Norinčiųjų išmokti lietuviškai – pilna klasė | kl.lt

NORINČIŲJŲ IŠMOKTI LIETUVIŠKAI – PILNA KLASĖ

Nuo šiandien Tautinių kultūrų centre prasidės lietuvių kalbos mokymai kitataučiams. Iš viso užsiregistravo beveik 80 žmonių, bet sąrašas ilgėja, nepaisant to, kad oficiali registracija baigėsi rugpjūčio 31-ąją.

Iš viso numatomos kelios grupės – pradedančiųjų ir pažengusiųjų. Pasak Klaipėdos tautinių kultūrų centro vadovės Jelenos Butkevičienės, kai kurie sugrįžta kartoti kursą, nes nori patobulinti kalbos žinias.

„Programa įgyvendinama pagal Tautinių mažumų departamento ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos projektą, tai du šaltiniai, kurie finansuoja šią mūsų veiklą. Bus keturios grupės – antradieniais ir ketvirtadieniais bus pradedančiųjų grupės, kurios turės keturias valandas, o trečiadienį – dvi grupės pažengusiųjų. Pažengusieji tie, kurie lankė pas mus kursus pavasarį“, – pažymėjo pašnekovė.

Programos tikslas – šnekamoji kalba, kurią galima pritaikyti kasdieniškose situacijose – nuo parduotuvės iki gydymo įstaigos, bei gebėti papasakoti apie save, savo šeimą.

Kursai vyks rusų ir lietuvių kalbomis. Rudenį įprastai jie prasideda nuo rugsėjo iki gruodžio vidurio, pavasarį – nuo vasario iki birželio pabaigos.

Tarp besimokančiųjų lietuviškai daugumą šiuo metu sudaro ukrainiečiai ir baltarusiai.

„Mes matome, kad yra šnekamosios kalbos poreikis, nes vienur jie gauna daugiau teorinių žinių, o pas mus – daugiau praktinių. Mūsų kursai neapsiriboja vien pamokomis klasėse. Programoje numatome ir apsilankymus įvairiuose muziejuose Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte, lankomės kultūros įstaigose, tad tuo pat metu jie turi galimybę ne tik pasipraktikuoti lietuvių kalbą, bet ir pažinti įstaigas, esančias Klaipėdoje“, – sakė J. Butkevičienė.

Pernai lankiusieji lietuvių kalbos kursus turėjo galimybę apsilankyti Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bokšte, taip pat Palangos muziejuje, Kretingos botanikos sode, Drevernoje ir kitur.

Pastebima, kad anksčiau daugiau lankėsi garbaus amžiaus senjorų, visą gyvenimą kalbėjusių rusų kalba, o pastaraisiais metais jų gretas papildė karo pabėgėliai iš Ukrainos ir baltarusiai.

„Dėl tokio intensyvumo galvoju, kad gali tekti papildomą grupę organizuoti, nes tikrai poreikis yra didžiulis. Atvyko nemažai karo pabėgėlių ir jie stengiasi integruotis. Noriu pasidžiaugti, kad keletas kursų lankytojų jau išlaikė lietuvių kalbos egzaminus, įgijo kvalifikaciją pagal parengtą programą“, – džiaugėsi J. Butkevičienė.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Eikit peklon su savo Gavnopoliais

Sensacija!1klasė!Tuo tarpu,kitiems likusiems,dzin ta lietuvių kalba ir Lietuva.Jeigu metus su viršum,prabuvę Lietuvoje,net kelių elementarių frazių, neapverčia liežuvio pasakyt.Arba tiesiai į akis tyčiojasi, kad "nesipazorins" lietuviškai kalbėdami.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS