Paaiškėjo memorialinės lentos A. Venclovai likimas | kl.lt

PAAIŠKĖJO MEMORIALINĖS LENTOS A. VENCLOVAI LIKIMAS

Klaipėdos savivaldybės atstovai sutarė nuo pastato Vilties gatvėje nuimtą memorialinę lentą Antanui Venclovai atiduoti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų. Taip pat miesto politikams bus siūloma Liudo Giros gatvei sugrąžinti istorinį Ernsto Vicherto vardą. Dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo dar laukiama oficialaus sprendimo iš vadinamosios desovietizacijos komisijos.

Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija nusprendė, kad Klaipėdoje neturėtų būti L. Giros gatvės pavadinimo ir nuo pastato Vilties gatvėje būtų pašalinta atminimo lenta su bareljefu A. Venclovai.

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas siūlyti miesto tarybai L. Giros gatvei grąžinti istorinį E. Vicherto pavadinimą.

Taip ši gatvė buvo vadinama prieškariu.

E. Vichertas (1831–1902) buvo teisininkas, rašytojas, dramaturgas, visuomenės veikėjas, 1859–1860 m. dirbo Klaipėdos teismo asesoriumi.

Viena žymiausių jo apysakų – „Šaktarpis“ (lietuvių kalba išleista 1929 m., pakartotas leidimas 1981 m.), jos pagrindu 2000 m. sukurtas meninis filmas „Elzė iš Gilijos“ (rež. Algimantas Puipa).

Sprendimo dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo dar nėra, komisija laukia istorikų pažymos.

Teigiama, kad toks atsargumas dėl poetės vardo panaikinimo iš viešųjų erdvių reikalingas ne tik dėl gatvės pavadinimo, kuri yra ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Jei bus apsispręsta pakeisti ir S. Nėries gatvės pavadinimą, šitai gatvei taip pat esą būtų prasminga sugrąžinti senąjį pavadinimą, ji anksčiau buvo vadinta Geležinkelio Stoties gatve.

„Išsiuntėme Vilties gatvės namo, ant kurio kabo memorialinė lenta A. Venclovai, administratoriui raštą, prašydami, kad jie nuimtų tą lentą. Susitarėme su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus administracija, kad lenta nukeliautų į muziejų. Vis tiek tai yra istorijos dalis. Gal jos nereikia viešai eksponuoti, kad šiuo metu visuomenei nekiltų tam tikrų klausimų dėl sovietinio laikotarpio iškreipto pateikimo, bet muziejuje kaip istorinė vertybė, manyčiau ta lenta turėtų užimti savo vietą“, – teigė savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška.

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

audra

viska nulupkit ismeskit .Bet Salomejos Neries neistrinsit is atminties mano

seni

tvarto kiemsargiai nusitaikė i naujus taikinius? Nebturi ka veikt jau paminklus visus ir memorialus žuvusems antro pasaulinio karo nugalėtojams nuvartė išniekino tai dabar atėjo eilė visom išlikusiom istorija liudinančiom vietom? Žinoket nieko nepanaikinsit Galit tas lentas nors ir savo dantim nugraušt Jei iki dabar žmonelia išlaikė įvykius kap pokariu miškiniai ale už Lietuvą kariavo tai išlaikis atminy ir kokias iamžintas vietas konervatnykaa sunaikino

nezabitauskui

ar jau išsigydei,ar vis dar rašinėji iš Švėkšnos?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS