PASTATO LIKIMAS: ISTORIJA VIRSTA GRIUVĖSIAIS

Dar visai neseniai miestą puošęs Vyriausiojo policijos komisariato pastatas vis labiau panašėja į pamotės skriaudžiamą pelenę. Šis neogotikos statinys ne tik riogso išdaužytais ir užkaltais langais. Jau kuris laikas jo fasado nebepuošia šeši žibintai, menantys dar XIX a. antrąją pusę, kai istorinis statinys, o ir gatvė buvo apšviečiami dujiniais žibintais.

Pirmiausia dingo žibintai

Pastato fasadus dar visai neseniai puošė šeši žibintai. Dabar tas vietas, kur jie buvo pritvirtinti prie sienos, žymi tik metaliniai vamzdeliai, kuriais atitekėdavo dujos, o vėliau jie panaudoti elektros laidams apsaugoti.

Klaipėda buvo vienas progresyviausių krašto miestų, jo gatvės sutemus neskendėdavo tamsoje.

Praeities žinovas, leidėjas Kęstutis Demereckas yra surinkęs daug medžiagos apie gatvių žibintus.

Viešos ekskursijos metu jis pasakojo, kokia buvo šio apšvietimo struktūra, kur ir kokie žibintai yra buvę, ir su liūdesiu konstatavo, kad visai neseniai praradome galimybę gyvai pamatyti paskutiniuosius jų pavyzdžius.

Būtent šie žibintai, menantys garbingą miesto praeitį, tapo vienu pirmųjų vagių taikiniu.

2017 m. vasarą tuometė savivaldybės Paveldosaugos skyriaus darbuotoja Birutė Butkuvienė informavo Turto banko atstovus, kad vagys jau nupjovė du žibintus nuo ištuštėjusio Jūros g. 1 numeriu pažymėto buvusio policijos pastato ir paragino išsaugoti likusius.

Po to pastato valdytojo – Turto banko darbuotojai demontavo likusius žibintus ir paėmė juos saugoti.

Turto banko techninės priežiūros ir eksploatavimo valdytojas Julius Deivis Calzonas patikino, kad šie keturi žibintai saugomi, tiesa, kur konkrečiai, neatskleidė, juokaudamas, kad tai – karinė paslaptis. Kitų vertybių, kurias bankas būtų ėmęsis saugoti, nesama.

Meno vertybių juodoji rinka egzistuoja.

"Kiek tokie žibintai gali kainuoti, neįsivaizduoju, mes jų šiuo požiūriu nevertiname. Istorinio daikto vertė neabejotinai didesnė nei menkaverčio metalo, kurį galima būtų parduoti metalo supirktuvėje. Meno vertybių juodoji rinka egzistuoja, tiesa, pastebime, kad iš mūsų šalies dažniau išvežami kompaktiški, nedidelės apimties daiktai", – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Pažymose konstatavo nykimą

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, vykdant pirkimo ar pardavimo sandorį, reikalauja notarui pateikti pažymą. Savivaldybei ir statinio savininkui nustatyta pareiga atlikti pastato apžiūrą.

Tokia pažyma galioja tik pusmetį, tad po šešių mėnesių paveldosaugininkams vėl tenka apžiūrėti objektą.

2015 m. perduodant statinių kompleksą Jūros gatvėje, buvo suregistruotos saugotinos vertybės: pastato tūriai ir suplanavimas, fasadų architektūriniai sprendimai, plytų dekoras, senojo pastato centrinėje dalyje išlikę augalinio ornamento turėklų fragmentai iš ketaus.

Visa tai užfiksuota dar 2011 metais.

"Būtent tokios apžiūros metu 2017-aisiais paaiškėjo, kad pavogti du žibintai. Pastatas be jų – kaip moteris be blakstienų. Departamentas yra sukūręs saugotinų objektų apžiūros formą. Pavyzdžiui, 2017 metų lapkričio 2 dieną vertindami statinio fizinės būklės pokyčius specialistai patvirtino faktą, kad viso pastato fizinė būklė labai pablogėjo. Tai buvo konstatuojama faktiškai visą laiką, kol pastatas buvo nebenaudojamas. Prikelti pastatą naujam gyvenimui prireiks ne vieno milijono eurų", – prognozavo V.Juška.

Iki 2015 metų, kai iš Jūros gatvės išsikėlė policininkai, pastatas jau buvo vadinamas avariniu, pareigūnams ant galvų čia krisdavo tinkas.

Ne parduos, o valdys

Šiomis dienomis laukiama tam tikrų žinių iš Vyriausybės.

Prieš porą mėnesių Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle pasidžiaugė, kad balandžio 18 d. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pasirašė pavedimą Finansų ministerijai ir Turto bankui pateikti atitinkamo sprendimo-nutarimo projektą Vyriausybei.

Šiuo raštu nurodyta iki birželio 1 d. pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl pastato Jūros g. 1 perdavimo valdyti centralizuotai Turto bankui, kartu numatant šį pastatą rekonstruoti, pritaikyti teismų funkcijoms atlikti ir nuomos teisėmis perduoti Klaipėdoje veikiantiems teismams įsikurti.

Tada buvo nuspręsta apriboti galimybę valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus perduoti savivaldybių nuosavybėn.

Buvęs policijos pastatas iki šiol buvo valdomas kaip objektas, kurį pardavus gauti pinigai būtų panaudoti naujojo policijos pastato Kauno gatvėje statybai apmokėti.

Po neįvykusių aukcionų jis buvo išbrauktas iš parduodamo turto sąrašo.

Dabar jį siūloma įrašyti į centralizuotai Turto banko valdomo turto sąrašą. Tai reiškia, kad pastatą imtų administruoti, rekonstruoti, prikelti gyvenimui Turto bankas, kuris statinį galėtų išnuomoti Klaipėdos apygardos teismui.

Vakar konkrečių siūlymų Vyriausybė dar nebuvo gavusi.

Buvo nuėję apsižiūrėti

Ilgą laiką Klaipėdos apygardos teismui vadovavęs Arvydas Daugėla prisiminė vienas pirmųjų pagalvojęs apie tai, kad naujų pirkėjų nesulaukiantis statinys galėtų tapti naujaisiais teismo rūmais.

Klaipėdos apygardos teismui buvo paskirtas sklypas Kauno gatvėje, šalia naujojo policijos komisariato, bet kalbos apie grandiozines statybas nutilo.

Bandyta ieškoti kitų patalpų sovietinėje prekybos valdyboje nebetelpančiam teismui, nes planams rekonstruoti jį didinant ir aukštinant nepritarta. Kitų erdvių ir laisvų patalpų neatsirado.

"Ta mintis buvo visai logiška, juk Jūros gatvėje XIX amžiaus antroje pusėje buvo statytas būtent teismui. Ploto ten tikrai pakanka. Kartu su Nacionalinės teismų administracijos ir savivaldos atstovais į buvusį policijos pastatą buvome nuėję apsižvalgyti. Ta mintis sukosi ne tik mūsų galvose. Čia buvo svarbus ir piniginis klausimas. 2016 metų vasarą buvo labiau linkstama pritarti naujo pastato statybai, juolab kad paveldinis statinys Jūros gatvėje tuo metu buvo vertinamas 4 mln. eurų. Bet labai greitai ši kaina sumažėjo iki pusantro milijono", – prisiminė A.Daugėla.

Klaipėdos apygardos teismas yra atvira visuomenei institucija, joje dažnai lankosi ne tik besibylinėjantys asmenys, čia vyksta ekskursijos, pamokos, jo vitrinose nuolat eksponuojami dailės kūriniai.

Perkėlė iš piliavietės

Miesto praeities žinovas istorikas Dainius Elertas įsitikinęs, kad buvęs teismo ir kalėjimo pastatų kompleksas vertingas ne tik savo išvaizda.

Statinio atsiradimą inspiravo naujos institucijos atsiradimas. 1848 metais Klaipėdoje pradėjo veikti prisiekusiųjų teismas. Jis buvo įkurtas piliavietėje, komendanto name, ant pylimo. Labai greitai paaiškėjo, kad šiam teismui funkcijoms vykdyti reikia erdvesnių patalpų.

Dar prieš 1854 m. įvykusį didįjį Klaipėdos gaisrą buvo išskirtas plotas teismui pastatyti – prieš karališkojo Klaipėdos uosto statybos valdybos pastatą.

Pirmasis pastatas buvo stačiakampio formos. Greitai jis taip pat tapo ankštas. 1862 metais teismo pastatas įgavo U formą.

Jame apsigyveno dalis teismo pareigūnų su šeimomis. Statinyje veikė keli teismai. Citadelės kalėjimas nebetenkino miesto poreikių, todėl pastatų kompleksą nuspręsta dar labiau išplėtoti.

1887 metais statinių kompleksas įgijo dabartinį pavidalą. Jame atsirado ne tik kalėjimo kompleksas, bet ir prižiūrėtojų šeimų gyvenimui skirtas priestatas, dirbtuvės kaliniams, įsikūrė kriminalinė policija. Šalia buvo pastatytas hipodromas, kuris išliko iki šių dienų.

Dirbo garsus rašytojas

"Iki šiol menkai tyrinėti viešųjų institucijų, veikusių šiame pastatų komplekse, reikšmingi įvykiai, be to, neatskleistos ten dirbusios asmenybės", – galimų tyrimų kryptis apibūdino D.Elertas.

Vienas garsių žmonių, dirbusių tuometiniame Klaipėdos teisme, vokiško psichologinio kriminalinio romano pradininkas Ernstas Wichertas (1831–1902).

Jis sugebėjo savo teismuose sukauptą praktiką ir patirtį perkelti į literatūrą. Iki šiol į lietuvių kalbą išversti ne visi šio autoriaus kūriniai, kuriuose vaizduojami lituanistiniai siužetai. Plačiau žinomi jo kūriniai "Šaktarpis" ir "Ėvė", apsakymai "Nikolas Bumbulis". Autorius rėmėsi realiais atsitikimais su detaliais psichologiniais vietos gyventojų portretais bei aplinkos aprašymais.

Pradėjęs dirbti Klaipėdoje, vėliau E.Wichertas buvo perkeltas į Priekulę, bet darbo reikalais dažnai buvodavo Klaipėdoje, tad matė minimo pastato statybas, bendravo su kolegomis.

Pastatas susijęs su garsiausiomis savo laikmečio bylomis ir jų veikėjais. Pavyzdžiui, T.Neumanno ir E.Sasso.

Pastatas savo funkcijos nepakeitė ir po 1939 metų. Esama duomenų, kad nacių laikais vienas kitas lietuvis čia buvo kalintas už savo lietuviškumą ir pažiūras.

Vykdė egzekucijas

Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo rekonstruotas ir jame įsikūrė TSRS valstybės saugumo struktūros, kartais dar vadinamas rusiška abreviatūra MGB. Buvusiame teismo ir kalėjimo pastate tuomet įkurtas MGB kalėjimas Nr. 2. Pirmąjį numerį turėjo Lukiškių kalėjimas.

Pasak D.Elerto, 1945 m. Klaipėdoje buvo sušaudyti partizanai Adolfas Bartušas, gimęs 1922 m., ir jo brolis Teodoras, gimęs 1924 m. Istorikas svarstė, ar ši egzekucija galėjo būti įvykdyta Jūros gatvės 1-uoju numeriu pažymėtame kalėjime.

1951 metais būtent čia buvo tardoma, kankinama ir nuo kančių mirė partizanų ryšininkė 1915-aisiais gimusi Eugenija Valevičienė-Motiejūnienė, mergautinė jos pavardė – Mažonytė.

Tais pačiais 1951 metais Klaipėdoje Karo tribunolo nuosprendžiu buvo pakarti trys partizanai.

Vertybė, būtų ne tik XIX amžiaus architektūros detalės, bet ir partizanų kankinimus menantys pėdsakai.

D.Elertas pasakojo, kad 1952 m. žiemą buvo suimtas partizanas, vadovavęs Buganto būriui, kuris veikė tarp Kartenos ir Kretingos. Karo tribunolo sprendimu vadas buvo sušaudytas. Kur tai įvyko, dar nėra iki galo žinoma.

Gali būti, kad istorikai ras duomenų apie dar daugiau šiame pastate nužudytų žmonių.

Tikrai žinoma, kad kalėjime buvo laikomi 1952 m. suimti nepilnamečiai, Šilutės mokykloje įkūrę rezistencijos palaikymo grupę, – Vladas Pupšys ir Eugenijus Rimvydas Stancikas.

"Dalis bylų yra išlikusios, jos dar laukia atidesnio istorikų tyrimo. Tikiu, kad istorikai dar neatrastais faktais praturtins ne tik mūsų miesto ir krašto istoriją, bet ir atskleis daugiau buvusio kalėjimo pastato istorijos spalvų. Vertybė, būtų ne tik XIX amžiaus architektūros detalės, bet ir partizanų kankinimus menantys pėdsakai", – įsitikinęs D.Elertas.