Pagerbė genocido aukas

Pagerbė genocido aukas

2025-10-16 14:55

Pirmą kartą Klaipėdoje, piliavietėje, buvo iškilmingai pakelta Mažosios Lietuvos vėliava, skirta pagerbti ir prisiminti Mažosios Lietuvos genocido aukas. Susirinkę garbūs svečiai pasidalijo ne tik istoriniais faktais, bet ir palinkėjo išlikti solidariais su valstybėmis, kurios šiuo metu taip pat išgyvena karą ir smurtą.

Minėjimo pradžioje, skambant trimito garsams, susirinkusieji tylos minute pagerbė Mažosios Lietuvos genocido aukas. Tuo pačiu metu pakilo ir minėtoji vėliava. 

Po to sveikinimo žodį tarė Klaipėdos savivaldybės mero patarėjas Mantas Macikas, kuris teigė, kad nors vėliavos pakėlimo ceremonija – graži ir prasminga, už jos slypi skaudi istorija.

„Norėtųsi palinkėti mums visiems susitelkti vardan valstybės, prisiminti, kas esame, iš kur esame kilę ir kodėl svarbu saugoti savo šaknis, tapatybę. Tegul šis simbolinis vėliavos pakėlimas primena mums, kaip svarbu išlikti solidariais su valstybėmis, kurios patiria skausmą, kokį patyrė ir Mažoji Lietuva“, – sakė M. Macikas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys padėkojo visiems susirinkusiems ir pasidalijo keliais istoriniais faktais.

„Atminties išsaugojimas, tai, ką mes darome šiandien ir ką padarėme pakeldami vėliavą, rodo mūsų neabejingumą ir žinojimą bei pagarbą istorijai. To krašto žmonės turėtų didžiuotis, kad Klaipėdoje gyvena protingi žmonės, gerbia, myli savo istoriją, atranda vietą toje istorijoje“, – kalbėjo J. Genys.

Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė taip pat akcentavo, kad šis minėjimas sukelia ir šiltus, ir tuo pačius graudžius jausmus.

„Labai šilta, miela ir tuo pačiu graudu. Gražiai iškilo Mažosios Lietuvos vėliava, tai glosto mūsų širdį, bet ir graudu, nes šita tragedija, be abejo, palietė mūsų tėvus, senelius, giminaičius, artimuosius, lygiai taip pat kaip ir vietos vokiečių gyventojų. Ši diena – istorinė, nes pirmą kartą piliavietėje suplevėsavo Mažosios Lietuvos vėliava ir mes taip garsiai šią dieną minime“, – džiaugėsi R. Šimkutė.

O 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys skaitys pranešimą „Sovietų nusikaltimai Rytų Prūsijoje 1944–1946 metais“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
realiai

Antro PK karo metu, tiek po jo buvo vykdoma gausybė žiaurumų, bet išskiriamas tik vienas segmentas, nors žiaurumu pasižymėjo visi, patys baisiausi buvo prancūzų kolonijų laukiniai daliniai, bet apie tai subtiliai nutylima, neatitinka vyraujančios konjunktūros. p.s. britai su jankiais ištisus miestus su civiliais gyventojais sudegino , sudegino gyvus - humaniškai . Apie tai, kokie žiaurumai buvo vykdomi "demokratinių" valstybių kolonijose irgi nutylima.
0
0
> patikslinimas

Taip, sovietinių kacapų-fašistų ir iškrypėlių ant tankų aukas.
1
0
patikslinimas

Genocido? Tikrai? Gal nacių genocido aukas? Kada pagerbsite genocido Palestinoje aukas?
0
-1
Visi komentarai (6)