NORINTIESIEMS ATSISAKYTI DUJŲ BALIONŲ – PARAMA: SKIRS 10 MLN. EURŲ

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pranešė, kad 2021-aisiais vėl numatoma teikti finansinę paramą daugiabučių gyventojams, norintiems atsisakyti dujų balionų. Perėjimas prie saugesnių energijos šaltinių galėtų padėti išvengti ne vienos problemos.

Tęsia darbus

Ministerijos teigimu, kitais metais vėl bus teikiama parama, kurios tikslas – nutraukti suskystintų naftos dujų balionų naudojimą šalies gyventojų namuose. Trijų ar daugiau aukštų daugiabučiuose įsikūrę asmenys galės kreiptis dėl paramos pereiti prie saugesnių – elektros arba gamtinių dujų – energijos šaltinių.

Šiam tikslui numatoma skirti 10 mln. eurų. Kaip ir šiemet, vienas butas galės gauti iki 600 eurų negrąžinamą finansinę paramą.

Į šią sumą įskaičiuota namų vidaus tinklų įrangos ir pertvarkymo, elektros instaliacijos ar dujų sistemos transformavimo bei naujos įrangos įsigijimo išlaidos.

Ką daryti?

"Savivaldybės žiniomis, šiuo metu Klaipėdos mieste yra 38 daugiabučiai, kuriuose maistui gaminti gyventojai naudoja dujų balionus", – teigė uostamiesčio savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė.

Trijų ar daugiau aukštų daugiabučių gyventojai, naudojantys dujų balionus, pirmiausia turėtų kreiptis į namo valdytoją. Tas asmuo gali būti bendrijos pirmininkas, administratorius ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.

Tuomet organizuojamas butų savininkų susirinkimas ir kartu priimamas sprendimas, kokiu energijos šaltiniu bus keičiami dujų balionai.

Priėmus sprendimą ir apskaičiavus darbams reikiamą biudžetą, valdytojas su paraiška gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą.

Pavojus – realus

Gaisro atveju dujų balionai kelia didžiulį pavojų. Nors dažniausiai gaisrai kyla ne dėl jų, pastatui užsidegus ir balionui sprogus, pasekmės būna žiaurios.

"Kilus gaisrui ugniagesiai pirmiausia slopina liepsnas ir stengiasi kuo greičiau išnešti dujų balioną, kad sprogdamas šis nesukeltų daugiau padarinių", – teigė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Sprogimo atveju griūva namo sienos, o gyventojai gali patirti traumų.

Ne gaisro atveju, jei žmonės nesandariai uždaro balionus, galimas apsinuodijimas. Gyventojams neturint smalkių detektoriaus, dujos kaupiasi nepastebimai, kol žmonės pradeda negaluoti.

"Svarbiausia, kad dujų įjungimo ir keitimo darbus atliktų tai išmanantys specialistai. Patys gyventojai neturėtų užsiimti saviveikla, nes kartais jie tiesiog nežino visų saugumo reikalavimų", – tikino A. Maslauskienė.

Pokyčiai vyksta

Dujų balionų problema aktuali visoje Lietuvoje.

Pirmo kvietimo teikti paraiškas dėl finansavimo tikimasi sulaukti kitų metų vasario pabaigoje.

2020-aisiais daugiau nei devynių šimtų šalies daugiabučių gyventojai nusprendė atsisakyti dujų balionų ir pereiti prie saugesnių energijos šaltinių.