Nuo denio – į juodą nežinią Pereiti į pagrindinį turinį

Nuo denio – į juodą nežinią

2009-08-05 23:59
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Derybos: "Limarko" kompanijos prezidentas V.Lygnugaris vakar nenorėjo atskleisti, ar jau žinomi iš laivo "Saturnas" penkis įkaitus paėmusių pagrobėjų reikalavimai.
Derybos: "Limarko" kompanijos prezidentas V.Lygnugaris vakar nenorėjo atskleisti, ar jau žinomi iš laivo "Saturnas" penkis įkaitus paėmusių pagrobėjų reikalavimai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Milijonas dolerių. Du. Gal trys. Kokios išpirkos paprašys pagrobėjai už Lietuvos jūreivius? Toks klausimas vakar sukosi ne tik jų artimųjų, bet ir daugelio lietuvių galvose.

Deramasi dėl įkaitų gyvybių

Prie Nigerijos krantų ginkluoti jūrų piratai iš Lietuvos laivo "Saturnas" pagrobė penkis klaipėdiečius jūrininkus – vyrai išgabenti nežinoma kryptimi.

Įkaitų gyvybė priklausys nuo Lietuvos sugebėjimų derėtis su galvų medžiotojais. Mūsų šalis su tokia situacija susiduria pirmą kartą.

Piratų kateris prie "Limarko" laivininkystės kompanijai priklausančio laivo priartėjo naktį iš pirmadienio į antradienį apie antrą valandą. Virvėmis užkopę į laivo denį, užpuolikai jėga išgabeno tuo metu budėjusius jūrininkus. Penki iš keturiolikos laive buvusių paimti įkaitais. Tikinama, kad grėsmės jų gyvybei nėra. Ar laivo kapitonui Sergejui Triškinui pavyko išlikti laisvėje, laivo savininkai komentuoti nepanoro.

Vakar uostamiestyje esančiame "Limarko" kompanijos biure apsilankęs šiuo metu atostogaujantis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su bendrovės prezidentu Vytautu Lygnugariu bendravo dvi valandas. Neskelbiama, ar pagrobėjai jau susisiekė su kompanija. V.Ušackas dar nenorėjo atskleisti, ar yra žinomi piratų reikalavimai. Dažniausiai atviroje jūroje vykdomi jūreivių pagrobimai siejami su išpirkos reikalavimu už jų gyvybes.

"Limarko" laivininkystės kompanijos prezidento V.Lygnugario pareiškimas, esą kompanija informuota apie įkaitų būklę, leidžia spėti, kad bendrovė jau derasi su pagrobėjais.

"Iš įvairių informacijos šaltinių, kuriais mes gauname informaciją, yra žinoma, kad penki įgulos nariai, kurie pagrobti, yra saugūs", – apie pagrobtus jūrininkus mįslingai kalbėjo V.Lygnugaris.

Pagrobimas įvykdytas žaibiškai

Užpuolikai nesikėsino į jokį turtą. Kiek žinoma, automatais ginkluoti įsibrovėliai nesužeidė nė vieno laive buvusio vyro, krovinys taip pat nenukentėjo. Civiliuose laivuose draudžiama gabentis ginklų, tad įgula rimtam pasipriešinimui neturėjo galimybių, jūrininkai tokiais atvejais prieš užpuolikus gali panaudoti tik vandens srovę.

"Nebuvo pasipriešinta. Ar įmanoma tai padaryti plikomis rankomis prieš automatinius ginklus?" – retoriškai klausė V.Lygnugaris.

Laivas tuo metu stovėjo išoriniame Escravos reide prie Nigerijos krantų. Šaldytą žuvį atgabenęs krovininis laivas turėjo būti iškraunamas antradienio rytą. Iki kranto lietuviams buvo likę kelios jūrmylės.

"Užpuolikų veidus dengė kaukės. Kiek žinoma, viskas įvyko staiga. Pagrobti tuo metu budėję jūrininkai, visi jie lietuviai", – situaciją komentavo "Limarko" laivininkystės kompanijos vadovas.

"Patekti į laivą nėra sudėtinga, mūsų reide stovintys laivai lygiai taip pat lengvai pasiekiami. Priplaukus kateriais, nėra sunku užmesti virves ir patekti ant denio", – tikino V.Lygnugaris.

Laivo įgula – saugi

Kompanija tikina nuolat palaikanti ryšį su laivo įgula, tačiau kol kas nėra sprendimo, ar laivas toliau gali tęsti kelionę. Kompanijos vadovas V.Lygnugaris pabrėžė, kad "Saturnas" šiuo metu yra saugiu atstumu nuo Nigerijos krantų.

"Laivas yra funkcionalus, palaikome ryšį su mūsų agentu Nigerijoje", – teigė V.Lygnugaris.

Kompanijos vadovas nenorėjo komentuoti, ar laivas yra draustas grobimo atveju.
"Saturno" kelionės tikslas – Koko uostas. Šiuo metu mūsų laivų tame regione daugiau nėra", – tikino V.Lygnugaris.

Paprašė JAV pagalbos

Užsienio reikalų ministras V.Ušackas tvirtino tikįs, kad tarptautinė bendruomenė neliks abejinga Lietuvos prašymams.

"Kartu su įmonės savininkais dėsime visas pastangas, kad Lietuvos piliečiai būtų išlaisvinti, kad jie būtų saugūs ir jų gyvybei negrėstų jokia grėsmė. Tai pirmas atvejis, kai Lietuva susiduria su tokia situacija. Sudaryta tarpžinybinė komisija, kreipėmės į ES, Nigerijos institucijas, paprašyta ir Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbos", – vakar tikino užsienio reikalų ministras V.Ušackas.

Taip pat ministras pastebėjo, kad ES ir NATO turėtų tarti savo žodį tokioje situacijoje, kai susiduriama su realia grėsme ES piliečiams.

Artimieji išgyvena šoką

"Limarko" laivininkystės kompanijos biuro duris vakar išsigandę varstė pagrobtų įgulos narių artimieji.

"Nieko kol kas nežinome, mes patys ištikti šoko", – skubėdama į kompanijos vadovo kabinetą tarstelėjo vieno jūreivių žmona.

Jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža taip pat apgailestavo, kad stokoja informacijos apie penkių jūrininkų būklę.

Įkaitų gyvybė saugoma

"Situacija yra rimta. Tačiau tai ne pirmas toks atvejis, kai užpultas lietuvių laivas. 1998 metais buvo užpultas Lietuvos jūrų laivininkystės motorlaivis "Algirdas", – pasakojo P.Bekėža.

Tuomet iš Indijos į Singapūrą plaukusiame laive jūrų piratai net buvo peršovę vieną įgulos narį. Tačiau tą kartą grobikus domino laivo krovinys, o ne išpirka už gyvybes.

Šiemet Somalio piratų nelaisvės jau yra ragavęs vienas klaipėdietis. Vyras įkaitu buvo paimtas piratams užgrobus Norvegijos kompanijos "Salhus Shippuing AS" tanklaivį "Bow Asir".

Laivų remonto ir statybos inžinierius Pavelas Galijevskis jau sugrįžęs į namus yra pasakojęs, kad jūrų piratai suvokia, jog su laivo savininkais derybos būna sėkmingos tik tuomet, kai įkaitai yra gyvi.

Derybos tąkart sėkmingai baigėsi po trijų savaičių, kai laivo savininkai sutiko sumokėti 2,4 mln. dolerių išpirką. Pinigai pagrobėjams nebuvo pervedami į sąskaitą, išpirka buvo nugabenta sraigtasparniu. Paketai su grynaisiais buvo numesti iš sraigtasparnio į atvirą jūrą netoli norvegų laivo. Tik susigraibę laimikį jūrų banditai paliko laivą.

Vakar internete atsirado liudijimų, kad toje pat vietoje prie Nigerijos krantų prieš devynerius metus buvo užpultas ir laivas "Vega". Esą vairinėje buvę vyrai tuomet buvo apšaudyti iš automatų ir tik atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo, nes įgula sugulė ant grindų.

Turistai į Nigeriją nevyksta

Jūrų saugumo komiteto duomenimis, piratai dažniausiai siaučia trečiojo pasaulio valstybių vandenyse. Nesaugiausiomis laikomos Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos bei vakarinės Pietų Amerikos pakrantės. Pastaruoju metu ypač pavojingos tapo Afrikos pakrantės. Į pavojingiausių regionų dešimtuką, kuriam tenka daugiau kaip du trečdaliai užpuolimų, įeina Nigerija, Vietnamas, Gajana, Ekvadoras ir Adeno įlankos bei Raudonosios jūros regionas.

Apie Nigeriją yra daug prieštaringos informacijos. Oficialus šios Afrikos šalies pavadinimas – Nigerijos Federacinė Respublika. Joje nesaugu, turistams čia atvykti nerekomenduojama. 60 metų šalį valdė britai, o nepriklausomybę ji atgavo 1960-aisiais spalį.

Čia daug naftos išteklių, tačiau juos valdo galingos baltųjų naftos kompanijos. Todėl Nigerija pilna rusų, prancūzų, italų, amerikiečių. Baltaodžiai dirba ir gyvena uždarose teritorijose, didelėse bazėse, kurias juosia kelios aukštos sienos su spygliuota viela ir saugo automatais ginkluoti kareiviai. Į miestą baltaodžiai išvyksta tik su ginkluota apsauga. Naftos kompanijos nuomoja žemę iš vietinių genčių.

Už genčiai priklausančiuose vandenyse atsiradusius laivus genčių atstovai paprastai reikalauja išpirkos. Baltieji laivų šeimininkai jas dažniausiai sumoka. Argumentas – gali netekti ne tik krovinio, bet ir įgulos.

Nigerijos miestai veikiau primena ne miestus, o sąvartynus. Lagosas, didžiausias šalies miestas, yra ištisas lūšnynas. Elektra čia įjungiama tik porai valandų per dieną, už ją niekas nemoka. Mokesčiai čia yra nesuprantamas žodis. Teigiama, jog 75 proc. Nigerijos gyventojų gyvena mažiau nei už 1 JAV dolerį per dieną. Pragyvenimo rodiklis yra kūno formos. Jei žmogus storas, vadinasi, turi pinigų maistui. Gal dėl to vietinėse televizijose diktorėmis paprastai dirba tik apkūnios moterys.

Prašyti išmaldos ir vogti – daugumos gyventojų, kurių yra beveik 132 mln., užsiėmimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų