Uostamiesčio daugiabučių namų kiemuose sumažėjo nenaudojamų automobilių. Tik už tai reikėtų dėkoti ne miesto valdininkams ir policijai. Mašinų prikimštas aikšteles apvalė senų automobilių vagys, sukūrę visą sistemą, kaip savininkams iš panosės nugvelbti jų turtą.

Ketino dar važinėti

"Keistas sutapimas – prieš porą savaičių į kiemą buvau atsivežęs draugus, kurie remontuoja automobilius. Drauge apžiūrėjome mano opelį ir susitarėme, kad tempsime jį į dirbtuves tvarkyti.

Darbo buvo visai nedaug, trūko tik mažos detalės, kad įdėjęs naują akumuliatorių galėčiau važinėti. Mašinos padangos buvo truputį išsileidusios, bet tikrai ne tiek, kad stovėtų ant ratlankių, – pasakojo klaipėdietis Linas. – Vieną lapkričio rytą radau ant priekinio mašinos lango priklijuotą raudoną lapelį. Ant jo buvo parašyta: "Pirkčiau jūsų automobilį". Ten pat nurodytas telefono numeris, kuriuo prašyta paskambinti".

Kadangi mašina savininkui buvo reikalinga važinėti į darbą užmiestyje ir jis rengėsi ją netrukus remontuoti, Smiltelės gatvėje gyvenantis vyras raudoną lapelį tiesiog nuplėšė ir net neketino tartis dėl "Opel Vectra" pardavimo.

Priminė velykinį kiaušinį

Kitą dieną Linas nustėro per langą pamatęs, kad jo mašina primena velykinį margutį – automobilis buvo visas apklijuotas tokiais pat raudonais lapeliais. Jie buvo visur: ant langų, durelių, stogo, variklio dangčio.

Savininkas visus juos nuplėšė ir suklijavo ant galinio bamperio, taip demonstruodamas, kad prašymą susisiekti su mašiną pirkti norinčiais asmenimis matė, bet kol kas neketina su jais bendrauti.

Dar viena diena praėjo be ekscesų.

Ketvirtąją dieną Linas savo opelio neberado. Jis tiesiog dingo iš aikštelės.

Kaimynas pasakojo matęs du jaunus vyrus, vilkėjusius rūbais, panašiais į specialios tarnybos drabužius.

Žmogus bandė kalbinti tuos du jaunuolius, bet jie pasisakė dirbantys savo darbą, tikino, kad šeimininkas viską žino ir, užtempę opelį ant tralo, jį išsivežė.

Žinojo tikslius duomenis

Linas suprato, kad čia pasidarbavo ne kas nors kitas, o tie patys mašiną norėję pirkti veikėjai, ir ėmėsi skambinti ant raudono lipduko nurodytu telefonu.

Paaiškėjo, kad vagys ne tik įžūlūs, bet ir yra susirinkę visą informaciją, kuri paprastam mirtingajam neprieinama.

Kai opelio savininkas pradėjo klausinėti apie savo automobilį, išgirdo pareiškimą, neva mašina jam nepriklausanti, o tikroji jos šeimininkė leidusi ją išgabenti.

Klaipėdietis įtaria, kad vagys susižino visą informaciją apie nusižiūrėtą automobilį.

"Tas vaikinas paminėjo faktus, kuriuos galėjo žinoti tik ankstesnis opelio savininkas. Prieš keletą metų šią mašiną pirkau iš žmogaus, kuriam jos remontas tąkart pasirodė pernelyg brangus, todėl pasiūlė man jį pirkti. Kaina pasirodė prieinama, tai ir paėmiau. Blogiausia, kad tada neįforminome sandorio. Už privalomąjį draudimą sumokėjau aš, bet įrašėme buvusio savininko pavardę", – prisiminė Linas.

Pasirodo, vagys susižinojo visą automobilio istoriją, kas ir kada jį įsigijo, kur gyvena pastarasis savininkas. Šiuo atveju savininke buvo įvardyta mašiną Linui pardavusio vyro žmona.

Vilniuje gyvenanti moteris apie savo turtą prisiminė tik tiek, kad mašina buvo atiduota remontuoti.

Vis dėlto pradžioje mašiną išgabenę asmenys žadėjo Linui sumokėti. Jie tikino, kad dabar yra išvykę į Vokietiją, o kai grįš, iškart atsiskaitys. Dienos ėjo, bet skambučio vyras taip ir nesulaukė.

Tada jis nusprendė pats apsilankyti automobilių demontavimo aikštelėje, kurios darbuotojais vyrai buvo prisistatę.

Meluoja apie darbo vietą

Nuvažiavęs į Liepų gatvėje veikiančią automobilių utilizavimo įmonę, Linas ėmė ieškoti Henriko ir Tomo. Įmonės savininkas Andrius iškart suprato, apie ką kalba, ir atvėrė Linui akis. Jis neslėpė, jog šie du vyrai yra jam tiek prikiaulinę, kad jis nebenori girdėti net jų vardų.

"Man atrodo, kad jų sudrausminti niekas negalės – pernelyg gerai jie įsikirto į sistemą. Apgaudinėja žmones, o šie dėl kelių šimtų litų nenori prasidėti su policija. Bet blogiausia, kad jie naudojasi svetimu vardu. Ne kartą ir ne du pas mane buvo atvažiavę žmonės klausti, kur yra mano darbuotojai Tomas arba Henrikas. Šitie vyrukai prisistato, kad pas mane dirba, bet iš tiesų tai yra netiesa. Dažniausiai jie būna pažadėję žmonėms atiduoti kokias nors mašinos detales arba pinigus už išgabentą automobilį. Tada turiu įtikinėti, kad šie vyrai nėra mano darbuotojai, o tik apgavikai. Manau, tokių apgautųjų Klaipėdoje atsirastų daugybė", – pasakojo Andrius.

"Elgiasi kaip ligoniai"

Verslininkas teigė ir pats nuo šių dviejų apgavikų nukentėjęs. Kažkada išsigabeno automobilį, o pinigų nesumokėjo.

Kai įmonės vadovas pasiskundė policijai, Henrikas atėjo pas jį su tėvais ir mažu vaiku. Visi ėmė prašyti, kad atleistų vaikinui, mat jis neseniai buvęs nuteistas lygtine bausme, todėl bent koks nusižengimas įstatymui jam reikštų kelionę už grotų.

Taip išspaudęs gailestį Henrikas išmeldė pasigailėjimo, Andrius atsisakė pretenzijų, o tyrimas buvo nutrauktas.

"Tada jis man sumokėjo 800 litų, tiek, kiek ir buvome sutarę už mašiną, kurią jis išsigabeno. Bet žiūriu, kad išvadų tie du draugai nepadarė. Jie elgiasi kaip ligoniai, negali sustoti", – teigė verslininkas.

Nesumokėjo po aukciono

Linas – ne vienintelis, kurio mašina iškeliavo nežinia kur. Apgautas buvo ir jo draugas, kuris savo automobilį pardavinėjo aukcione. Tąkart mašiną išsigabenę asmenys žadėjo netrukus sumokėti, bet litų už parduotą automobilį atgauti nepavyko.

Paaiškėjo, kad taip miestą "švarina" minėtais Henriko ir Tomo vardais besivadinantys du 25 metų klaipėdiečiai.

Jų veikimo planas paprastai būna toks pat. Bendrininkai apvažiuoja kiemus, kur gyventojų mašinos sunkiai telpa, apžiūri, kuris automobilis jau seniai nenaudojamas, ir palieka lapelį su pasiūlymu jį įsigyti.

Po kelių bandymų susisiekti su savininku, bendrininkai į kiemą atvažiuoja tralu, užkelia mašiną ir išgabena ją į utilizavimo įmonę.

Jeigu automobilyje yra parduoti tinkamų detalių, jas parduoda vadinamiesiems laužynams, o likusią dalį – mašinų utilizavimo įmonėms. Taip iš vienos mašinos pasipelno nuo 300 iki 800 litų.

Paprastai gatvių sanitarais praminti vyrai taikosi į automobilius, pagamintus ne vėliau nei 1996 metais.

Ieškos, kas atskleidė duomenis

Nuo vagių nukentėjęs Linas užsiminė, kad kalbindamas juos telefonu išgirdo pasiūlymą sumokėti 600 litų.

Tačiau klaipėdietis savo 1993 metais pagamintą "Opel Vectra" įvertino 2 tūkst. litų ir apie automobilio vagystę pranešė policijai.

Uostamiesčio Vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimo skyriaus tyrimų pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šios mašinos vagystės.

Pareigūnai ketina išsiaiškinti ne tik transporto priemonės vagystės aplinkybes, bet ir tai, kaip įtariamieji gavo viešai neskelbiamus duomenis.

Valstybės įmonės "Regitra" Klaipėdos filialo vadovas Saulius Budinas teigė, kad oficialiai duomenis šioje įmonėje galima gauti tik apie savo asmeninės transporto priemonės ankstesnius valdytojus, įmonės vadovas gali juos gauti apie juridinį asmenį, tokie duomenys pateikiami ir teisėsaugos institucijoms.

S.Budinas teigė, kad savivaldybės valdininkai, kurie imasi bešeimininkio turto nustatymo, turi prieigą prie "Regitros" duomenų bazės, bet jie gali matyti tik tai, kas yra paskutinis savininkas.
"Galbūt vagys turi kur nors pažįstamų, bet tikrai ne pas mus, nes kiekvienas mūsų darbuotojas gali prisijungti tik savo asmeniniu kodu", – tikino S.Budinas.

Komentaras

Vytautas Agintas
Klaipėdos apylinkės prokuroras

Jeigu mašina yra be ratų, valstybinių numerių ir techniškai nepatikrinta, ji nebevadinama automobiliu. Jeigu jo vertė nesiekia 390 litų, tokio daikto vagystę būtų galima traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą. Jeigu automobilis nevažiuoja dėl gedimo ar degalų stokos, bet turi valstybinius numerius, jo vagystė traktuojama kaip automobilio pagrobimas ir gali būti baudžiama iki 6 metų laisvės atėmimo, skiriant ir papildomų bausmių. Anksčiau senų automobilių buvo daugiau, šiemet jų yra gerokai sumažėję. Dabar dauguma mašinų vagių specializuojasi grobti prabangius automobilius. Klaipėdoje ne kartą buvo nuteisti ir senų mašinų vagys. Tais atvejais jiems buvo inkriminuotas automobilių pagrobimas. Kadangi mašinos nebuvo didelės vertės, teismai šiek tiek sušvelnino bausmes. Daugelis jų mano, kad nenaudojami automobiliai neturi savininkų arba šie yra išvykę ir dėl mašinos dingimo į policiją nesikreips. Parduoda juos į metalo supirktuves, pasipelno keliais šimtais litų ir ieško kitų. Pamenu, buvo nuteistas vienas 50-metis, kuris samdydavo įmones svetimiems automobiliams išvežti. Pernai už analogišką veiklą nuteisti trys jauni vyrukai. Bene vienas jų yra įtariamas ir dabar.