Sankcijas pajuto ir Klaipėdos uostas | kl.lt

SANKCIJAS PAJUTO IR KLAIPĖDOS UOSTAS

Šiemet Klaipėdos uostas yra patekęs į nemalonią kompaniją tarp Rusijos uostų, kur labiausiai mažėjo krova.

Klaipėda – tarp Rusijos uostų

Tiek pagal bendrą krovos kritimą procentais, tiek tonomis Klaipėdos uostas rytinės Baltijos jūros regione yra antras nuo galo po Rusijos Sankt Peterburgo uosto.

Per aštuonis mėnesius Klaipėdos uosto krova buvo 18,9 proc. mažesnė nei pernai. Klaipėdos uostas neteko 5,5 mln. tonų krovinių. Sankt Peterburgo uosto kritimas siekė 35,7 proc., o iš viso krovinių sumažėjo 14,76 mln. tonų.

Trečioje vietoje pagal krovos kritimą yra Rusijos Kaliningrado uostas su minus 14,1 proc. ir minus 977 tūkst. tonų krovinių netekties.

Rusijos uostų krovos kritimas yra tiesiogiai susijęs su sankcijomis dėl karo Ukrainoje. Sankcijos Rusijoje labiausiai paveikė krovinių gabenimą konteineriais. Kaliningrado uoste konteinerių krova sumažėjo 61 proc. (minus 149 tūkst. TEU), Sankt Peterburgo uoste – 41 proc. (minus 499 tūkst. TEU).

Rusijos Ust Lugos uoste konteinerių krova sumažėjo beveik 44 proc. Tačiau šis uostas krauna mažai konteinerių, todėl bendra jo krova ne mažėjo, o netgi išaugo 12,6 proc. (plius 8,9 mln. tonų). Jis krauna daug naftos ir naftos produktų, kuriems sankcijos dar netaikomos. Naftai sankcijas planuojama įvesti nuo šių metų gruodžio, naftos produktams – nuo 2023 m. kovo.

Dėl to, kad naftos ir jos produktų sankcijos dar neveikia, Rusijos Primorsko krova vis dar yra 15,7 proc. (plius 5,4 mln. tonų) didesnė nei pernai. Kol sankcijos neveikia, kai kurios ES šalys skubėjo prisipirkti pigesnės rusiškos naftos, todėl ir ją kraunančių uostų krovos šuolis yra didelis.

Nukentėjo nuo JAV sankcijų

Klaipėdos uostas – ne Rusijos uostas, jo sankcijos neturėjo smukdyti, tačiau iš esmės tai padarė. Dėl sankcijų Baltarusijai Klaipėdos uostas neteko nemažos dalies krovinių, daugiausia "Belaruskalij" trąšų.

Per aštuonis mėnesius birių krovinių krova Klaipėdos uoste buvo 52,2 proc. mažesnė nei pernai. Birių krovinių krovos kritimas sudaro net 7,45 mln. tonų.

Jei prie šių metų aštuonių mėnesių 23,8 mln. tonų krovos pridėtume tuos 7,45 mln. tonų, būtų per 31 mln. tonų. Ir tokia krova būtų apie 6,5 proc. didesnė. Bet išėjo taip, kad šiemet krova mažesnė net 18,9 proc.

Akivaizdu, kad šiuo atveju Klaipėdos uostas nukentėjo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijų, kurios buvo įvestos Baltarusijos eksportui. Jei tos netektys Klaipėdos uostui nebuvo kompensuotos, o jos nebuvo kompensuotos, tai reiškia, kad nuo JAV sankcijų nukentėjo ir Klaipėdos uostas.

Jei Lietuvoje būtų normali valdžia, turėtų būti ieškoma būdų, kaip Klaipėdos uostui, jo žmonėms, kurie neteko darbo, kompensuoti Baltarusijai įvestų sankcijų poveikį.

Šis poveikis galėjo būti ir dar didesnis. Pagal praėjusių metų rezultatus, Baltarusijos eksportas ir importas siekė apie 35 proc. Klaipėdos uosto krovos. Netekus beveik visų baltarusiškų krovinių, bendras 18,9 proc. Klaipėdos uosto krovos kritimas dar išlieka optimistinis, nes galėjo būti ir blogiau.

Klaipėdos uostą tempia šiemet net 57,5 proc. išaugusi konteinerių krova. Per aštuonis mėnesius krauta 651 tūkst. TEU konteinerių, o tai beveik 238 tūkst. TEU daugiau nei 2021 m. Tokio konteinerių krovos augimo neturi joks kitas regiono uostas. Rygos uoste konteinerių krovos augimas siekė 14,7 proc. arba 40 tūkst. TEU daugiau nei pernai. Bendrai Rygos uostas krovė per pusę mažiau konteinerių nei Klaipėda. Rygos uosto krova siekė 314 tūkst. TEU.

Konteinerių krovos augimas patvirtino jau ne kartą pasakytą tiesą, kad Klaipėdos uostas yra stiprus ir dėl to, kad jis yra universalus. Jei kokių nors krovinių krova smarkiai krenta, kaip birių krovinių šiais metais, tą kritimą gali išlyginti kiti kroviniai (pavyzdžiui, konteineriai).

Klaipėdos uosto krovos kritimas įvardijamas ir kaip netinkamas dabartinės Lietuvos valdžios darbo rezultatas.

Latvija neieškojo priešų

Dėl šių metų Klaipėdos uosto krovos kritimo yra ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių. Lietuvos opozicinė žiniasklaida Klaipėdos uosto krovos kritimą įvardija kaip prastą dabartinės Lietuvos valdžios darbo rezultatą.

Klaipėdos uostas lyginamas su Latvijos uostais. Pernai Klaipėdos uostas lenkė visus tris Latvijos jūrų uostus kartu paėmus, o šiemet jau žymiai atsilieka.

Priminsime, kad Klaipėdos uostas šiemet per aštuonis mėnesius krovė 23,8 mln. tonų (minus 18,9 proc.), o Latvijos uostai – 30,9 mln. tonų (plius 16,3 proc.).

Teigiamus rezultatus šiemet demonstruoja visi Latvijos jūrų uostai. Rygos uosto krova siekė 15,1 mln. tonų (plius 14,2 proc.), Ventspilio uosto – 9,3 (plius 23,9 proc.), Liepojos uosto – 5 mln. tonų (plius 15,4 proc.).

Kas lėmė, kad 5–6 metus kritusi Latvijos uostų krova, išskyrus Liepoją, šiemet ėmė smarkiai kilti? Latvijos uostuose daugėjo anglių, naftos produktų. Ji naudojosi tais kroviniais iš Rusijos, kurių dar neveikė sankcijos. Taip pat Latvijos uostuose buvo ir dalis baltarusiškų krovinių. Per Latvijos uostus plūstelėjo nemažai krovinių, kurie susiję su Kazachstanu, Kinija.

Lietuvos opozicinėje žiniasklaidoje pastebima, kad Latvijos valdžia, skirtingai nei Lietuvos, dirbtinai neieškojo priešų nei Kinijoje, nei kituose regionuose, todėl jų krovinių srautai ne tik kad nemažėjo, bet augo, ir labai smarkiai.

Gairės: Klaipėdos uostas, sankcijos, karas Ukrainoje
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS