Istorikų teigimu, nuo 1941-ųjų iki 1953 metų iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 tūkst. žmonių.
Dalis jų niekada negrįžo iš svetimos žemės, daliai pavyko ištverti ir sugrįžti į tėvynę, kitų lemtis liko paslaptimi.
Pagerbiant tremtinius, jau vienuoliktą kartą daugelyje Lietuvos miestų aikščių sekmadienį buvo skaitomos ištremtųjų pavardės.
Trumpai pagerbę sovietų sistemos aukas tylos minute, vidurdienį šalia paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ prasidėjo tremtinių pavardžių skaitymai.
„Jonas Glubys, grįžo. Ona Grižienė, grįžo. Petrė Butkienė, negrįžo. Kazimieras Balsevičius, grįžo. Vladas Butkus, likimas nežinomas“, – tremtinių pavardžių skaitymą uostamiestyje pradėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Po mero skaitė visi norintieji, skaitymai vyko tris valandas. Tuo metu prie valstybinės vėliavos garbės sargyboje stovėjo skautai.
„Skaitant tremtinių pavardes, visuomet virpa širdis. Turbūt Lietuvoje nėra šeimos, kuri vienaip ar kitaip su tais tragiškais įvykiais nebūtų susijusi. Šiandien labai svarbu rasti kelią ir į jaunų žmonių širdis, kad jie suprastų, kas yra laisvė ir kas yra karas. Kad jie suprastų, jog išnaikinus pačią progresyviausią valstybės visuomenės dalį, reikia labai daug laiko, kad valstybė atsistotų ant kojų“, – kalbėjo A. Vaitkus.
(be temos)