PREZIDENTO PADĖKA PALANGOS MERUI: REIŠKIU PAGARBĄ, KAD SUTEIKĖTE NAMUS A. SMETONOS PAMINKLUI

Palangoje savaitgalį viešėjęs ir šventiniuose renginiuose dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda viešai padėkojo Palangos merui Šarūnui Vaitkui už tai, kad jis neabejodamas nusprendė kurorte leisti pastatyti paminklą pirmajam šalies vadovui Antanui Smetonai, kurio įamžinimo nusikratė Vilnius.

Po to, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe dėl A.Smetonos paminklo pastatymo sostinėje, kultūros ministras Simonas Kairys informavo Vyriausybę, kad paminklą pastatyti sutinka Palangos savivaldybė, tam esą pritarė ir patys paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai.

Pradžioje paminklo A.Smetonai kūrėjai (G. A.Sakalis, K.Venclovas ir I.Rakauskaitė) siūlė knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą pastatyti erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės. Darbus tikėtasi pradėti šiemet, tačiau Vilniaus savivaldybė, iš pradžių dalyvavusi procese, balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją, prašydama Vyriausybę stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui.

Sprendimas motyvuojamas tuo, kad savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti esą skirta per mažai laiko.

Netrukus po to Kultūros ministerija pranešė, kad neorganizuos naujo konkurso paminklui. Gana greitai į tai sureagavo Palangos meras Š.Vaitkus, kuris paminklą, skirtą A.Smetonai, pasiūlė pastatyti kurorte.

Šeštadienį šventiniuose Palangos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui skirtuose renginiuose dalyvavęs Prezidentas G.Nausėda Palangos merui už tai viešai padėkojo.

„Tai buvo įžvalgus, labai Lietuvai atsidavęs patriotas, kurio veiklos iki galo mes dar nesugebėjome įvertinti. Kartais mes koncentruojame savo dėmesį į tam tikrus istorinius įvykius, nesuprasdami, kad šito žmogaus gyvenimas buvo istorija, kad nuo pat jaunumės jis rūpinosi Lietuvos reikalais, Lietuvos byla ir buvo nuoseklus iki pat gyvenimo pabaigos. Todėl noriu išreikšti didelę pagarbą jums, mere, taip, jums. Nes jūs be jokių ypatingų atsikalbinėjimų, abejonių ir kitų dalykų, priėmėte sprendimą suteikti prieglobstį, suteikti namus paminklui A.Smetonai“, – kalbėjo G.Nausėda.

Gitanas Nausėda (kairėje) ir Šarūnas Vaitkus (dešinėje)/Vytauto Liaudanskio nuotr.

A.Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 m. Jis žuvo 1944 m., kilus gaisrui namuose JAV.

A.Smetonos nuopelnai dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu yra neginčijami, tačiau kontroversiškų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos išvakarėse.