SAKURŲ PARKAS LAUKIA DARBŲ STARTO

Panašu, kad šiomis dienomis pagaliau pajudės Sakurų parko prie Žvejų rūmų reikalai. Darbininkai laukia paskutinio taško ant koreguoto projekto varianto. Netikėtų kliuvinių atsirado, kai paaiškėjo, kad žemės gruntas numatytame parke visiškai kitoks, nei teigė projektuotojai.

Saugojo ir kėnius

"Labai norime kaip įmanoma greičiau įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo autobusų stotelės prie Žvejų kultūros rūmų iki vaikų darželio. Juokaudamas vadinu tą taką mamutų taku. Žmonės juo mynė dešimtmečius. Ir tvoras tvėrėme, ir varžtais jas varžėme, vielomis raišiojome. Kad ir ką darėme, viską nuraudavo ir eidavo per statybvietę. Bėda ta, jog šalia stotelės auga kėnių. Jie buvo per arti tako, kažkaip padaryti, kad būtų išlaikytos želdinių apsaugos taisyklės, nesisekė. Šalia yra Nacionalinės žemės tarnybos sklypas, nuo kurio privalu palikti metro atstumą. Žodžiu, turėjome išsaugoti medžius, kartu ir atstumą nuo sklypo, kuris gali būti vėliau parduotas", – aiškino parko įrengimo  rangos darbus atliksiančios bendrovės "Tilta" projektų vadovas Egidijus Skarbalius.

Juokaudamas vadinu tą taką mamutų taku. Žmonės juo mynė dešimtmečius.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Enciutė patvirtino, kad, įrengiant Sakurų parką, prireikė padaryti pauzę.

Įvairių dokumentų ir projektų derinimas ir kiti biurokratiniai reikalai užtruko visą pusmetį.

Vietoj smėlio – molis

Geologiniai tyrimai buvo atliekami ir ten, kur suplanuota pasodinti parką. Toje vietoje specialistai nurodė esant smėlingų dulkių gruntą.

Egidijus Skarbalius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Realybė pasirodė besanti kitokia. Kai tik darbininkai pradėjo kasti žemę takui, pasimatė, kad visur – molis. Anksčiau ten buvo šlapia vieta, ilgą laiką telkšojo vanduo.

Sovietmečiu, kai buvo statomi Žvejų rūmai, iš pamatų duobės gruntas buvo pilamas į šią vietą. Taip pat elgtasi statant Debreceno bei Naujakiemio gatvės namus. Taigi, visas būsimo parko plotas yra supiltas iš skirtingų vietų atvežto grunto. Vienoje jo pusėje dominuoja molis, per kurį paviršinis vanduo nesusigeria.

E.Skarbalius teigė, kad pernai rudenį iškasę pagrindą takams rangovai nustėro, nes labai greitai ta vieta užsipildė vandeniu.

Kol vanduo nenudrenuojamas, takų tiesti negalima. Taigi, reikėjo naujos drenažinės sistemos. Jai įrengti taip pat būtina atlikti daugybę formalumų, kurie trunka ištisus mėnesius.

"Turėjome puikią vasarą, galėjome atlikti visus darbus, bet projektavimas ir projektų derinimas suėdė visą laiką. Parengę projektus įstrigome dėl ekspertizių. Visur viešieji pirkimai ir ilgai besitęsiančios procedūros. Kur tik prisilieti, užtrunka trys keturi mėnesiai. Jeigu ekspertai šią savaitę pagaliau pasakys, kad pagal naujai parengtą drenažo projektą jau galimadirbti, iškart pradėsime, mūsų rankovės jau paraitotos", – tikino E.Skarbalius.

Takui tiesti visos medžiagos užsakytos, šį kartą bus naudojamos lietuviškos: plytelės – iš Kauno, trinkelės pagamintos Šiauliuose.

Žaliuos įvairūs augalai

M.Enciutė patikino, kad bendrovės "Tilta" darbininkai jau gali daryti kitus darbus ir vylėsi, jog jau tuoj tuoj laukymėje prasidės judėjimas.

Nors čia sukinėsis sunkioji technika, išliks sklype augantys vertingi medžiai – karpotasis beržas, platanalapis klevas, baltasis gluosnis, paprastasis lazdynas ir kiti bus išsaugoti.

Naujame parke numatoma pasodinti apie 50 dviejų rūšių sakurų.

Be jų naujame parke turėtų augti kalninių juodųjų pušų, azalijų, rododendrų ir kitų augalų.

Šiame parke numatoma suformuoti penkialapio sakuros žiedo formos tvenkinį. Jo centre turėtų atsirasti salelė su japoniška pušimi ir tradiciniam japoniškam sodui būdingu akmeniniu žibintu.

Šalia tvenkinio ketinama įrengti poilsio aikštelę su suolų ir lauko akmenų kompozicija.