Prisimenant sunaikintas bažnyčias Pereiti į pagrindinį turinį

Prisimenant sunaikintas bažnyčias

2025-06-07 13:33

Šeštadienį Klaipėdoje vyko renginys, skirtas atminti liuteroniškąsias bei kitas Klaipėdoje sunaikintas bažnyčias. Klaipėdiečiai galėjo pasirinkti pasivaikščiojimą po mūsų miesto senamiestį arba žygius į priemiesčius.

Šeštadienį 10 val. ten, kur kažkada stovėjo Šv. Jono bažnyčia, prasidėjo Atminties ir vilties žygis trimis kryptimis.

Prieš iškeliaudami žygeiviai sulaukė palaiminimo.

Pasiskirstę į tris grupes, autobusais vieni vyko į Kairius, kiti – į Karklę, dar kiti pėsti vaikščiojo po miestą.

Pačioje Klaipėdoje į Atminties ir vilties žygį norinčiuosius po vietas, kur kažkada buvo ir pokariu išnyko Klaipėdos bažnyčios, vedė istorikas Arūnas Baublys.

Šio žygio dalyviai pamatė, kur yra stovėjusi Lietuvininkų bažnyčia, Šv. Jono maldos namai, Švč. Trejybės katalikų bei Anglikonų bažnyčios, pilies koplyčia, Šv. Jokūbo ir Reformatų bažnyčios bei sinagoga.

Aivos Sungailaitės nuotr.

„Yra susikaupusių ir tam tikrų istorinių stereotipų, kuriuos verta praskaidrinti. Pavyzdžiui, žmonės labai nustemba išgirdę, kad Klaipėdoje katalikų bažnyčia atsirado tik XIX a. Vitės priemiestyje. Kartais skamba perdėtas kaltinimas bažnyčioms dėl germanizavimo, bet, ko gero, ir Didžiojoje Lietuvoje kažin, ar būtų išsaugota lietuvių kalba, jei šiame krašte bažnyčiose nebūtų kalbėta lietuviškai. Ir jei bažnyčia savo laiku nebūtų išsireikalavusi, kad ir visi valdžios „pagraudenimai“ būtų skelbiami gimtosiomis kalbomis“, – mano A. Baublys.

Istorikas teigė, kad Klaipėdoje buvo virš 10 maldos namų, ne visi jie krikščioniški. Čia buvo trys sinagogos – vienoje jų meldėsi iš Rusijos imperijos Klaipėdoje apsigyvenę žydai, buvo litvakų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų) sinagoga ir vokiečių žydų.

Aivos Sungailaitės nuotr.

Klaipėdoje nebuvo stačiatikių maldos namų, nebuvo musulmonų. Tai, pasak istoriko, naujadarai, atsiradę po Antrojo pasaulinio karo su migracija.

„Mes įsivaizduojame bažnyčias esant didelio stabilumo tvirtovėmis tiek konstituciniu, tiek kultūriniu aspektu, tačiau realiai taip nėra. Keičiasi žmonių mąstymas ir supratimas. Nepaisant to, kiekviena religija turi teisę egzistuoti, tik norėčiau pabrėžti, kad jos neturėtų diktuoti savo nuostatų visiems. Religijos turėtų tapti ne skiriančiu, o jungiančiu tiltu“, – įsitikinęs A. Baublys.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Stephanie

Pažintys ir susitikimai dėl sekso! Užeik -> LT17.site
0
0
Jaunalietuviai

Kas davė leidimą visoje Lietuvoje, galimai už kagėbė pinigus, pristatyti cerkvių? Net Palangoje pastatė. Ar nereiktų paviešinti visus tuos "paveiktus" kremliaus?
2
0
Monica

No****ri su****si******** ********e****rį vie******** ****i****a****i? **** -​​> N****U****4​****F****U****N
0
-1
Visi komentarai (4)