PAJŪRYJE – G. NAUSĖDOS TRIUMFAS

Vakarų Lietuvos savivaldybėse, išskyrus Neringą, pirmajame prezidento rinkimų ture dominavo ekonomistas Gitanas Nausėda. Vieninteliai neringiškiai daugiausia simpatijų skyrė parlamentarei Ingridai Šimonytei. Premjeras Saulius Svernelis šiuose rinkimuose liko trečias, daugiausia prielankumo jis sulaukė Šilutės rajone.

Klaipėdos favoritas – klaipėdietis

Uostamiestyje pirmajame prezidento rinkimų ture favoritu tapo iš Klaipėdos kilęs ekonomistas G.Nausėda.

Už jį balsavo 24 808 klaipėdiečiai (36,64 proc.). Antroje vietoje liko I.Šimonytė. Ją palaikė 18 637 rinkėjai (27,53 proc.).

Nors kai kuriose apylinkėse (Gimnazijos, Danės, Muzikos centro) I.Šimonytė gerokai lenkė G.Nausėdą. Girulių apylinkėje už ją balsavo beveik 41 proc. rinkėjų, o už G.Nausėdą čia balsus atidavė 32 proc.

Tačiau suskaičiavus visus klaipėdiečių balsus, išryškėjo pastarojo pranašumas.

Trečioje vietoje Klaipėdoje, surinkęs 16,87 proc. (11 419 balsų), liko S.Skvernelis. Kai kuriose apylinkėse (Nykštuko, Vėtrungės, Žilvičio, Smiltelės) dabartinis premjeras surinko per 21 proc. rinkėjų balsų, o Sulupės ir Strėvos apylinkėse jo gerbėjų skaičius viršijo net 24 proc.

Ketvirtą vietą uostamiestyje šiuose rinkimuose užėmė Klaipėdoje gyvenantis filosofas Arvydas Juozaitis, surinkęs 5,86 proc. (3 970 balsų). Bene labiausiai rinkėjai jį palaikė Šatrijos apylinkėje, kur už jį balsavo 9,3 proc. klaipėdiečių.

N. Puteikis prarado pasitikėjimą?

Šie prezidento rinkimai buvo visiškai pragaištingi kitam klaipėdiečiui, Seimo nariui Nagliui Puteikiui, kuris prieš pat rinkimus pareiškė ketinąs atsiimti savo kandidatūrą (nors jau buvo prasidėjęs išankstinis balsavimas) A.Juozaičio naudai.

Tokie politiko veiksmai neliko be rezultato, tiksliau antirezultato. Už N.Puteikį, kuris 2016 m. Seimo rinkimus laimėjo vienmandatėje Danės apygardoje, palaikomas bemaž puspenkto tūkstančio rinkėjo, šį kartą balsavo tik 840 klaipėdiečių (1,24 proc.).

Dar liūdnesni skaičiai, palyginti su 2014 m. prezidento rinkimais, kuriuose už N.Puteikį balsavo beveik 9,5 proc. arba 124 333 rinkėjai, ir jis liko ketvirtas.

Dabar visoje Lietuvoje N.Puteikį palaikė tik 11 138 piliečiai (0,8 proc.). Šio politiko gerbėjų skaičius per pastaruosius metus sumenko daugiau nei 11 kartų.

Net politikos naujokas Mindaugas Puidokas šįkart Klaipėdoje gavo 1 855 balsus (2,77 proc.), tai yra dvigubai daugiau nei N.Puteikis. O Lietuvos mastu M.Puidoko rezultatai triskart lenkė N.Puteikio balsus.

Mažesnio palaikymo Klaipėdoje per šiuos prezidento rinkimus sulaukė tik Valentinas Mazuronis, surinkęs 0,53 proc. (358 balsai).

Už jį nė vienas rinkėjas nebalsavo Molo ir S.Daukanto apylinkėse, Kuršių apylinkėje V.Mazuronį palaikė du rinkėjai, o Politechnikos apylinkėje – vienas.

Jūreivių apylinkės specifika

Prezidentą rinko ir jūrininkai, šiuo metu esantys reisuose. Laivuose šį kartą turėjo teisę balsuoti 261 Lietuvos pilietis. Rinkimuose dalyvavo 250 jūrininkų (95,79 proc.).

Tarp jūrininkų favoritas irgi buvo ekonomistas G.Nausėda, už jį balsavo 34,16 proc. (83 rinkėjai).

Už I.Šimonytę – tik 10,7 proc. (arba 26 balsai). Antroje vietoje liko S.Skvernelis – 16,87 proc. (41 balsas). Nuo jo mažai atsiliko Valdemaras Tomaševskis (16,05 proc., arba 39 balsai).

A.Juozaitį palaikė 19 rinkėjų (7,82 proc.), Vytenį Povilą Andriukaitį – 17 (7 proc.), V.Mazuronį – 13 jūrininkų (5,36 proc.).

N.Puteikis gavo 4 balsus (1,65 proc.), o M.Puidokas – vos vieną balsą (0,41 proc.).

O iš viso Klaipėdos miesto rinkėjų sąraše yra 127 413 balso teisę turinčių asmenų.

Pilietinę pareigą atliko 53,59 proc. Klaipėdiečiai buvo aktyvesni nei per 2014 m. prezidento rinkimus, kai balsavo 50,51 proc. balso teisę turinčių uostamiesčio gyventojų.

Dėl lyderio klausimų nekilo

Klaipėdos rajone, kur balso teisę turi 47 243 rinkėjai, šį kartą balsavo 56,05 proc. gyventojų, kiek mažiau nei šalies vidurkis.

Susumavus balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad ir čia populiariausias G.Nausėda, už kurį savo balsą atidavė 39,74 proc., arba 10 450 Klaipėdos rajono gyventojų.

I.Šimonytė liko antra. Už ją balsavo 27,71 proc., arba 7 287 rinkėjai. Trečioje vietoje – S.Skvernelis (18,2 proc., arba 4 786 balsai).

A.Juozaitį palaikė 1 460 Klaipėdos rajono gyventojų (5,55 proc.), V.P.Andriukaitį – 873 rinkėjai (3,32 proc.), M.Puidoką – 793, arba 3,02 proc. gyventojų. N.Puteikis, V.Mazuronis ir V.Tomaševskis rajone gavo po kelis šimtus balsų.

Panašiai balsuota ir Kretingos rajone, kur balso teisę turi 32 386 rinkėjai. Tačiau jie balsavo kiek pasyviau (54,86 proc.).

Ir Kretingoje G.Nausėda buvo pirmas (38,97 proc., arba 6 881 balsas), I.Šimonytė – antra (25,03 proc., arba 4 420 balsų), o S.Skvernelis – trečias (21,75 proc., arba 3 840 balsų).

N.Puteikiui (gavo 187 balsus), V.Mazuroniui (96 balsai) ir V.Tomaševskiui (37 balsai) Kretingos rinkėjai palankumo neparodė.

Kurortai pasirinko skirtingai

Konservatorių forpostas – Palanga pirmajame ture irgi gausiau balsavo už G.Nausėdą. Jį palaikė 36,65 proc., arba 3 342 rinkėjai, už I.Šimonytę balsavo 32,61 proc., arba 3 057 palangiškiai.

S.Skvernelis liko trečias (16,26 proc., arba 1 524 balsai). Palangiškiai taip pat aktyviau palaikė ir A.Juozaitį (6,81 proc., arba 638 balsai).

Palangoje balso teisę turi 14 897 gyventojai, balsavo 63,41 proc.

Gausiau nei Palangoje šįkart balsuota tik Neringoje (aktyvumas siekė 67,63 proc.). Šiame kurorte balso teisę turi 4 291 rinkėjas.

Neringa – vienintelė Vakarų Lietuvos savivaldybė, kurioje daugiausia balsuota ne už G.Nausėdą (33,88 proc., arba 978 balsai), bet už I.Šimonytę (40,42 proc., arba 1 167 balsai), nors dar rinkimų kampanijos metu Neringos meras Darius Jasaitis išreiškė atvirą paramą S.Skverneliui.

O štai Šilutės rajone S.Skvernelis liko antras (už jį balsavo 27,12 proc., arba 4 849 rinkėjai). Šilutiškiai, kaip ir dauguma Vakarų Lietuvos savivaldybių rinkėjų, daugiausia palaikė G.Nausėdą (36,45 proc., arba 6 518 balsų).

Ekonomistas rinkimų favoritu tapo 46 Lietuvos rinkimų apygardose, I.Šimonytė – 8, V.Tomaševskis – 3, o S.Skvernelis – 2.

Tačiau, susumavus visus rezultatus, N.Nausėda liko antras, jį 2 647 balsais lenkė I.Šimonytė. Abu jie dėl prezidento posto susigrums po dviejų savaičių, gegužės 26 d.

Lauras Bielinis

Politologas

Antrajame prezidento rinkimų ture situacija teoriškai yra palankesnė G.Nausėdai. Nes jis apglėbia didesnį rinkėjų diapazoną nei I.Šimonytė. Juk vis tiek visi puikiai supranta, kad I.Šimonytė yra konservatorių žmogus, jų palaikoma, remiasi jų resursais, o G.Nausėdos resursas yra jis pats. G.Nausėdos palaikymas yra jo paties sukurta šalininkų sistema, apimanti visą Lietuvą, ką jis ir toliau darys, kaip jis pareiškė. Jis dirbs ne su politinėmis partijomis, o kontaktuos su rinkėjais ir važinės po Lietuvą. Na, o kalbant apie kitus kandidatus, N.Puteikis šiuo atveju pademonstravo visišką neprincipingumą, parodė, kaip jis geba išduoti ne tik savo principus, bet ir savo rinkėjus, kad pasiektų vienokį ar kitokį rinkimų efektą su tais, su kuriais jis sutarė. Šie jo veiksmai privedė prie to, kad jis "pergudravo" pats save. Manyčiau, kad jis sugadino savo reputaciją rinkėjų akyse, ir nežinau, ar jam pavyks laimėti artėjančiuose Seimo rinkimuose. N.Puteikis turi suvokti, kad reputaciją reikia saugoti, o ne prekiauti ja. Kodėl V.Mazuronis dalyvavo šiuose rinkimuose? Gal jis taip tikėjosi pritraukti rinkėjus artėjančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Gal čia jo koks nors inertinis veiksmas. Bet iš tikrųjų V.Mazuronis savimi ženklina į užmarštį einančio politiko likimą. Kodėl tiek mažai rinkėjų balsavo už A.Juozaitį? Jo problema ta, kad jis pasirinko tokią ideologinę rinkimų strategiją, kuri atitinka siaurą rinkėjų ratą. Tie argumentai, kuriuos jis teikia, išgirstami tik labai siaurame socialiniame sluoksnyje. Tai yra politinio nelankstumo, ideologinio sustabarėjimo pavyzdys.