių leidimų galiojimas panaikintas.

Iki šių metų sausio leidimai nemokamai keltis keltu buvo išduodami pagal Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybių pateiktą informaciją bendrovei "Smiltynės perkėla".

Nuo sausio 1-osios dokumentus tokiems leidimams išduoti tikrina pati LAKD.

Neteko ir meras

Neringos mero D.Jasaičio teigimu, LAKD, kuri dabar kontroliuoja nemokamą perkėlimą per Kuršių marias keltais, esą naujos elektroninės kontrolės sistemos dar net neįdiegė.

Patvirtinimo, ar tai tiesa, vakar iš LAKD dienraštis taip ir nesulaukė.

Meras tikino, jog, žinodamas apie kilsiančias problemas, išaiškinimų dėl naujos tvarkos iš LAKD prašė dar pernai rudenį.

"Mums reikėjo informuoti gyventojus, kaip jiems elgtis, ką jiems daryti, todėl užklausiau Kelių direkciją. Ir gavau iš jų oficialų atsakymą, kuriame rašoma, jog kol nebus įdiegta naujoji kontrolės sistema, tol galios bendrovės "Smiltynės perkėla" išduoti leidimai. Taigi sėdėjome ramūs. O dabar staiga paaiškėja, kad 2,5 tūkst. leidimų galiojimą stabdo ir tyrimą perduoda FNNT", – piktinosi Neringos vadovas.

Leidimai keltis per Kuršių marias yra panaikinti ir savivaldybės automobiliams, ir gyventojams, kurie mašinas pirko lizingu.

Beje, nemokamo leidimo neteko ir pats meras D.Jasaitis.

Tai yra visiškas kažkokio vampyro teroras, kuris iš žmonių supriešinimo pasikrauna energijos.

"Tai yra visiškas kažkokio vampyro teroras, kuris iš žmonių supriešinimo pasikrauna energijos. Nes kito paaiškinimo, kodėl taip elgiamasi, aš neturiu. Nesuprantu, kaip galima tiesiog pareikšti neringiškiams, kad nuo šiandien nebegalios leidimai, užblokuojamos kortelės, ir visą reikalą tirs FNNT. Ir dar bus išieškoti pinigai", – pyktį liejo D.Jasaitis.

Neringos meras esamą situaciją išdėstė premjerui Sauliui Skverneliui. Jis esą pažadėjo pavesti ministerijos darbuotojams skubiai išsiaiškinti susidariusią situaciją.

"Maža to, dar priimtas teisės aktas, pagal kurį visi neringiškiai turės mokėti po 1 eurą už mašinoje sėdinčius keleivius, o juk buvo deklaruojama, kad siekiama mažinti eiles perkėloje. Tą mokestį jie ir panaikino, kad nesusidarytų eilės. Dabar net tos naujos sistemos įdiegimas praranda prasmę. Juk sistema ir buvo įdiegta tam, kad nebereikėtų kasininkų, užkardas pakiltų automatiškai", – dėstė D.Jasaitis.

Esą dabar vėl visi turės stoti į eilę ir pirkti bilietus keleiviams. Ir tai dar ne viskas – panaikintos atskiros eilės, vykstantiems į Kuršių neriją su nemokamais leidimais.

Mero teigimu, reikia išsiaiškinti, kas "tą destrukciją įvedė".

"Juk keltas yra vienintelis mūsų susisiekimas su žemynu, o su savivaldybe net nederinami jokie nauji projektai. Savivalda taip nužeminta, kad žemiau jau nėra kur. Žmonės, kurie turi keltis nemokamai per Kuršių marias, dabar padaryti nusikaltėliais. Man tai sunku suprasti", – kalbėjo D.Jasaitis.

Klaipėdiečių – mažuma?

Kiek tų lengvatinių leidimų buvo atimta iš Neringos ir kiek iš Klaipėdos savivaldybių gyventojų ar juridinių asmenų, LAKD patikslinti negalėjo.

Esą "Smiltynės perkėla" LAKD nepateikė informacijos, kuri savivaldybė kreipėsi dėl konkretaus leidimo išdavimo.

"Kelių direkcija neturi informacijos iš savivaldybių apie tai, kokių dokumentų pagrindu buvo išduoti leidimai. Perėmus leidimų sąrašus buvo tikrinama informacija, ar transporto priemonės savininkas arba valdytojas turi registruotą buveinę (juridiniai asmenys) arba deklaruotą gyvenamąją (fiziniai asmenys) vietą Neringoje ar Klaipėdos miesto dalyje – Smiltynėje", – aiškino LAKD atstovė Aušra Ramoškaitė.

Didžioji dalis leidimų vis dėlto išduota Neringoje veikiančioms įmonėms ir ten gyvenantiems žmonėms.

Nes Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus teigimu, pagal nuo 2018 m. sutikrintus ir bendrovei "Smiltynės perkėla" perduotus leidimus, nemokamai keltis keltu į Smiltynę suteikta vos 83 Smiltynės gyventojų transporto priemonėms.

Nemokami leidimai išduoti 396 Smiltynėje registruotų juridinių asmenų ir čia funkcijas vykdančių savivaldybės įmonių darbuotojams bei 141 Smiltynėje registruotų juridinių asmenų ir šioje teritorijoje funkcijas vykdančių savivaldybės įmonių transporto priemonei.

Klestėjo nusikalstama schema

Tai ne vienintelis skandalas dėl nemokamų leidimų keltis per Kuršių marias.

Pernai balandį FNNT nustatė, jog Klaipėdos regiono bendrovių sunkvežimiai, neteisėtai nemokamai plaukę keltais iš Klaipėdos į Neringą, padarė apie 350 tūkst. eurų žalos.

Ji padaryta valstybės lėšomis kompensavus už nemokamus leidimus.

Tyrėjai išaiškino, kad leidimų tvarka yra neefektyvi – per pastaruosius metus, pasinaudojus šešių bendrovių leidimais, buvo perkelta apie 4 tūkst. sunkvežimių, o tai sudarytų apie 500 jais pakrautų keltų.

Įtariama, kad tarp Neringos ir Klaipėdos bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto panaudos sutartys, tačiau Neringos bendrovės realiai transporto nenaudojo, o nemokami leidimai buvo perduodami Klaipėdos statybos ir transporto įmonėms.

Tokiu būdu verslininkai už automobilio perkėlimą nemokėdavo po 80 eurų.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tada tikino, jog aptikta itin įžūli sukčiavimo schema, kuria piktnaudžiauta ne vienerius metus.

Esą vieni verslininkai, vykdami į ar iš Neringos, už kėlimąsi mokėdavo nustatytą sumą, o kitų įmonių atstovai su vienu leidimu nemokamai sugebėdavo perkelti ir po keliasdešimt automobilių.

Praplaukiojo trečdalį mokesčių

Neatlygintinai per Kuršių marias turi teisę keltis Neringos savivaldybės ar Klaipėdos savivaldybės, tai yra Smiltynės gyventojai, neįgalūs asmenys bei juridinių įmonių ar įstaigų atstovai, registruoti ir dirbantys šioje savivaldybėje.

Neabejojama, kad būtent dėl šios priežasties nuo 2011 iki 2017 m. bendrovių skaičius Neringoje formaliai padvigubėjo ir pernai sausį siekė beveik pusę tūkstančio.

Visų jų atstovai turėjo teisę gauti leidimus "Smiltynės perkėlos" keltais keltis nemokamai.

Leidimai buvo išduodami dvejiems metams. Bendrovės "Smiltynės perkėla" duomenimis, per 2016–2017 m. išduoti 8 782 tokie leidimai.

Iš jų – 2 511 juridinėms įmonėms, 1 078 – įstaigoms, 5 020 – Neringos ir 113 Smiltynės gyventojams.

Visi, kurie turi teisę išskirtinei lengvatai, kaip rodo "Smiltynės perkėlos" statistika, bent jau 2017 m. ja naudojosi itin aktyviai.

2017-aisiais nemokamai per marias buvo perkelta daugiau nei 136 tūkst. transporto priemonių, 1,7 tūkst. priekabų, 115 tūkst. keleivių ir atlikti 347 specialieji reisai.

Neatlygintinai per Kuršių marias perkeltas transportas ir keleiviai pernai valstybei kainavo daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Šią sumą už atliktą paslaugą Susisiekimo ministerija pervedė "Smiltynės perkėlai".

O tai yra trečdalis visų Neringos savivaldybėje surinktų mokesčių ir įmokėtų į valstybės iždą.