ORO TARŠA KLAIPĖDOJE: KĄ BYLOJA TYRIMAI

Kaskart, garsiau prabilus apie oro taršos problemas mieste, akys įprastai ima krypti į uosto įmonių pusę. Tačiau tiek situacijos stebėsena realiu laiku, kuriai pasitelkiamos skirtingose Klaipėdos vietose įrengtos oro kokybės tyrimų stotys, tiek susisteminta oro kokybės monitoringo informacija atskleidžia kiek kitokį vaizdą.

Fiksavo akivaizdų atotrūkį

Oro kokybės tyrimo (OKT) stotys oro taršos rodiklius fiksuoja Bangų gatvėje, Šilutės plente ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) teritorijoje.

Informacija apie oro kokybę mieste renkama nuolat ir prieinama savivaldybės interneto svetainėje, duomenų apžvalgą bei palyginimus atlieka Aplinkos apsaugos agentūra.

Remiantis šios vasaros OKT stočių duomenimis, visus tris mėnesius mažiausia kietųjų dalelių koncentracija ore nustatyta būtent uosto teritorijoje, centrinėje ir pietinėje miesto dalyse įrengtų Aplinkos apsaugos agentūros stočių rodikliai – aukštesni.

Pavyzdžiui, KVJUD teritorijoje esanti OKT stotis rugpjūčio 7 d. ore užfiksavo žemiausią kietųjų dalelių kiekį – 3,1 mg/m3, panašūs geri oro kokybės rodikliai išsilaikė ir kitomis dienomis.

O rugpjūčio pirmąją savaitę, nors riba ir nebuvo viršyta, kietųjų dalelių kiekis pietinėje dalyje buvo pakilęs iki 33 mg/m3 (vidutinė paros norma siekia 50 mg/m3). Rodikliai keliskart didesni išliko ir Šilutės plente, palyginti su oro kokybe prie uosto bendrovių.

Kvapai – didesnė problema?

Uostamiesčio savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, jog, atsižvelgiant į savivaldybės atliekamus oro tyrimus ir valstybinio aplinkos oro monitoringo tinklui priklausančių Klaipėdos OKT stočių duomenis, nenustatyta, kad pietinėje dalyje matuojamų oro teršalų vidutinės koncentracijos smarkiai skirtųsi nuo kitų miesto teritorijų.

Pagal atliktus kvapų modeliavimus buvo identifikuoti didžiausi kvapų skleidimo šaltiniai.

"Vykdant savivaldybės aplinkos oro monitoringą pietinėje miesto dalyje papildomai matuojamas sieros vandenilis ir amoniakas, bet ir šių teršalų užfiksuotos koncentracijos neviršija ribinių verčių", – tvirtino savivaldybės atstovė.

Anot R.Jievaitienės, šioje uostamiesčio dalyje viena didžiausių oro taršos problemų išlieka kvapai. Jai spręsti sudaryta darbo grupė iš savivaldybės administracijos, įmones kontroliuojančių valstybinių įstaigų bei miesto ūkio subjektų atstovų.

"Pagal atliktus kvapų modeliavimus buvo identifikuoti didžiausi kvapų skleidimo šaltiniai. Tuo remdamosi įmonės pasirengė taršos mažinimo priemonių planus ir juos įgyvendina. Laukiame pakartotinių kvapų tyrimų, kuriuos atlieka Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, kad būtų įvertintas įgyvendintų priemonių efektyvumas", – aiškino valdininkė.

Rasa Jievaitienė. Vytauto Petriko nuotr.

Ribinės vertės neviršytos

Vis dėlto džiugiausia žinia, remiantis uostamiesčio savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėjos pateikta informacija, yra tai, jog nuo 2019 m. Klaipėdoje apskritai nėra viršytos ribinės vertės nė pagal vieną matuojamą oro taršos parametrą.

Savivaldybės atstovės teigimu, 2020 m., palyginti su 2019 m., vidutinė metinė NO2 koncentracija Klaipėdoje net buvo mažesnė.

"2020 m. vidutinės metinės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos nė vienoje Klaipėdos OKT stotyje neviršijo ribinės vertės", – komentavo R.Jievaitienė.

Tačiau esą, priklausomai nuo metų laiko ir tuo metu vyravusių orų sąlygų, mieste atskiromis dienomis OKT stotys užfiksavo aukštą kietųjų dalelių koncentracijos lygį.

Klaipėdos savivaldybės užsakytame miesto oro kokybės tyrime, kurio duomenys prieinami savivaldybės tinklalapyje, be kita ko, galima susipažinti ir su labiausiai miestą teršiančių bendrovių sąrašu.

Taršiausiųjų įsipareigojimai

R.Jievaitienės teigimu, iš savivaldybės pusės buvo imtasi atitinkamų žingsnių, skatinant taršiausias įmones mažinti savo emisijas: miesto taryba 2021 m. vasario 26 d. patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2019 m. ataskaitos rodiklių gerinimo planą.

"Ūkio subjektai, deklaruojantys oro taršą, geranoriškai įsipareigojo imtis oro taršos mažinimo priemonių, kad išmetimai į orą Klaipėdoje mažėtų", – įvardijo savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vadovė.

Be to, pasak R.Jievaitienės, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, miesto teritorijoje esantys stacionarūs oro taršos šaltiniai 2020 m. į aplinką išmetė apie 1,4 proc. mažiau teršalų (bendras emisijų kiekis), palyginti su 2019 m.

Labiausiai teršiančios Klaipėdos įmonės (kiekis tonomis per metus išmetamų teršalų)

1. "Orion Global Pet" (555,5 t/m).

2. "Grigeo Klaipėda" (495,1 t/m).

3. "Klaipėdos energija", Klaipėdos RK (415,9 t/m).

4. "Klaipėdos mediena" (324,0 t/m).

5. "Fortum Klaipėda" (292,7 t/m).

6. "Pramonės energija", Klaipėdos katilinė (232,4 t/m).

7. "Hoegh LNG Klaipėda", suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu (164,1 t/m).

8. "Baltic Premator Klaipėda" (150,8 t/m).

9. "Klaipėdos nafta" (142,1 t/m).

10. "Pack Klaipėda" (109,9 t/m).

Atliktų oro kokybės tyrimų Klaipėdos mieste ir aplinkos oro kokybės būklės vertinimo ataskaitos duomenys.