Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas majoras Artūras Milkintis teigė, kad šios rinktinės šaulių pratybos nuo Skuodo iki Šilutės vyksta kiekvieną savaitgalį.

„Ir šį savaitgalį šauliai mokėsi teikti medicinos pagalbą, šaudyti, reaguoti į cheminių medžiagų panaudojimą. Be to, kasdien dirbame ir su regiono jaunaisiais šauliais. Juos tenka pamokyti orientuotis vietovėje, skaityti žemėlapį, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, bendrųjų išgyvenimo įgūdžių ir, be abejo, vedame pilietinio patriotinio ugdymo pamokas. Akcentuojame mūsų valstybės istoriją, aiškiname, kas ir kodėl buvo“, – apie pagrindinę Šaulių sąjungos narių veiklą pasakojo majoras A. Milkintis.

Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas majoras Artūras Milkintis. Šaulių sąjungos nuotr.

Šios sąjungos nariai mokosi padėti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pajėgoms. Rinktinės vadas pripažino, kad tokie mokymai gal ir nėra labai dažni, bet bendros pratybos su VSAT darbuotojais vykdomos, kad iškilus reikalui šauliai sustiprintų šias pajėgas.

Dažniausiai įstoję į Šaulių sąjungą žmonės jaučia pilietinę atsakomybę ir dalyvauja pratybose.

Paklaustas, ar pastarųjų kelių mėnesių aktualijos pakoregavo, suaktyvino šaulių veiklą, majoras A. Milkintis teigė, kad mūsų regione ko nors neįprasto neįvyko.

„Iš esmės nėra į ką reaguoti. Viskas vyksta taip, kaip vyko pastaruosius trejus ar ketverius metus. Kariuomenė nuolat kartoja, kad indikacijų nėra, tiesiog aktyviai vykdome savo veiklą ir pasirengimą, – teigė rinktinės vadas. – Nuolat stengiamės sudaryti tokiems mokymams kuo geresnes sąlygas, investuojame į priemones. Dažniausiai įstoję į Šaulių sąjungą žmonės jaučia pilietinę atsakomybę ir dalyvauja pratybose.“

Pastebėta, kad pastaraisiais metais regiono žmonės stoja į Šaulių sąjungą aktyviau nei iki aktyvių karo veiksmų Ukrainoje pradžios. Daugelis nori pasitobulinti gynybos srityje, suprasti, kokių iššūkių galima tikėtis, įgauti naujų įgūdžių, kuriuos turėti būtų naudinga kiekvienam Lietuvos piliečiui.

Majoras A. Milkintis patikino, kad nenorinčių dalyvauti šauliškoje veikloje tarp priesaiką davusių šaulių pasitaiko, bet tai reti atvejai.

Tiesa, kai kurie šauliai negali dalyvauti suplanuotose pratybose dėl darbo užsienyje ar intensyvių komandiruočių. Bet grįžę jie dažniausiai suplanuoja savo laiką taip, kad galėtų tobulinti savo kaip šaulio įgūdžius.

Vasario 16-ąją Drevernoje prisiekė per 100 jaunųjų šaulių, dar apie pusšimtis žmonių tapo Šaulių sąjungos nariais. Kol kas pašalinti iš rinktinės sąrašų prasižengusių asmenų neteko.