Po potvynio – klaidų analizė | kl.lt

PO POTVYNIO – KLAIDŲ ANALIZĖ

Į Klaipėdos rajoną atsiritusi potvynio banga pridarė žalos. Iš krantų išsiliejusi Minija po vandeniu skandino pievas, kelius ir gatves. Vanduo pridarė žalos Priekulei, ten vanduo prasiveržė per pylimus, be kanalizacijos savaitgalį turėjo praleisti Kuliai.

Pralaužė pylimą

Tokio masto potvynį Klaipėdos rajono gyventojai pamena buvus 2007 metais, kai staiga vidurvasarį rajone iškrito neįtikėtinas kiekis lietaus. Tą kartą išsiliejusi Minija buvo pasiekusi ne vieną kiemą.

Šį kartą potvynio banga ritosi iš aukštupio, nuo Kretingos rajono pusės.

Klaipėdos rajono savivaldybei net teko skelbti ekstremaliąją situaciją Priekulės seniūnijoje.

„Sudėtingiausia buvo Priekulėje ir Lankupiuose. Vandens lygis prie Lankupių šliuzo jau buvo pasiekęs stichinį lygį. Priekulėje vanduo dviejose vietose veržėsi per pylimą, o kelias link Šilutės liko po vandeniu“, – savaitgalio įvykius prisiminė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Viename Priekulę saugančių pylimų neatlaikė sankasos pagrindas.

„Kažkodėl ten kartojasi bėda, vanduo pro apačią prasiveržė. Nors jau buvo tvarkytas tas pylimas anksčiau. Bus atliekami ultragarsiniai tyrimai, aiškinsimės priežastį“, – teigė rajono meras.

Pasipylus vandeniui, išradingai dirbo energetikai, kurie sunkiąja technika sugebėjo užspausti pralaužtą pylimo dalį.

„Kai vanduo teka, juk grunto neveši. Vyrai išradingai išsprendė“, – pastebėjo B. Markauskas.

Bronius Markauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įvertinus savaitgalio įvykius, rajono savivaldybė pripažino, kad teks rengti projektą ir abu pylimus, saugančius Priekulę, teks aukštinti.

Kai vanduo teka, juk grunto neveši.

Gelbėjo žirgus

Stichija šį kartą pridarė daug žalos. Ji dar neatsitraukė, užlieti milžiniški plotai ir tik po to, kai vanduo atsitrauks, bus galima įvertinti žalos mastą.

Po vandeniu atsidūrė ne tik Priekulės parkas.

Šeštadienį 314 mokomosios jūrinės kuopos šauliai ruošėsi mokomųjų veiksmų vandenyje pratyboms, tačiau tuo metu kuopos vadas sulaukė skambučio iš Priekulės seniūnijos gyventojos, kuri turi žirgyną. Moteris prašė pagalbos.

Paaiškėjo, kad vandenyje įstrigo trys žirgai. Iki jų šauliams teko bristi puskilometrį. Kai kur teko plaukti. Žirgai buvo parvesti į saugią vietą.

Tuo pačiu metu kiti Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 311 Priekulės Vėtros kuopos šauliai ir vietos gyventojai tvirtino vandens pralaužtą pylimą.

Viršijo stichines ribas

Šį kartą Minija viršijo visas stichines ribas, grėsmė buvo kilusi ne vienam namui.

Išsiliejusi upė apsėmė po magistrale Klaipėda–Kaunas esančią kaimo turizmo sodybą „Raganaitė“. Čia vanduo jau pateko į pastato vidų.

Po vandeniu atsidūrė įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų siurblinė Kuliuose. Tūkstantį gyventojų turinčiai gyvenvietei vandentiekininkai nurodė kiek įmanoma sumažinti buitinių nuotekų išleidimą į tinklus.

Sekmadienį vanduo jau buvo atslūgęs, tačiau nuotekų siurblinių niekas neskubėjo jungti.

Įmonės atstovė Eglė Jurevičiūtė informavo, kad kol kas buitinių nuotekų siurblinių, elektros įvadų ir pastočių veiklą atstatyti dar nėra galimybės.

„Buitinės nuotekos išvežamos gyventojams išreiškus poreikį. Sekmadienį buvo sulaukta 15 tokių prašymų. Pirmadienį iki pietų užregistruoti du pranešimai dėl sutrikdyto nuotekų nutekėjimo“, – pranešė E. Jurevičiūtė.

Dėl potvynio taip pat vis dar sutrikdyta siurblinių veikla Priekulėje ir Stragnuose II. Darbuotojai nuolat stebi situaciją šiose apsemtose teritorijose, esant galimybei vertina įrangos būklę ir, kai tik vanduo nuslūgs, buitinių nuotekų sistemų veikla bus atkurta.

Žemiausia vieta Lietuvoje

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas pripažino, jog vandentiekininkams buvo minėta, kad nuotekų siurblinei Kuliuose parinkta vieta gali būti apsemta per potvynius.

„Turės pasidaryti išvadas. Neišvengiamai teks jiems daryti pylimą. Šio potvynio pamokos turi būti aiškios visiems. Užsipildžius vandeniu visiems kanalams, melioracijos grioviams, užsipildžius Dangės ir Minijos upių baseinams, vandeniui tiesiog nėra kur nubėgti“, – kalbėjo rajono meras.

B. Markauskas užsiminė, kad prie upių pakrančių gyvenantys žmonės patys turėtų galvoti apie individualias apsaugos priemones.

„Pasaulyje jau yra naujovių. Jei būtų buvęs vakarų vėjas ir marios būtų pakilusios, vandeniui nebūtų buvę iš viso kur nutekėti. Ateityje, deja, bet visi turime ruoštis tokioms stichijoms. Gali atsitikti taip, kad ne visiems bus įmanoma padėti. Reikia suprasti, kad Klaipėdos rajonas yra žemiausia vieta Lietuvoje. Į pamarį teka Nemunas, Minija, kitos upės. Pas mus atiteka viskas“, – pastebėjo B. Markauskas.

Meras pasitarime su įvairių tarnybų atstovais akcentavo, kad būtina papildomai įsigyti siurblių, seniūnams nurodyta išsiaiškinti, ar yra gyventojų, neturinčių geriamojo vandens, jei jų šachtinius šulinius apsėmė potvynis.

GALERIJA

  • Po potvynio – klaidų analizė
  • Po potvynio – klaidų analizė
  • Po potvynio – klaidų analizė
Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Expert

Nuo šiol gyventojai turės gelbėtis patys. Ant kiekvieno stogo bus privalomas Baidarkių Laikymas, X Atvejui.

Jei Nyderlandai taip kalbėtų

Tai jų šiandien nebebūtų, bet jie nekalba, o daro.

Isvada

Uzklupo netiketai. Cha cha cha… Jau 30 metu tas pats.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS