ŠERNŲ TILTUI IEŠKO ŠEIMININKO

Klaipėdos rajono valdžia suka galvas ką daryti su beveik pusantro šimto metų skaičiuojančiu Šernų tiltu. Paaiškėjo, kad valstybės saugomas objektas niekam nepriklauso. Kelininkai sukiužusio tilto kratosi, tačiau tiltas nepriklauso ir savivaldybei.

Klaipėdos rajono valdžia suka galvas ką daryti su beveik pusantro šimto metų skaičiuojančiu Šernų tiltu. Paaiškėjo, kad valstybės saugomas objektas niekam nepriklauso. Kelininkai sukiužusio tilto kratosi, tačiau tiltas nepriklauso ir savivaldybei.

Šernų ir Ketvergių bendruomenės kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę prašydama imtis veiksmų, kad apardytas senasis tilta nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei.

Išvažiuojamajame posėdyje Savivaldybės vadovai, skyrių vedėjai apžiūrėjo senąjį tiltą per Miniją Šernų kaime ir su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėja Audrone Puzoniene tarėsi, kokių veiksmų pirmiausiai reikėtų imtis.

Pasak savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, Šernų tiltas statytas 1871 metais, todėl tokį istorinį objektą norima išsaugoti.

„Tačiau jis yra niekieno. Įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ šis tiltas nebereikalingas, juk buvo pastatytas naujas tiltas per Miniją.

Šis tiltas yra įtrauktas į vertybių registre kaip nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ir jam suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.

Tačiau tiltas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra valstybės ar savivaldybės apskaitoje – tai reiškia, kad kol kas jis yra bešeimininkis.

„Savivaldybės taryba praėjusiame posėdyje priėmė protokolinį sprendimą įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Kreipimasis rengiamas mero vardu ir direkcija turės vienaip ar kitaip atsakyti“, – aiškino Klaipėdos rajono vicemerė R.Cirtautaitė.

Rajono savivaldybė nesikrato šeimininko vaidmens ir tikisi, kad pavysk perimti istorinį objektą savo žinion.

„Tuomet bus galima užsakyti ekspertizę, kuri atsakys ką galime su tuo tiltu daryti ir kiek tai kainuotų“,– pastebėjo R.Cirtautaitė.

Jo remontui svajojama gauti lėšų iš ES fondų. Vietos bendruomenės taip pat nesikrato atsakomybės, lėšų galima būtų gauti iš Vietos veiklos grupėms skiriamų ES pinigų.

„Tiltas nyksta. Buvęs metalas išpjaustytas ilgapirščių. Medinės sijos trūnija ir pūva. Pirmiausiai įpareigojome Dovilų seniūniją pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, kad žmonės nevaikščiotų. Vietos bendruomenė norėtų, kad per šį tiltą eitų pėsčiųjų ar dviračių takas. Tiltą buvo pamėgę vestuvininkai, jį atnaujinus atsirastų naujas traukos objektas rajone“, – kalbėjo R.Cirtautaitė.