Vartojo dienos metu

Klaipėdos gyventoja pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti vyriškis, atsirėmęs į Šilutės plente esančios parduotuvės paštomatą. Vyras tarsi apimtas transo, keistai juda, nesiorientuoja aplinkoje.

Klaipėdietė nurodė, kad šis asmuo narkotines medžiagas veikiausiai vartojo vidury baltos dienos, nesibaimindamas, kad jį kas nors demaskuos ir perduos policijai.

Tačiau labiausiai sunerimta dėl to, ar tokia aplinka, kai nevaržomai šlaistosi visiškai apdujęs asmuo, – saugi vaikams, šeimoms, garbaus amžiaus klaipėdiečiams, gyvenantiems Debreceno gatvėje, Šilutės plente, Baltijos prospekte?

Be to, prie Šilutės plente esančios parduotuvės yra ir Neringos skveras, kuriame taip pat dažnai matyti alkoholį vartojantys asmenys.

Praėjusiais metais pareigūnams dažniau vykdant reidus, mėgėjų išgerti viešoje vietoje sumažėjo, tačiau šiemet, ypač esant šiltesniems orams, jų vėl čia apstu.

Gyventojai baiminasi: tokie asmenys – neprognozuojami, o agresyvesni gali ir užpulti.

Užfiksavo: moters pasidalintame vaizdo įraše matyti, kad vyriškis keistai elgiasi, jam veikiausiai reikalinga specialistų pagalba. / Vaizdo įrašo stop kadras.

Galima pranešti anonimiškai

Pastebėjus asmenis vykdant bet kokią nusikalstamą veiką, reikia kreiptis į pareigūnus. Tačiau, klaipėdiečių teigimu, net ir iškvietus policiją problema ne visada išsprendžiama.

Anot gyventojų, atvykę pareigūnai esą tik patikrina įtariamojo kišenes, apžiūri, ir jei asmuo nekelia akivaizdžios grėsmės, išvyksta.

Pernai vasario 6 d. pradėjo veikti policijos pasitikėjimo linija „Narkotikams ne“. Ja paskambinę klaipėdiečiai gali informuoti apie narkotikų vartojimo atvejus, apie įtartinus asmenis, narkotinių medžiagų platinimo taškus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų teigimu, šiemet nuo sausio 1 d. iki gegužės 12 d. apskrityje policijos pasitikėjimo telefono linija gauta 14 pranešimų, o pagal gautą informaciją pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl galimo neteisėto disponavimo augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis.

Pareigūnų teigimu, visos gaunamos žinios yra vertingos vykdant kriminogeninės situacijos stebėseną.

„Kiekvienoje šalies apskrityje paskirti atsakingi pareigūnai linijos „Narkotikams – ne“ telefonu gautą informaciją turi patikrinti per vieną darbo dieną. Suteikdamas informacijos policijai, kiekvienas pilietis gali prisidėti prie narkotikų platinimo užkardymo tiek fizinėje, tiek elektroninėje erdvėje. Be to, informaciją pasitikėjimo telefono linija galima pranešti anonimiškai“, – informavo pareigūnai.

Pavojingi abstinencijos metu

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė paaiškino, kada narkomanai būna pavojingiausi.

Pasitaiko ir atkryčiai – priklausomybė yra lėtinė pasikartojanti liga, kaip cukrinis diabetas ar hipertenzija.

„Asmenys, priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, pavojingi aplinkiniams dažniausiai gali tapti abstinencijos išsivystymo atvejais, kai patiria nerimą, irzlumą, nemigą ir kai dėl psichologinio ar fizinio diskomforto elgesys tampa desperatiškas. Tačiau dažniausiai apsvaigęs žmogus yra vangus, ir nors jo elgesys aplinkinių vertinamas neigiamai, jis nėra agresyvus“, – sakė V. Karulaitienė.

Anot jos, visuomenei reikėtų žinoti, kad ne visi vartojantieji psichoaktyvias medžiagas elgiasi pavojingai, tad baimintis nereikia, tačiau vis tiek būtina saugoti save, išlaikant atstumą ir kviečiant pagalbą, jei apsvaigusio žmogaus elgesys kelia grėsmę.

„Policija ne visada išeitis, bet jei žmogus kelia pavojų (sau ar kitiems), elgiasi agresyviai, blaškosi gatvėje, turi psichoaktyvių medžiagų – taip, reikia kviesti policiją. Jei žmogus tiesiog serga priklausomybe, bet pats ieško pagalbos – geriau kreiptis į gydymo įstaigas ar psichikos sveikatos specialistus“, – akcentavo V. Karulaitienė.

Būtina gydytis

V. Karulaitienė teigė, kad psichoaktyvias medžiagas vartojantys ar elgesio sutrikimų turintys žmonės pagalbos gali sulaukti RPLC Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Visuose filialuose teikiama specializuota pagalba – nuo ambulatorinės pagalbos, konsultuojantis su specialistais, iki abstinencijos gydymo bei psichosocialinio gydymo reabilitacijos paslaugų.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje teikiama pagalba ir vaikams, jaunimui, kurie turi elgesio sutrikimų ar problemų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo.

„Priklausomybės gydymas vyksta etapais. Pirmiausia svarbu pripažinimas, kai žmogus suvokia, kad turi problemą. Tuomet yra kitas etapas – motyvacija keistis, kai priklausomybę pripažinęs žmogus nori keisti gyvenimą, bet dar nežino kaip. Šiame etape didelį vaidmenį vaidina šeima, artimieji, kurie turėtų paskatinti, palaikyti ir padėti sergančiam žmogui patekti į specializuotos pagalbos gydymo įstaigą“, – vardijo V. Karulaitienė.

Vaida Karulaitienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Palygino su diabetu

Pasak pašnekovės, vėliau vyksta detoksikacija, tad pacientas gydosi Abstinencijos gydymo skyriuje.

„Pagalbos procese svarbi psichoterapija ir konsultavimas – giluminis darbas su priklausomybės priežastimis, kur labai svarbus specialistų, dirbančių priklausomybės srityje, indėlis. Tokią pagalbą pacientai gauna gydydamiesi RPLC. Dar vienas etapas yra psichosocialinė reabilitacija, kur aukščiausio lygio specialistai, siekdami paciento elgesio, įpročių, socialinių įgūdžių atkūrimo, nukreips pacientą eiti sveikimo ir blaivybės keliu, stiprindami jo motyvaciją bei pasitikėjimą savimi“, – tikino V. Karulaitienė.

Vienas paskutinių ir ypač svarbių etapų – palaikymas savipagalbos grupėse, artimoje aplinkoje bei, iškilus problemai, per artimiausią laiką pasiekiami kvalifikuoti specialistai.

„Pasitaiko ir atkryčiai – priklausomybė yra lėtinė pasikartojanti liga, kaip cukrinis diabetas ar hipertenzija. Tačiau kiekvienas atkrytis gali būti žingsnis į priekį, jei iš jo mokomasi ir kreipiamasi pagalbos“, – neabejojo V. Karulaitienė.