Neužmirštuolė kelia sumaištį: vieniems tai – patriotinis simbolis, kitiems – svetimybė | kl.lt

NEUŽMIRŠTUOLĖ KELIA SUMAIŠTĮ: VIENIEMS TAI – PATRIOTINIS SIMBOLIS, KITIEMS – SVETIMYBĖ

"Neužmirštuolė" – iniciatyva, raginanti visus Lietuvos gyventojus Laisvės gynėjų dieną į atlapą įsisegti simbolį – neužmirštuolės žiedą, jau ne vienerius metus kelia sumaištį prieš kiekvieną šią atmintiną datą. Vieniems tai – patriotinis simbolis, kitiems – svetimybė, skleidžianti atgrasias asociacijas.

Papiktino neužmirštuolė

Dar gerokai prieš mėnesį iki Sausio 13-osios minėjimo Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus taryba visoms įmanomoms institucijoms, įskaitant premjerę, Seimo pirmininkę ir parlamentarus, išplatino pareiškimą, kuriuo piktinosi neužmirštuolių simbolio propagavimu.

"Pastaraisiais metais radijas ir televizija masiškai propaguoja neužmirštuoles. Sausio 12-os ir 13-os renginiuose Seime ir visuomenėje masiškai buvo brukamos Landsbergių populiarinamos neužmirštuolės. Visi žino, kad neužmirštuolė Lietuvos karalystėje ir Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo įprasminta kaip Lietuvos Laisvės kovų simbolis (kalba netaisyta – A.D.)", – pareiškime Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos vardu rašė Leonas Kerosierius.

Bandymas prilipdyti ar naujai sukonstruoti kokį nors simbolį, kuris su laisvės kova nėra susijęs, yra abejotinas, juolab jis įvairias visuomenės grupes ne vienija, o skaldo.

Jo teigimu, pagrindinis šalies laisvės simbolis yra trispalvė, kurią pastaraisiais metais per atmintinas dienas vis siekiama išstumti kitu – neužmirštuole.

Diskusija – trispalvė ar neužmirštuolė – Lietuvoje tęsiasi jau nuo 2014-ųjų, kai konservatorių iniciatyva šį simbolį imta intensyviai populiarinti, o visuomenės priešprieša dėl to kaskart suaktyvėja prieš Laisvės gynėjų dieną.

Visi drumstimai – praeityje?

Akivaizdu, kad naujadaras patinka ne visiems.

 

Patarimas: simbolius tyrinėjantis profesorius R.Balsys įsitikinęs, kad geriausia vengti daugiaprasmių simbolių, kurie gali turėti negatyvų istorinį šleifą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vienas šio naujojo simbolio šalininkų, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tvirtino, jog neužmirštuolės tema jau seniai išsemta.

"Visi drumstimai dėl neužmirštuolės jau praeityje, ar jūs norite juos atnaujinti? Kas nenori neužmirštuolės, gali jos nenešioti. Tai labai paprasta. Manau, kad šio klausimo kelti neverta", – įsitikinęs V.Landsbergis.

Tarsi norėdamas tai patvirtinti, po pokalbio su dienraščio žurnalistais V.Landsbergis į savo feisbuko paskyrą įkėlė naują įrašą, kuriame paminėjo neužmirštuolę.

"Sausio 13-ąją, 8 val. ryto – pats tinkamiausias laikas

užžiebti žvakelę lange, kad prieblandos praeivis

nesijaustų vienas. Žiūrėkite, kažkas budi. Gal artimas...

Atmintį ir atminimo ženklus turime branginti, saugoti.

Ir žvakę tamsiame lange, ir neužmirštuolę, ir Sausio

13-osios radijo šaukinį. Kažkodėl neseniai pakeistą,

jį reikia grąžinti, kad vėl skambėtų nors kartą,

vidudienį.

O, kad tėvynė, tavo šalis, būtų tas artimas, kurį žmogui

prisakyta mylėti ir sužeistam padėti.

Už tokį dvasios atgimimo tikslą verta užkurti ir dvi

žvakeles", – parašė V.Landsbergis.

Po šiuo įrašu tarp kelių dešimčių komentarų atsirado tokių, kurie labai greitai atkreipė dėmesį į paminėtą neužmirštuolę.

"Prie ko čia ta neužmirštuolė, ar kad prisimintų, kaip įmones už litą išpardavinėjo?" – piktinosi Silvija V.

Jonu Joneliu prisistatęs internautas pridūrė: "Neužmirštuolių niekas nesegėjo. Patriotai turėtų segėti Vyčio atributiką."

O Žydrūnas Pluta V.Landsbergiui į jo posmus, kur buvo paminėta neužmirštuolė, irgi atsakė posmu:

"Aš neprisimenu neužmirštuolės,

Ta nezabudkė tokia svetima...

Bet degsiu žvakę ir ne vieną,

Už tuos kurių nebėr šalia...

Tada Sitkūnuose gėlių nebuvo,

Net ir trispalvių neperdaug...

Stovėjom ir širdim tuksėjom,

Net nežinodami, ko galime sulaukt" (kalba netaisyta – A.D.)

Simbolis yra perteklinis

Laisvės kovų dalyvis, kunigas Robertas Grigas, kuris ne kartą teigė, jog neužmirštuolės simbolis brukamas primestinai, ir kad "jokios neužmirštuolės, aguonos, nė gvazdikai negali ir neturi išstumti Vyčio, trispalvės ir Gedimino stulpų" ir šiais metais, kai iškilo diskusija dėl šio simbolio, vėl aiškiai pakartojo savo nuomonę.

 

Robertas Grigas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Manau, kad tas simbolis yra perteklinis ir nereikalingas. Ir jo kūrėjams, norint ar nenorint, išstumia tautinius simbolius, su kuriais prieš 30 metų mūsų laisvės taikūs gynėjai stojo prieš ginkluotą sovietų jėgą", – kalbėjo R.Grigas.

Kunigas tikino, kaip krikščionis, neketinąs smerkti kitų žmonių intencijų, kurios proteguoja neužmirštuolės žiedą, gal esą ir gero norėta, bet, jo įsitikinimu, tai nėra tinkamas sumanymas.

"Nesu karštas sąmokslo teorijų šalininkas, bet kiekviename simbolyje galima atrasti daug įvairių prasmių. Svariau yra tai, ką žmonės naudojantys tą simbolį, nori į jį įdėti. Nors kai kurie simboliai taip suauga su tam tikromis idėjomis, kad paskui sunku jomis atsikratyti. Kad ir svastika, kuri buvo daugelio senųjų kultūrų ženklas, kurį mūsų etnografai atranda ir baltų segėse, ir visame pasaulyje. Tačiau šiuo metu ji siejama tik su nacių ideologija ir daugelį nuo jos nukentėjusių žmonių skaudina to simbolio viešinimas", – kalbėjo kunigas R.Grigas.

Taip yra ir dėl neužmirštuolės, kurioje kritikai įžvelgia įvairius neigiamus dalykus, nors šalininkai pabrėžia neužmiršimo motyvą, šiuo atveju Sausio 13-osios įvykių prisiminimą.

Tačiau šio simbolio daugiaprasmiškumas, anot R.Grigo, nieko gero neduoda.

"Su ta tikrąja Lietuvos pasipriešinimo istorija, kuri prasidėjo ne 1991 metais, o gerokai anksčiau, ir truko daugelį dešimtmečių, buvo naudojami visai kiti tautiniai simboliai, kurie lietuvių savimonei aiškiai bylojo, apie ką yra kalba. Beje, tai suvokė ir okupantai, kurie už trispalvės, Vyčio ar Gediminaičių stulpų viešinimą persekiojo. Todėl bandymas prilipdyti ar naujai sukonstruoti kokį nors simbolį, kuris su laisvės kova nėra susijęs, yra abejotinas, juolab jis įvairias visuomenės grupes ne vienija, o skaldo", – teigė R.Grigas.

Trispalvė, Vytis ir Stulpai

Pačiam kunigui, kovojusiam su sovietų sistema ir nuo jos nukentėjusiam, asmeniškai brangūs visi tautiniai simboliai, kuriuos jo tėvai ar seneliai slapčia parodydavo kažkur išsaugotus.

Nes tiek Vytis, tiek trispalvė ar Gedimino stulpai buvo draudžiami ir persekiojami sovietmečiu.

Už juos kartais tekdavo sumokėti laisvės, netekties ar dar didesne kaina.

Kunigas teigė, kad jam mieliausia trispalvė, kuri savo spalvų deriniu tarsi atkartoja gimtinės peizažą, ir Vytis, išreiškiantis veržlumą bei ryžtą ginti savo tautą ir laisvę.

R.Grigas prisiminė epizodą iš vaikystės. Jis parodė, kaip giliai lietuvių dvasioje net sovietmečiu buvo įsišaknijęs laisvės ilgesys.

Kai jis buvo gal antrokas, jo pirmoji mokytoja šviesaus atminimo Danutė Mickevičienė vaikams pasakojo apie valstybinius simbolius, žinoma, sovietinius.

"Ji papasakojo apie sovietinį herbą, bet pridūrė, kad anksčiau Lietuvos herbas buvo Vytis, tai – toks jaunas ant žirgo skriejantis raitelis. Ji pridūrė, kad tai buvo buržuazinės Lietuvos herbas. Taip mokytoja privalėjo sakyti. Bet ji sakė, kad ir Vytis buvo geras herbas, kuris išreiškė mintį, kad mes nieko pulti nenorime, bet, jei mus užpuls, ginsimės. Esu tikras, kad tai nebuvo įrašyta mokymo programoje, ir mokytoja taip kalbėjo savo vidinio jausmo ir lietuviško patriotizmo skatinama", – prisiminimais pasidalijo R.Grigas.

Reikšmes pasirenkame patys

Klaipėdos universiteto etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Rimantas Balsys, nagrinėjantis simbolius ir jų prasmę, stebisi vis nesibaigiančiais ginčais dėl neužmirštuolės ir šio simbolio vaidmens patriotiniame fone.

"Kai kurie dalykai žemėje apskritai nieko nereiškia, kol mes nesusitariame, ką jie reiškia. Juk koks nors X niekam nėra lygus, kol mes nesusitariame, kad tas X bus lygus penkiems ar septyniems. Taip yra ir dėl simbolių, ypač dėl naujai atsirandančių ar tų, kurie prikeliami iš užmaršties. Jei sutarsime, kad tas simbolis mums yra svarbus ir reikšmingas, tai galime jį ir naudoti, o jei kažkam atrodo, kad jis yra blogas, tegul siūlo geresnį", – dėstė R.Balsys.

Čia profesorius priminė atvejį, kiek iečių buvo sulaužyta dėl svastikos, labai seno ženklo, kurį kažkada panaudojo naciai. Todėl esą lig šiol svastika asocijuojasi būtent su jais.

"Manau, kad niekada nesusitarsime dėl šitų dalykų. Ypač šiuo metu, kai žmonės yra pikti, susierzinę. Pakanka paskaityti komentarus prie bet kokio straipsnio internete. Baisu. Taigi neužmirštuolė irgi patenka į tą pačią dirvą. Todėl kartais geriausia vengti daugiaprasmių simbolių, kurie gali turėti kokį nors istorinį šleifą. Juk atsimename Sausio 13-osios įvykius, yra tų laikų nuotraukos, argi viso šito negana? Istoriją reikia nuolat priminti, kartoti apie ją, juk istorija tik taip ir aktualizuojama. O ką reiškia pati neužmirštuolė? Nieko nereiškia, tik – gėlelė, esmė – kas slypi už jos", – pastebėjo R.Balsys.

Rašyti komentarą
Komentarai (56)

to tikintis

į provoslavų bažnyčia einant,nereikia

to irutė

prietranka,ar ne laikas grįžti į durnyną.Matosi,veryga nedagydė ir išleido anksčiau laiko.Ar tave kas verčia pirkti tas neužmirštuoles?Turėkis lenino ženkliuką ir džiaukis

irute

Tai iteisinta uab kur visus pinigus susirenka lansnukiu gauja,pagalvok kiek parduodama kiekvienais metais,jei pinigai butu skirti labdarai,manau niekas neveltu triuksmo, mini sausio 13-ta o pinigus zeria sau,nereikia jokiu pastangu
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS