PLANAS – NAIKINTI PARKUS

Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje bręsta reformos. Planuojama iš 34 saugomų teritorijų direkcijų palikti funkcionuoti 8, o gal tik 6 administracinių vienetų struktūrą. Tai reiškia, kad aplinkosaugininkų laukia atleidimų banga.

Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje bręsta reformos. Planuojama iš 34 saugomų teritorijų direkcijų palikti funkcionuoti 8, o gal tik 6 administracinių vienetų struktūrą. Tai reiškia, kad aplinkosaugininkų laukia atleidimų banga.

Priežastis – nėra pinigų

Pertvarkyti šią valstybinių įstaigų schemą užsimota dėl lėšų trūkumo biudžete. Planuojama stambinti saugomų teritorijų vienetų valdymą ir įkurti centralizuotą buhalterinę sistemą.

Aplinkos apsaugos ministerijos viceministras Linas Jonauskas tikino, kad kol kas tik teikiami siūlymai, kaip ši reorganizacija galėtų vykti.

"Vyriausybės strateginis komitetas išsakė savo poziciją, kaip turėtų atrodyti saugomos teritorijos ateityje. Laukiame ir kitų siūlymų. Ruošiame kelis veiklos optimizavimo variantus ir analizuojame, kaip galėtų būti pasiskirsčiusios funkcijos", – apie planus kalbėjo viceministras.

Pripažįstama, kad išlaikyti 34 nacionalinių ir regioninių parkų direkcijas yra labai brangu.

"Įsivaizduokite, kas nutinka, kai 34 direktoriai tarnybiniais automobiliais išvažiuoja į pasitarimus Vilniuje. Juk vien tai kainuoja nemažus pinigus", – aiškino viceministras.

Bus atleidimų banga

Teigiama, kad atsisakius dalies vadovaujančio personalo būtų galima didinti algas eiliniams darbuotojams. Tačiau užsimota atleisti ir direkcijose dirbančius buhalterius. Esą jų funkcijas galima atlikti centralizuotame padalinyje.

"Parkų direkcijos neturi užsiimti viešaisiais pirkimais, jos turi bendrauti su gyventojais, lankytojais ir rūpintis gamta. Yra ir daugiau funkcijų, kurias galima perkelti", – apie valdymo sistemos pokyčius kalbėjo L.Jonauskas.

Tikinama, kad pačios direkcijos iš esmės nesikeis, išliks lankytojų centrai ir gyventojas nepajus jokių pokyčių. Aiškinama, kad patys nacionaliniai parkai su regioniniais nesusijungs.

"Tačiau vien tik Klaipėdos apskrityje vietoje trijų parkų direkcijų vadovų teliktų vienas, o ne trys", – prognozavo viceministras.

Kaip tiksliai atrodys valdymo sistema, dar nėra aišku.

"Reorganizacijos tikslas ne esamos sistemos griovimas, o patobulinimas. Ar vietoje 34 direkcijų vadovų išliks 8 ar 12, o gal net kitas skaičius, priklausys nuo ministerijos ir Vyriausybės pozicijos. Saugomų teritorijų sistema yra puiki, bet pats valdymas nėra efektyvus", – tikino L.Jonauskas.

Suskirstys pagal regionus

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Lapinskienė prisipažino, kad gresiantis optimizavimas visai nedžiugina tarnybos darbuotojų.

"Šių pokyčių tikslas, mano galva, nėra visai racionalus. Yra pasakyta, kad negali likti juridinį statusą turinčių institucijų, kuriose dirba mažiau nei 20 darbuotojų. Tai liečia regioninių parkų direkcijas, nes jose vidutiniškai dirba apie 6–8 žmonės. Tačiau jos, be bendrųjų funkcijų, viešojo administravimo funkcijų, vykdo dar ir visą eilę specialiųjų užduočių", – kalbėjo R.Lapinskienė.

Tarnyba iš principo neatmeta galimybės tobulinti valdymo sistemą, todėl pasiūlė du rezervatus – Viešvilės ir Kamanų – prijungti prie greta esančių parkų direkcijų.

Tačiau pertvarkos autoriai sukūrė kitokią – regioninio padalijimo sistemą. Pavyzdžiui, Žemaitijoje esantys nacionaliniai ir regioniniai parkai taptų pavaldūs vienai Žemaitijos regioną vienijančiai parkų direkcijai. Nėra apsispręsta, ar turėtų likti 6 ar 8 tokie administraciniai vienetai.

Trūksta mėnesio algos

"Jau dabar aišku, kad tarnybai skiriamų pinigų per metus neužtenka. Realiai mums trūksta pinigų vieno mėnesio darbuotojų atlyginimų išmokėjimui. Mūsų tarnyboje nuo 2008 metų iki šiol dėl lėšų trūkumo žmonės priversti išeiti neapmokamų atostogų", – kalbėjo R.Lapinskienė.

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba per metus visiems darbuotojams išlaikyti iš biudžeto gauna 9,5 mln. litų, tačiau skaičiuojama, kad algoms trūksta apie 1,2 mln. litų.

"Įgyvendinant reformą, reikėtų atleisti 16 buhalterių. O dalį direktorių reikėtų atleisti arba pasiūlyti žemesnes pareigas. Pagal įstatymus reikėtų atleisti visus vadovus ir skelbti naujus konkursus. Preliminariai skaičiuojant, apie 50–70 žmonių darbo vietos turėtų pasikeisti arba jie būtų atleisti. Taip esą galima sutaupyti 1,2 mln. litų", – apie gresiančius pokyčius pasakojo R.Lapinskienė.

Tarnybos vadovybė siūlo kitą reformos kelią, tačiau ne tokį skausmingą čia dirbantiems žmonėms.

"Manyčiau, būtų galima rezervatų direkcijas prijungti prie regioninių parkų. Jei užsimota reorganizuoti visą sistemą, siūlyčiau naikinti visus 34 juridinius asmenis ir palikti tik tarnybą, turinčią tokį statusą. Negali būti net kalbos apie finansavimo mažinimą, darbuotojų atlyginimai turi tik augti", – kalbėjo R.Lapinskienė.

Šioje sistemoje dirbantys žmonės gauna 1,2–1,5 tūkst. litų algą į rankas. VSTT iš 25 Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų pagal atlyginimų dydį stoja tik į 20-ąją vietą.

Tačiau Seimo komitetuose pradėjus svarstyti VSTT siūlomą reorganizacijos planą, paaiškėjo, kad dėl to reikėtų pakeisti apie 100 poįstatyminių aktų.

Atims miškus?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser tikino, kad nerijoje su nerimu lūkuriuojama ne tik konkretesnių faktų apie gresiančią pertvarką, bet ir vadovybės apsisprendimo dėl miškų likimo.

Pasigirdo siūlymų Kuršių nerijos miškų tvarkymą perduoti kuriai nors urėdijai. Tokį siūlymą esą yra išsakęs generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis.

"Tokie siūlymai pasigirdo po šių metų pavasarį kilusio gaisro. Tačiau man būtų labai gaila, jei būtų nuspręsta perduoti mūsų miškus urėdijai, nes tai yra 70 proc. Neringos teritorijos. Čia pilna "Natura 2000" priskirtų buveinių. Nemanau, kad būtų racionalu atiduoti visą šią teritoriją įmonei, kurios pagrindinis tikslas yra ekonominė nauda ir pelnas. Tai mums labai sunku suvokti. Nes urėdija turi kirsti miškus ir skaičiuoti pinigus", – kalbėjo A.Feser.

Vadovė tikino, kad jos ausų dar nepasiekė konkretesni sprendimai dėl parko direkcijos likimo.

Neringoje šiuo metu dirba 53 parko direkcijos darbuotojai, net 27 iš jų dirba miškininkystės srityje.

"Aš nežinau, ar teks atleisti žmones. O jei reikės, tai kiek? Man net baisu pagalvoti. O kaip reikės organizuoti darbą, jei atsiras trečias teritorijos valdytojas – be savivaldybės, direkcijos, bus dar ir urėdija. Kaip reikės kontaktuoti?" – baisėjosi A.Feser.

Neteks projektų lėšų

Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius žemaitiškai ramiai žvelgia į gresiančias permainas.

"Man nėra baisu. Visaip valstybėje gali būti tvarkomasi. Na, liks 8 direkcijos, nieko baisaus. Tačiau yra vienas niuansas: parkų direkcijos vis dažniau dalyvauja visokiausiuose europiniuose projektuose ir taip gali sukurti kai ką savo parkuose. Jei direkcijos neturės juridinio asmens statuso, šie pinigai neis į nevyriausybines organizacijas, kurios gali dalyvauti tokių projektų kūrime", – pastebėjo D.Nicius.

Tai reiškia, kad parkų direkcijų darbuotojai gali netekti galimybės rasti papildomų finansavimo šaltinių įvairiems projektams.

Komentaras

Algimantas Salamakinas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Šią jų pertvarką reikėtų pradėti nuo kito galo. Pirmiausia reikėtų pakeisti įstatymus, tik tuomet kurti reorganizacijas. Kalba čia apie 7 įstatymų keitimą. Negalima Seimo statyti prieš faktą. Tokioms pertvarkoms yra numatyta tvarka – pirmiausia kreipiamasi į Seimą, Aplinkos apsaugos komitetą, siūlomi įstatymų pakeitimai. Tik po to, kai gaunami pritarimai, einama su siūlymu balsuoti į Seimą. Jau taip tai nebus, kad pirmiausia reorganizuos kažką, o po to keis įstatymus. Nereikia kitų nervinti ir patiems nervintis. Pristabdysime šį reikalą.

Skaičiai ir faktai

VSTT dirba 45 žmonės.

34 VSTT pavaldžiose įstaigose – 442 darbuotojai.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke – 53 darbuotojai, 27
iš jų dirba miškininkystės srityje.

Nemuno deltos regioniniame parke – 7 darbuotojai.

Pajūrio regioniniame parke – 6 darbuotojai.