BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS DIREKTORĖ NUOSKAUDĄ ĮVERTINO EURAIS

Beveik 10 tūkst. eurų – tokios sumos, neturtinės žalos atlyginimo iš miesto savivaldybės reikalauja biudžetinės įstaigos direktorė dėl, jos manymu, neteisingo tarnybinės veiklos įvertinimo. Klaipėdoje yra per 100 savivaldybės įstaigų, kurių vadovų tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, tačiau pirmą kartą dėl esą neteisingo įvertinimo iš savivaldybės siekiama prisiteisti pinigų.

Teisybės – į Ginčų komisiją

Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė į Lietuvos administracinių ginčų komisiją kreipėsi dėl, jos manymu, neteisingo tarnybinės veiklos įvertinimo.

Direktorė prašė panaikinti Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus potvarkį, kuriuo jos veikla buvo įvertinta patenkinamai, ir dėl to jai neskirtas papildomas kintamas priedas prie algos.

D. Stankaitienė skundė ir ankstesnį mero potvarkį dėl įspėjimo, kuris pareikštas kilus klausimams, kur dingo jos vadovaujamai biudžetinei įstaigai skirti degalai.

Ši istorija išaiškėjo po Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos audito, vėliau medžiaga perduota į prokuratūrą, kur šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau, dienraščio žiniomis, įtarimai iki šiol kol kas niekam nepareikšti.

Dar D. Stankaitienė Lietuvos administracinių ginčų komisijai pateikė reikalavimą iš savivaldybės priteisti neturtinę žalą.

Ji norėjo, kad Klaipėdos savivaldybė ne tik iš naujo atliktų jos tarnybinės veiklos vertinimą, bet dėl patirtų išgyvenimų išmokėtų beveik 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Susidomėjimas: po savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos audito D. Stankaitienės vadovaujamame Socialinės paramos centre, dalis auditorių aptiktos informacijos itin sudomino prokurorus. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sprendimas pusėms nepatiko

Administracinių ginčų komisija D. Stankaitienės prašymą tenkino iš dalies: savivaldybė turėtų iš naujo atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą, ko ir siekė tarnautoja, tačiau atmetė D. Stankaitienės reikalavimą dėl neturtinės žalos.

Nei Klaipėdos savivaldybės administracija, nei pati D. Stankaitienė nesutiko su tokiu Ginčų komisijos sprendimu.

Socialinės paramos centro vadovės ir savivaldybės ginčas persikėlė į teismą, į kurį kreipėsi abi suinteresuotosios pusės dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Jau pačiame pirmame teismo posėdyje D. Stankaitienė pageidavo rengti uždarus posėdžius, nes esą juose gali būti atskleista privačių jos duomenų.

Antras teismo posėdis turėtų būti lapkritį. Byla nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, Gargžduose.

Vertinimas lemia atlygį

Klaipėdos savivaldybės įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių postų tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas yra atliekamas kasmet.

Vertinimas būna nepatenkinamas, patenkinamas, geras ir labai geras. Jei savivaldybės įstaigos vadovas ar vadovaujamą postą užimantis tarnautojas dvejus metus iš eilės būna įvertinamas nepatenkinamai, su juo nutraukiama darbo sutartis.

Dienraščio duomenimis, D. Stankaitienės tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai.

Pagal įstatymus, šis vertinimas reiškia, kad asmuo iki kito vertinimo netenka kintamosios algos dalies priedo, tai yra, kažkiek nukenčia finansiškai.

Pagal įstatymus, jei tarnybinės veiklos įvertinimas yra geras, tada priedas siekia 20 proc. algos dalies, jei labai geras – 25 proc.

Per pastaruosius ketverius metus Klaipėdos savivaldybėje tai yra antras atvejis, kai tenka ginčytis, o dabar jau ir bylinėtis, dėl tarnybinio vertinimo.

Pirmuoju atveju savivaldybė buvo įpareigota iš naujo vertinti tarnybinio vertinimo rezultatu nepatenkintos tarnautojos veiklą.

Ji buvo įvertinta gerai, tačiau darbuotojai toks rezultatas nepatiko, nes norėjo, kad vertinimas būtų labai geras.

Tada tarnautoja kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri savivaldybę įpareigojo pervertinti, bet ir po pakartotinio vertinimo rezultatas liko toks pat, kaip ir pirminis.

Tuo atveju tarnautoja iš savivaldybės neturtinės žalos atlyginimo nereikalavo.

Direktorė buvo nekalbi

Pabandžius išsiaiškinti, kas paskatino D. Stankaitienę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš darbdavio, tai yra Klaipėdos savivaldybės, direktorę nebuvo taip lengvą surasti.

Tai pavyko padaryti, tik padedant jos pavaduotojai.

„Direktorei – nuotolinis, bet dirba. Neatsiliepia telefonu? Gal užsiėmusi buvo? Gal jai ką perduoti? Gerai, pasakysiu, kad atsilieptų“, – dienraščio žurnalistei pažadėjo Socialinės paramos centro direktorės pavaduotoja Eglė Buivydaitė.

Taip advokatai suskaičiavo.

Iš tikrųjų, kaip teigta, nuotoliu tądien dirbusi D. Stankaitienė, po skambučio jos pavaduotojai, žurnalistams atsiliepė telefonu, bet nedaugžodžiavo.

„Nieko negaliu komentuoti. Kodėl tokia suma? O iš kur jūs žinote sumą? Taip advokatai suskaičiavo. Šiaip aš neturėčiau komentuoti. Jeigu norite, kreipkitės į advokatą, kuris man atstovauja, ir su juo kalbėkite. Karoliui Gerbauskui. Aš jums atsakymo neturiu, prašau paskambinti advokatui“, – pareiškė D. Stankaitienė.

Ne ką aiškiau tapo ir pamėginus pakalbinti direktorės advokatą.

„Aš dabar nekomentuosiu, nes nežinau, su kuo aš šneku. Aš negavau iš klientės nurodymų ir nelabai galiu jums teikti informacijos. Iš kur jūs sužinojote šitą sumą? Matote, labai keista. Jūs gal ir prašykite komentarų iš to savo informacijos šaltinio? Nelabai jums galiu komentuoti, nes neturiu jokio nurodymo“, – teigė D. Stankaitienės advokatas.

D. Stankaitienės ir jos atstovo reikštas nepasitenkinimas dėl išaiškėjusios sumos, prašomos už neturtinę žalą, yra sunkiai suprantamas, nes net jei teismas ir priteistų prašomą sumą, ji būtų išmokėta mokesčių mokėtojų pinigais, tai yra, iš miesto biudžeto.

O tai jau yra viešas interesas.

Neturtinės žalos esmė

Pagal Lietuvoje galiojantį Civilinį kodeksą, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Kitaip tariant, žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais.

Neturtinė žala įvertinama bei atlyginama pinigais ir atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismų praktikoje ieškovai ar nukentėjusieji paprastai prašo didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Klaipėdoje nagrinėta itin žiauraus nužudymo byla: aukai peiliu ir šakute smogta 65 kartus.

Nužudytojo artimieji prašė 20 tūkst. ir 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismo sprendimu jiems bus atlyginta po 5 tūkst. eurų.

Šiuo atveju, panašu, jog D. Stankaitienė patyrė dvasinių išgyvenimų dėl neteisingo, pačios manymu, jos tarnybinės veiklos įvertinimo ir mano, jog teisinga būtų, kad savivaldybė iš miesto biudžeto už neturtinę žalą jai atlygintų beveik 10 tūkst. eurų.