PO SKRYDŽIO – GAIŠATIS: LAUKIANTIEMS ARTIMŲJŲ TEKO STOVINIUOTI LAUKE IR SUSIMOKĖTI

Parskridusius artimuosius pasitinkantys žmonės Palangoje naktį priversti stoviniuoti lauke ir stebėtis ilga grįžtančiųjų patikra.

Gaišo apie valandą

Naktį į pirmadienį nemenkas būrys žmonių stoviniavo prie Palangos oro uosto. Jie laukė lėktuvo iš Rygos. Juo namo grįžo užsienyje dirbę vyrai, keliautojai ir darbo reikalais vykę žmonės.

Tarp būrio parvykusiųjų buvo keli žmonės iš Liepojos.

Latvių bendrovės "Air Baltic" lėktuvas nusileido laiku – 0.25 val. Tačiau pirmieji keleiviai su juos pasitinkančiais žmonėmis susitiko tik po pusvalandžio.

Jų pasitikti atvažiavusieji stoviniavo prie oro uosto durų, į vidų ne keleiviams įeiti nevalia.

Lauke šių žmonių patogumui yra tik aptvaras rūkantiesiems.

Tualetas – viduje.

Pro vis prasiveriančias duris naktį žmonės matė nuo galvos iki kojų apsauginiais rūbais apsirengusius asmenis.

Pasirodo, buvo matuojama kiekvieno atvykstančiojo kūno temperatūra, tikrinami dokumentai ir klausinėjama, iš kokios šalies jis parkeliavo namo.

Keliautojai stebėjosi – nei Vokietijos, nei Danijos, nei Rygos oro uoste tokios patikros jiems patirti neteko. Karantinas jau pasibaigė daugelyje Europos valstybių.

Prioritetas – saugumas

Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius paaiškino, kad atvykstantys keleiviai visuose Lietuvos oro uostuose dabar pirmiausia turi pereiti pasienio patikrą.

Pasieniečiai nustato, iš kurios šalies atvyksta keleivis.

Visi atvykę ne iš labiausiai COVID-19 paveiktų šalių yra įleidžiami į šalį ir per 24 valandas privalo savarankiškai užsiregistruoti ir užpildyti anketą (registruojantis elektroniniu būdu arba užpildant popierinę formą oro uoste).

Lietuvos piliečiai, atvykę iš labiausiai viruso paveiktų šalių, užsiregistruoti ir užpildyti anketą privalo dar pačiame oro uoste.

Iš šių valstybių atvykę užsieniečiai į šalį nėra įleidžiami.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose ir toliau budi Nacionalinio visuomenės centro specialistai bei teikia konsultacijas keleiviams.

"Manome, kad tokia giežta strategija prisidėjo prie sėkmingo viruso suvaldymo bendrai šalyje, ir dėl to Lietuva šiuo metu yra tarp mažiausiai paveiktų šalių Europoje. Aviacijoje keleivių saugumas visada buvo pagrindinis prioritetas, o šiuo laikotarpiu tai tapo tik dar labiau aktualu. Todėl griežtos saugumo tvarkos laikomės ir toliau", – paaiškino M.Zelenius.

Kalbėdamas apie nepatogumus pasitinkantiems Lietuvos oro uostų administracijos atstovas patikino, kad saugumas yra pagrindinis prioritetas, net jeigu tenka aukoti dalį patogumo.

Todėl siekdami užtikrinti keleivių saugumą pasitinkantys ir palydintys asmenys į Palangos oro uostą nėra įleidžiami.

Pasak M.Zeleniaus, dauguma keleivių tai supranta ir labai vertina pastangas užtikrinti jų saugumą, todėl prašoma supratimo ir kantrybės.

Autobusai nevažiuoja

Iš Palangos oro uosto į Klaipėdą grįžti viešuoju  transportu naktį nėra galimybės.

100-ojo maršruto autobusas nevažiuoja. Keliautojų nelaukė ir mikroautobusas, kuris už 9 eurus nuveždavo iki kliento kiemo.

Liko tik dvi galimybės – 30 kilometrų iki namų vykti sumokėjus kelias dešimtis eurų taksistui arba ieškoti geranoriško draugo ar giminaičio, kuris prieš darbo dieną aukotų savo nakties miegą.

Pasitikti artimųjų atvykę žmonės buvo priversti sumokėti ne vieną eurą už tai, kad įvažiavo į oro uosto aikštelę.

Anksčiau patikra užtrukdavo kur kas trumpiau, tad užtekdavo sumokėti vos eurą.

Klaipėdos keleivinio transporto vadovas Andrius Samuilovas patikino, kad naktimis autobusai į Palangos oro uostą nevažiuoja ir artimiausiu metu nevažiuos.

Jeigu panašiu laiku atskristų bent du lėktuvai, galbūt norinčiųjų teikti pavėžėjimo paslaugą ir atsirastų.

Tačiau viename naktį nusileidžiančiame lėktuve gali nebūti nė vieno norinčiojo į Klaipėdą važiuoti autobusu, todėl toks reisas būtų nuostolingas.

Pasak A.Samuilovo, labai dažnai besikeičianti Palangos oro uosto darbo situacija bandoma derinti prie maršruto, bet suderinti visus interesus – itin sudėtinga.